
Ar Teklė Sapiegaitė Vilniaus vienuolyne rado laimę?
Notes de l’épisode
Sesuo bernardinė, didikų Sapiegų duktė Teklė didžiąją gyvenimo dalį praleido už uždarų Vilniuje esančio vienuolyno sienų. Po Tridento susirinkimo XVI a. viduryje visos vienuolės turėjo gyventi klauzūroje, taigi, įstojusios į vienuolyną seserys jo teritorijoje likdavo visą gyvenimą.
Moterų vienuolynai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje buvo perpildyti. Anuomet vietų juose būdavo ženkliai mažiau, nei norinčiųjų čia pasilikti amžiams. Vienuolėmis tapdavo Lietuvos didikų, turtingų bajorų ar miestiečių jaunos dukterys. Kraičio neturinčioms mergaitėms vienuolyno durys prasiverdavo tuomet, jei šios gebėjo giedoti arba groti.
Kokios priežastys paskatino vos 16-os metų sulaukusią Teklę Sapiegaitę priimti tokį izoliuotą gyvenimo kelią? Ką reiškia būti vienuole Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais?
Šio pasakojimo herojė – LDK laikų vienuolė Teklė Sapiegaitė (XVII a. pradžia – 1682), kurios istoriją pasakoja muzikologė Aleksandra Pister.
Redaktorė – Rūta Dambravaitė. Montažo režisierė – Sonata Jadevičienė.
Ved. Aleksandra Pister
Moterų vienuolynai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje buvo perpildyti. Anuomet vietų juose būdavo ženkliai mažiau, nei norinčiųjų čia pasilikti amžiams. Vienuolėmis tapdavo Lietuvos didikų, turtingų bajorų ar miestiečių jaunos dukterys. Kraičio neturinčioms mergaitėms vienuolyno durys prasiverdavo tuomet, jei šios gebėjo giedoti arba groti.
Kokios priežastys paskatino vos 16-os metų sulaukusią Teklę Sapiegaitę priimti tokį izoliuotą gyvenimo kelią? Ką reiškia būti vienuole Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais?
Šio pasakojimo herojė – LDK laikų vienuolė Teklė Sapiegaitė (XVII a. pradžia – 1682), kurios istoriją pasakoja muzikologė Aleksandra Pister.
Redaktorė – Rūta Dambravaitė. Montažo režisierė – Sonata Jadevičienė.
Ved. Aleksandra Pister