Parodų rūmai
NouveauParoda apie mokslo ir technologijų istoriją. Per plauką nuo Nobelio, bet kas nepapasakota?
- Épisodes
- 44
- Parution
- toutes les deux semaines
- Dernier épisode
- 31 Oct 2026
À propos du podcast
Nuo tada, kai 1907 m. Vileišių rūmuose buvo surengta pirmoji lietuvių „dailos“ paroda, pasikeitė ir kūrybos sąlygos, ir pats menas, ir jį nusakantis žodynas. Galbūt kalbėjimas apie meną, diskusijos apie kūrybą ir kuravimą padėtų į parodas pažiūrėti kaip į originalius pasakojimus, esančius kur kas arčiau nei mums atrodo? LRT Klasikos laida „Parodų rūmai“ po svarbias, kontroversiškas, tendencijas diktuojančias ar pražiūrėtas parodas kviečia pasivaikščioti su menotyrininkais ir menotyrininkėmis, meno istorikais ir istorikėmis, kritikais ir kritikėmis, kurių įžvalgos, vertinimai ir keliami klausimai išryškina parodų svarbą, kontekstą, problematiką, o gal veikia kaip parodos skaitymo instrukcija. Laidos klausykite kas antrą šeštadienį 10.05 val. per LRT KLASIKĄ. Laidos vedėja Jogintė Bučinskaitė.
Épisodes 44
Paroda apie mokslo ir technologijų istoriją. Per plauką nuo Nobelio, bet kas nepapasakota?
Nuo LDK mecenatų iki milijardais vertinamų technologijų bendrovių – Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose veikianti paroda „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ veda per …
Notes de l’épisode
Nuo LDK mecenatų iki milijardais vertinamų technologijų bendrovių – Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose veikianti paroda „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ veda per šalies mokslinius pasiekimus ir juos kūrusių žmonių biografijas. Tačiau ar ši trajektorija nėra pernelyg tiesi? Pirmavimas, lyderystė ir komercinė sėkmė skatina didžiuotis ir patvirtina gebėjimą konkuruoti, bet ar paaiškina, kaip technologijos darė įtaką mūsų gyvenimui, bendravimui ir įtampoms skirtingais istoriniais laikotarpiais? Ką laikome pažanga ir ar įvertiname mokslą, kuris nesiekia rekordų, bet keičia mūsų supratimą apie pasaulį? Apie technologijų istoriją kaip kultūros ir politikos istorijos dalį, apie pasiekimų sąrašų paraštėse liekančias klaidas ir žmogiškas patirtis, apie meno bei fantastikos galimybes tikrinti pažangos pažadus kalbamės su technologijų, kultūros bei politikos sociologijos tyrėja Kingstono universiteto Londone profesore dr. Egle Rindzevičiūte ir mokslo populiarintoju, mokslinės fantastikos entuziastu, televizijos laidų vedėju Rolandu Maskoliūnu.
Ved. Jogintė BučinskaitėNamų ir parodų ruoša: kaip tvarkosi Sapiegų rūmai ir mes netvarkingame pasaulyje?
Didžioji Sapiegų rūmų paroda „Namų ruoša pavojingais laikais“ (kuratoriai Inesa Brašiškė, Edgaras Gerasimovičius, Povilas Gumbis) pasakoja apie šiandieninį pasaulį, kuriame vis labiau vengiama suaugti, ilgimasi …
Notes de l’épisode
Didžioji Sapiegų rūmų paroda „Namų ruoša pavojingais laikais“ (kuratoriai Inesa Brašiškė, Edgaras Gerasimovičius, Povilas Gumbis) pasakoja apie šiandieninį pasaulį, kuriame vis labiau vengiama suaugti, ilgimasi nerūpestingų dienų ir vengiama atsakomybių. Kur namai nebeatrodo verti rūpesčio, o sunkiai prognozuojama ateitis verčia atidėlioti tradicinius brandos ritualus. Pagal ką šiandien apskritai nustatome, kad žmogus suaugo? Ar tai žmogus, gebantis efektyviai tvarkyti savo gyvenimą? Uždirbti? Auginti vaikus? Kontroliuoti emocijas? Naudotis technologijomis? O jei šiuos klausimus pritaikytume institucijai? Apie tai, kaip per pastaruosius metus augo Šiuolaikinio meno centro padalinys Sapiegų rūmai, apie jų kryptį, parodų kuravimo manieras ir institucijų dinamiką kalbamės su menininke, rašytoja ir kuratore Aiste Marija Stankevičiūte bei menininku, parodų kuratoriumi ir dizaineriu Julijumi Balčikoniu.
Ved. Jogintė BučinskaitėDėl skonio nesiginčijama? Apie meno stereotipus, išmanymo kainą ir kritikų žodžio vertę
Sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama. Tačiau, kaip susiformuoja tai, ką vadiname skoniu ir ar jo pakanka, kad įvertintume meną ir kultūros procesus? Šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“, kur susitinka kūryba …
Notes de l’épisode
Sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama. Tačiau, kaip susiformuoja tai, ką vadiname skoniu ir ar jo pakanka, kad įvertintume meną ir kultūros procesus? Šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“, kur susitinka kūryba, prekyba ir skirtingi žiūrovų lūkesčiai, susitinka ir trys skirtingų sričių kritikai. Kino kritikė, kultūros apžvalgininkė Monika Gimbutaitė, architektas ir kritikas Andrius Ropolas bei šiuolaikinio meno kritikė Jogintė Bučinskaitė tikrina paplitusius stereotipus apie meną, publiką ir vertinimo įpročius. Ko kino, architektūros ir vizualaus meno sritys galėtų pasimokyti viena iš kitos, kiek kainuoja išlavintas skonis ir kokią reikšmę išmanymas įgyja dirbtinio intelekto laikais?
Ved. Jogintė Bučinskaitė„Editorial“ 10-metis ir paroda apie atmintį: muilo vitražai ir močiutę apsėdęs akmuo
2016 m. Vilniuje įkurta Lietuvos ir tarptautinį šiuolaikinį meną pristatanti erdvė „Editorial“ per veiklos dešimtmetį surengė pusšimtį parodų ir kelias dešimtis renginių. Projektų erdvės įkūrėjos nedidelį …
Notes de l’épisode
2016 m. Vilniuje įkurta Lietuvos ir tarptautinį šiuolaikinį meną pristatanti erdvė „Editorial“ per veiklos dešimtmetį surengė pusšimtį parodų ir kelias dešimtis renginių. Projektų erdvės įkūrėjos nedidelį redakcijos kabinetą pavertė bene geidžiamiausia eksponuotis vieta, kurioje šiandien veikia menininkės Mildos Januševičiūtės kuruota paroda „Familiar Stranger“. Parodoje apie atmintį šviesą filtruoja muilo vitražai, vaizduojantys duomenų bankus, o eksperimentiniame filme močiutę apsėda mįslingo akmens dvasia. Suformuotas kuratorinis ir stilistinis „Editorial“ tinklelis gaudo aktualius menininkus, temas ir naujas meno formas. Apie tai, ar tokių erdvių tinklus įtemptus laiko draugystės, kaip kuratoriai reaguoja į menininkų kuruojamas parodas, kodėl gręžiamės į praeitį mene ir šioje laidoje, kalbamės su meno kritike, kuratore, menotyrininke ir Lietuvos meno pažinimo centro rinkinio kuratore Emilija Vanagaite ir LDS meno ir kultūros erdvės „Medūza“ vadovu, kuratoriumi ir filosofu Audriumi Pociumi.
Ved. Jogintė BučinskaitėPadauža meno vasara: Landzbergas, Duonis, katės ir liūtai, pasakos ir trumpa atmintis
Su menotyrininke, kuratore, poete ir radijo laidų vedėja Laima Kreivyte, išlydėdamos vasarą, keliaujame per parodas ir iniciatyvas Neringoje. Užsukame į VDA Nidos meno koloniją, Drugelių stotį, LNDM Pamario …
Notes de l’épisode
Su menotyrininke, kuratore, poete ir radijo laidų vedėja Laima Kreivyte, išlydėdamos vasarą, keliaujame per parodas ir iniciatyvas Neringoje. Užsukame į VDA Nidos meno koloniją, Drugelių stotį, LNDM Pamario galeriją, kur eksponuota Donato Jankausko-Duonio paroda „Bonifacijaus atostogos“ ir Tomo Daukšos kuruotas nuotaikingas muziejaus rinkinio tyrimas „Kai kurios katės yra liūtai“. Kelionę baigiame žemyninėje Klaipėdoje, LNDM Prano Domšaičio galerijoje, kur veikia Žilvino Landzbergo paroda „Pasakyk man savo vardą Sese“. Kaip užkalbamos parodų, pastatų ir gyvenviečių erdvės? Kokios to intencijos ir naudos? Kodėl prisimename senas pasakas ir mitus, bet pamirštame kelių dešimtmečių istoriją? Ar parodose įkuriami namai ir kambariai atspindi mūsų nesaugumą dėl tikrų namų? Kodėl svarbu kalbėtis apie meną ir tai daryti balsu?
Ved. Jogintė BučinskaitėParoda po agroplėvele: „Sodininkų mugėje“ – apynys, dilgėlė ir menas, užaugęs sode
Sodo vaizdiniai gali driektis nuo Edeno sodo iki šiandieninės unikalios saviraiškos nuosavame žemės plotelyje. Tai – vaizduotės, disciplinos ir rūpesčio vieta. Menininkams sodas yra kūrybos aikštelė, kurioje …
Notes de l’épisode
Sodo vaizdiniai gali driektis nuo Edeno sodo iki šiandieninės unikalios saviraiškos nuosavame žemės plotelyje. Tai – vaizduotės, disciplinos ir rūpesčio vieta. Menininkams sodas yra kūrybos aikštelė, kurioje vyksta ne tik čia įprasti ritualai, bet ir akylas gamtos stebėjimas, tyrimai, eksperimentai bei meniniai gestai. Taip į Pamėnkalnio galerijoje surengtą „Sodininkų mugę“ (kuratorė Aistė Kisarauskaitė) nusileidžia iš sodybos uosių suręstas „Apollo 11“ karkasas, atramą vejasi apynys, seni sodybos tapetų gėlynai sugula į vietos atminties herbariumą, o kauptukai, kastuvai ir piešiniai, lyg kūrybos lobis, ilsisi amunicijos dėžėse, nes negali žinoti, ko gali prireikti. Apie vaisingą sodo metaforą, šiltnamius kaip bažnyčias ir galerijas kaip parodų auginimo vietas kalbamės su menotyrininke, meno kritike, parodų kuratore dr. Monika Krikštopaityte ir menininku dr. Tomu Daukša.
Ved. Jogintė BučinskaitėSu „Gen Z“ viskas „ok“, su MO paroda apie ją – ¯\(ツ)/¯
MO muziejuje veikianti paroda „Gen Z. Viskas vienu metu“ (kuratorius Michalas Novotný, ko-kuratorius Marius Armonas) pateikia Z kartos panoramą, į kurią erdvėje galima dairytis lyg nuo „Windows“ darbalaukio …
Notes de l’épisode
MO muziejuje veikianti paroda „Gen Z. Viskas vienu metu“ (kuratorius Michalas Novotný, ko-kuratorius Marius Armonas) pateikia Z kartos panoramą, į kurią erdvėje galima dairytis lyg nuo „Windows“ darbalaukio fono atplėštos dirbtinės pievelės. Labirintiškoje parodos architektūroje, mažuose kambarėliuose, įkurdinta dvidešimties meninink(i)ų kūryba. 1993–2001 metais gimusių, Rytų ir Vidurio Europos šalyse bei internete augusių kūrėjų pasaulėvoka čia apibrėžiama per dviprasmybes: kai absurdas ir nihilizmas, rūpestis ir jautrumas vienu metu tampa įrankiais susitvarkyti su neaiškia ateitimi; kai konkurencija ir bendruomeniškumas virsta ta pačia ryšio paieškos jėga; kai „online“ ir „offline“ režimai praranda skirtį. Jei taip, galbūt parodoje akcentuojamą absoliutą „viskas vienu metu“ galėtų atsverti „niekas ir atskirai“? Apie kartos ir parodos prieštaravimus, estetikas, perversišką geidulingumą, santykį su kūnu, tai, ko trūksta parodoje, ir ar Z kartos atstovai joje rado save, kalbamės su menotyrininke ir meno kritike Monika Pakeryte bei šiuolaikinio meno ir kitų vyksmų kurator* Nunilo Rumbučiu.
Ved. Jogintė BučinskaitėKūrybos sūpynės ar intymumo slėpynes? Kritiškai apie ilgai lauktą Šontos retrospektyvą
LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje surengta ilgai laukta Virgilijaus Šontos (1952–1992) retrospektyva „Atsakymas, mano drauge, plaikstosi vėjyje“ (kuratoriai dr. Margarita Matulytė ir Gintaras Česonis) …
Notes de l’épisode
LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje surengta ilgai laukta Virgilijaus Šontos (1952–1992) retrospektyva „Atsakymas, mano drauge, plaikstosi vėjyje“ (kuratoriai dr. Margarita Matulytė ir Gintaras Česonis). Supantis ant parodos erdvėje įrengtų sūpynių lankytojai kviečiami įsižiūrėti į bene 200 atrinktų originalių menininko sidabro atspaudų, dokumentų, objektų. Paroda išryškina menininko egzistencinius svyravimus tarp okupacinio režimo primestų taisyklių, fotografinių ieškojimų, queer žvilgsnio. Tačiau kiek drąsiai galime kalbėti apie Šontos palikimą, jo kūrybos reikšmę ir išskirtinumą Lietuvos fotografijos lauke, pažeidžiamumo ir intymumo reprezentaciją? Apie tai, kas supasi, o kas slepiasi parodoje kalbamės su menininku, tyrėju, kuratoriumi dr. Pauliumi Petraičiu ir „išgir̃stì“ Vilniaus queer archyvo ir projektų erdvės kuratoriumi, psichoterapeutu Augustu Čičeliu.
Ved. Jogintė BučinskaitėKūryba kaip gyvenimo pigmentas. Apie akmenis, spalvas, abstrakciją ir lėtą laiką parodose
Abstrakti kūryba, o ypač tapyba, dažnai palieka nežinomybės pojūtį – panašiai kaip dabartinis neapibrėžtumo laikotarpis. Paviršiaus, spalvos, medžiagų, mastelio ir šviesos klausimai skatina mus iš naujo …
Notes de l’épisode
Abstrakti kūryba, o ypač tapyba, dažnai palieka nežinomybės pojūtį – panašiai kaip dabartinis neapibrėžtumo laikotarpis. Paviršiaus, spalvos, medžiagų, mastelio ir šviesos klausimai skatina mus iš naujo permąstyti tokio meno interpretavimą ir artikuliavimą. Kaip kalbėti apie parodas, kuriose formos išnyra iš atminties gelmių, o rezultatas atsparus konkrečioms reikšmėms? O jei viena paroda galėtų paaiškinti kitą? Kol galerijoje „Drifts“ Agnės Juodvalkytės parodoje „Sūkuriai“ spalvos tirpsta ant negruntuotų drobių, Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ Simona Rukuižaitė parodoje „Akmuo ir vanduo“ spalvas „sugrąžina į žemę“ – lyg šiuolaikinė alchemikė trina uolienas ir konstruoja ochros paletę, galbūt ir naują pasaulį, kuriame geologija remiasi poetine prieiga, o laikas juda atbulai. Apie kertinius parodų akmenis, intuityvų kūrybos ir spalvų patyrimą kalbamės su šiuolaikinio meno kuratore, menotyrininke, redaktore Asta Vaičiulyte.
Ved. Jogintė BučinskaitėParoda apie Kernagį – nostalgiška kelionė po artisto kambarius ar neiššovęs konfeti?
Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose atidaryta ekspozicija „Estrada. Svajonės kaina“ kviečia susipažinti su lietuviška estrados muzika. Apgaulingai mažoje erdvėje telpa pasakojimas apie tai …
Notes de l’épisode
Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose atidaryta ekspozicija „Estrada. Svajonės kaina“ kviečia susipažinti su lietuviška estrados muzika. Apgaulingai mažoje erdvėje telpa pasakojimas apie tai, kaip žanras vystėsi sovietų okupuotoje Lietuvoje, kokios taisyklės apibrėžė scenos žvaigždės statusą, kiek daug butaforijos ir naivaus nuoširdumo radosi tame laike. Vytautas Kernagis, specifiškai keitęs estrados taisykles ir formavęs savitą muzikinį folklorą, buvo svarbi šios scenos dalis.
Lyg tyčia laike sutapusios muzikinės parodos – pastaroji Kaune ir Vilniaus miesto muziejuje eksponuojama Vytauto Kernagio atminimui skirta „Artistas iš Brodo“ (kuratorė Algė Gudaitytė) – kelia klausimų apie tokių parodų ypatybes ir tai, kokią vietą jose užima muzika. Ar pavyksta skirtingų kartų tebedainuojamą Kernagį pristatyti kaip svarbų tautos savasties kūrėją? Kas turi teisę vedžioti po intymius atkurtus artisto gyvenimo kambarius? Ar paroda iššauna kaip konfeti, kurį Kernagis nešiojosi kišenėje, jausdamas poreikį nuolat kurti šventę? Apie tai kalbamės su kompozitoriumi, radijo laidų kūrėju Šarūnu Naku ir kultūros žurnaliste, redaktore, tekstų autore Kotryna Lingiene.
Ved. Jogintė Bučinskaitė„Suaugę sapnai“: smaragdiškai žali, gaivališki, erotiški. Paroda apie gamtą ir išeivystę
Šiuolaikinė išeivystė – komplikuotas ir sunkiai apibrėžiamas reiškinys, kai gali išvykti ir sugrįžti, keisti gyvenamąją vietą dėl meilės, darbo ar studijų. Trumpa išeivyste tikriausiai jau galima laikyti ir …
Notes de l’épisode
Šiuolaikinė išeivystė – komplikuotas ir sunkiai apibrėžiamas reiškinys, kai gali išvykti ir sugrįžti, keisti gyvenamąją vietą dėl meilės, darbo ar studijų. Trumpa išeivyste tikriausiai jau galima laikyti ir pabėgimą į gamtą arba sapnus, kuriuose gimsta netikėti, tarpusavyje susipynę motyvai ar siužetai su raide „S“. O gal menininkai sapnuoja ant drobių ir piešiniuose? Ar kuriantys svetur kūryboje ilgisi lietuviškos gamtos, o gal teptuku įsiūbuoja egzotiškas palmes. LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje keturių menininkų – Adomo Danusevičiaus, Eglės Gineitytės, Eglės Kuckaitės ir Alinos Melnikovos – kūrybą kaip bendrą sapną pristatanti paroda „Suaugę sapnai“ (kuratorė Monika Krikštopaitytė) kviečia grožėtis gaivališka, smaragdiškai žalia gamta ir joje ištirpusiu žmogumi. Apie parodoms pritaikomą sapno korpusą, iš teorijų išlaisvintą gamtą ir šiuolaikinę išeivystę kalbamės su menotyrininkėmis, meno kritikėmis Rita Mikučionyte ir Monika Valatkaite.
Ved. Jogintė BučinskaitėVaršuvoje – paroda, kurioje gimdymas ir karas, kūryba ir protestai turi moterų veidus
Ši paroda gali įtraukti ir „praryti“, pakeisti nuomonę apie feminizmą, po jos galite gimti iš naujo. Solidi, jautri ir aistringa, penkis šimtmečius nuo Renesanso iki šiandienos aprėpianti paroda „Moterų …
Notes de l’épisode
Ši paroda gali įtraukti ir „praryti“, pakeisti nuomonę apie feminizmą, po jos galite gimti iš naujo. Solidi, jautri ir aistringa, penkis šimtmečius nuo Renesanso iki šiandienos aprėpianti paroda „Moterų klausimas 1550–2025“ eksponuojama vos prieš daugiau nei metus duris atvėrusiame Varšuvos Modernaus meno muziejuje. Čia pristatomas turtingas kuratorės Alison M. Gingeras atliktas tyrimas. Parodoje eksponuojama beveik 200 darbų, tarp jų – garsių menininkių, tokių kaip Artemisia Gentileschi, Tamara de Lempicka, Frida Kahlo, Tracey Emin, Yoko Ono ir daugelio kitų šiuolaikinių ir istorinių menininkių kūriniai. Kūrinių atranka primena, kad nepaisant ilgamečių bandymų sąmoningai išstumti moteris iš meno kanono, dėl naujų atradimų ir juos patvirtinančių tyrimų, talentingų moterų menininkių kūryba datuojama būtent 1550 m.! Apie įkvepiančią ir įgalinančią, meno istoriją perrašančią, Lenkijai ir šiam regionui ypatingai reikalingą parodą kalbamės su menininke Morta Jonynaite ir meno istorike, kuratore Julija Šilyte.
Ved. Jogintė Bučinskaitė.Videomeno pievos ir kantrios akys: kaip audžiami judantys vaizdai ir parodos su jais?
Videomeno ir judančių vaizdų kūriniai neretai tampa iššūkiu nekantriam parodų lankytojui. Tačiau tik skyrus jiems laiko pasimato suaustos prasmės ir kadrų raštai. Kaip nuausti videomeno parodas? O kaip judančių …
Notes de l’épisode
Videomeno ir judančių vaizdų kūriniai neretai tampa iššūkiu nekantriam parodų lankytojui. Tačiau tik skyrus jiems laiko pasimato suaustos prasmės ir kadrų raštai. Kaip nuausti videomeno parodas? O kaip judančių vaizdų metmenys ekspozicijose susikryžiuoja su kitų menų ataudais? Apie tekstilnį mąstymą kuriant ir kuruojant, apie ilgos vasaros dienos saulės reikalaujančią švytinčią Kazimieros Zimblytės tapybą ir iš videomeno darbų išlipusius objektus kalbamės su menininku, režisieriumi Deimantu Narkevičiumi ir šiuolaikinio meno kuratore Monika Lipšic, aptardami dvi parodas: Lietuvos dailininkų sąjungos meno erdvėje „Medūza“ eksponuojamą Susannos Wallin parodą „Triksterio budynės“ (kuratorė Mantė Valiūnaitė) ir MO muziejuje įvykusį K. Zimblytės ir Rose Lowder darbų susitikimą „Pievos ir akys“ (kuratorės Inesa Brašiškė ir Miglė Survilaitė).
Ved. Jogintė BučinskaitėSkulptūrų parodose – masažas medžio gumbui, skambantys vamzdžiai, medžiagos meistrystė
Tai – paroda, į kurią telpa pati „Krantinės arka“… tiksliau, jos maketas ir dar keliasdešimt skulptūrų iš privačios, du dešimtmečius kauptos Rolando Valiūno kolekcijos. Užupio rajone įsikūrusio Lietuvos meno …
Notes de l’épisode
Tai – paroda, į kurią telpa pati „Krantinės arka“… tiksliau, jos maketas ir dar keliasdešimt skulptūrų iš privačios, du dešimtmečius kauptos Rolando Valiūno kolekcijos. Užupio rajone įsikūrusio Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ paroda „Išmanymo šešėlyje“ (kuratorė Jurgita Ludavičienė) siūlo skulptūros žanrą pažinti per įsižiūrėjimo pratimą – į šoną patraukus išmanymą ir pasitelkus subjektyvų manymą. Tačiau ar pakanka tik pamatyti? Ar šiuolaikinės skulptūros kompleksiškumą pakanka paaiškinti sapno logika? Ar tarp medžiagos ir formos meistrystės pavyzdžių iš XIX a. pab. įsiterpusios vėlyvojo sovietmečio modernizmo ir šiuolaikinės išraiškos, kai medinei skulptūrai daromas erotinis masažas, o PVC vamzdžiai groja apie bendrabūvį, padeda geriau suprasti kitą garsųjį „vamzdį“? Šiam tikslui verta užeiti į jo autoriaus Vlado Urbanavičiaus darbų parodą „Tarp struktūrų“ galerijoje AV17. Apie skulptūras parodose ir viešose erdvės kalbamės su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Skulptūros rinkinio tyrėja ir kuratore, menotyrininke dr. Elona Lubyte ir Vilniaus miesto muziejaus direktore, meno istorike dr. Rasa Antanavičiūte.
Ved. Jogintė BučinskaitėPadirbti parodą ir pinigus: Mykolas Valantinas, jo „Tėvas“ ir 3,5 mln. litų ant ŠMC grindų
Išmintis byloja, kad ne piniguose laimė, tačiau būtent jie eksponuojami Šiuolaikinio meno centro parodoje „Tėvas“ ir augina savo kaip meno kūrinių vertę. Tai – jaunosios kartos menininko Mykolo Valantino …
Notes de l’épisode
Išmintis byloja, kad ne piniguose laimė, tačiau būtent jie eksponuojami Šiuolaikinio meno centro parodoje „Tėvas“ ir augina savo kaip meno kūrinių vertę. Tai – jaunosios kartos menininko Mykolo Valantino debiutinė paroda (kuratorius Povilas Gumbis), kurioje jis atsispiria nuo tėčio Ryčio Valantino grafikos archyvo ir Nepriklausomybės pradžioje jo suprojektuotų pirmųjų litų ir talonų. Šiuolaikinė išmintis byloja „fake it till you make it“, todėl imitavimas, klastotė, kopijavimas ir padirbinėjimas tampa legaliu metodu kurti savo kaip žmogaus ar menininko tapatybę. Kas šiomis sąlygomis, kai viskas turi savo kainą yra vertybės ir kaip kuriama meno vertė? Kaip padirbti parodą, pinigus, grafikos darbus ir meilę? O gal visa tai tėra suklastotas pasakojimas? Apie tai kalbamės su menotyrininku Ernestu Parulskiu ir rašytoja, kuratore, kultūros tyrėja Ieva Gražyte.
Ved. Jogintė Bučinskaitė2025-ųjų piruetas: svaigūs nuo įvykių meno metai, bandant išlaikyti vertybinę pusiausvyrą
2025-aisiais garsiai skambėjo Čiurlionis ir visuomenės balsas. Metai lyg piruetu apsisuko greitai ir intensyviai. Nuo ko atsispyrė menas ir kultūra, ir ar pavyko išlaikyti vertybinę bei kokybinę pusiausvyrą? …
Notes de l’épisode
2025-aisiais garsiai skambėjo Čiurlionis ir visuomenės balsas. Metai lyg piruetu apsisuko greitai ir intensyviai. Nuo ko atsispyrė menas ir kultūra, ir ar pavyko išlaikyti vertybinę bei kokybinę pusiausvyrą? Apie svarbiausius metų meno įvykius – kultūros protestą, vandalizmą prieš meną viešojoje erdvėje, naujas kultūros erdves, formuojamo kanono paradoksus, įsimintinas parodas, vyravusias temas, besiformuojančias tendencijas ir tai, kas jau yra ir dar bus meno istorijos dalimi, kalbamės su menininke, kuratore, kultūros komentatore Paulina Pukyte ir menotyrininke, meno kritike, apžvalgininke Emilija Lipska.
Ved. Jogintė BučinskaitėNDG paroda apie Šiaurę: samė ant batuto, Baltoskandijos idėja, tremties skauduliai
Kas iškyla atmintyje ir koks vaizdinys piešiasi vaizduotėje, kai galvojame apie Šiaurę? Šalta, tolima ir didinga? O gal kaip Kalėdos? Vieniems Šiaurė visada kels skaudžių tremties patirčių asociacijas, kitiems …
Notes de l’épisode
Kas iškyla atmintyje ir koks vaizdinys piešiasi vaizduotėje, kai galvojame apie Šiaurę? Šalta, tolima ir didinga? O gal kaip Kalėdos? Vieniems Šiaurė visada kels skaudžių tremties patirčių asociacijas, kitiems liks dar neišnaudotų gamtos išteklių svajone. Treti seks paskui gerovės valstybių ir new nordics mitologijas. Apie Šiaurę kaip platų atminties ir vaizduotės peizažą pasakoja naujoji LNDM Nacionalinės dailės galerijos paroda „Šešėliai palieka pėdsakus“ (kuratorės Kotryna Markevičiūtė ir Gabrielė Radzevičiūtė). Kaip joje pristatomos tolimų Šiaurės kraštų autochtonų bendruomenės? Kaip prisimenami tremties, asimiliacijos ir žemės išnaudojimo skauduliai? Apie tai kalbamės su antropologe, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docente bei Kembridžo universiteto mokslo darbuotoja dr. Kristina Jonutyte ir kultūrinio ugdymo konsultante, kuratore, buvusia Lietuvos kultūros atašė Šiaurės šalyse Živile Etevičiūte.
Ved. Jogintė BučinskaitėVDA meno doktorantų paroda. Kaip Lietuvoje „kompostuojasi“ meninis tyrimas?
Lietuvoje jau 15 metų plėtojama meno doktorantūros studijų programa. Šia proga surengta Vilniaus dailės akademijos meno doktorantų darbų paroda „Kompo(s)tas ir detritas“. Kaip ir kompostavimo procese, taip ir …
Notes de l’épisode
Lietuvoje jau 15 metų plėtojama meno doktorantūros studijų programa. Šia proga surengta Vilniaus dailės akademijos meno doktorantų darbų paroda „Kompo(s)tas ir detritas“. Kaip ir kompostavimo procese, taip ir meniniame tyrime patirtys, idėjos, atradimai sluoksniuojasi ir jungiasi naujais būdais. Tačiau ar per šiuos metus meno doktorantūra prigijo Lietuvos meno ir mokslo sistemoje? Kiek derlinga ši terpė naujiems žinojimams ir pristatymo būdams? Ką tyrinėja meno doktorantai ir ar sąvoka „meninis tyrimas“ nenuvertėjo? Apie tai kalbamės su menininku, pirmuoju meno daktaru Lietuvoje Žygimantu Augustinu ir meno daktaro laipsnį neseniai apsigynusiu menininku, tyrėju, inžinieriumi Julijonu Urbonu.
Ved. Jogintė BučinskaitėGrėsmės ir viltys ŠMC parodose: „Varpai ir patrankos“ ir „NATO sienos“ prieš 25 metus
Prieš 25-erius metus Šiuolaikinio meno centre surengta paroda „NATO sienos“ kvietė menininkus galvoti apie saugumo struktūras, kai dar nepriklausėme nei NATO, nei ES. Šiandien, kai į Lietuvą perkeliama …
Notes de l’épisode
Prieš 25-erius metus Šiuolaikinio meno centre surengta paroda „NATO sienos“ kvietė menininkus galvoti apie saugumo struktūras, kai dar nepriklausėme nei NATO, nei ES. Šiandien, kai į Lietuvą perkeliama Vokietijos kariuomenės brigada, ŠMC pristato parodą „Varpai ir patrankos. Šiuolaikinis menas militarizacijos akivaizdoje“ (kuratoriai Valentinas Klimašauskas ir Virginija Januškevičiūtė). Koks menininko vaidmuo ir kokios atsakomybės kuriant karo tema? Kaip per du dešimtmečius pasikeitė menininkų kūrybos metodai? Ko galime išmokti iš atvaizduotos karo baimės ir traumos? Ar menininkas gali paveikti politinius sprendimus ir apginti demokratiją? Apie laiko, grėsmių ir vilčių paraleles kalbamės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktore prof. Margarita Šešelgyte ir menotyrininku, kuratoriumi, Nacionalinio architektūros instituto direktoriumi Kęstučiu Kuizinu.
Ved. Jogintė BučinskaitėJei nerandate laiko šiai laidai, ji – apie jus ir apie parodą „Praleistas susitikimas“
Laiko trūkumas tapo tokia įprasta būsena, kad dažnas nebeturime laiko ne tik seniai planuojamiems susitikimams, buities darbams ar svajonėms. Laiko ima stigti net baziniams poreikiams ar negalavimams. Psichikos …
Notes de l’épisode
Laiko trūkumas tapo tokia įprasta būsena, kad dažnas nebeturime laiko ne tik seniai planuojamiems susitikimams, buities darbams ar svajonėms. Laiko ima stigti net baziniams poreikiams ar negalavimams. Psichikos sveikatos menų festivalis „Ryšiai“ šiemet kelia aktualius klausimus apie laiko ir psichikos sveikatos sąsajas. Kokį laiko potyrį formuoja vidiniai ir išoriniai išgyvenimai? Kas nutinka, kai asmeninis tempas nesutampa su visuomenės produktyvumo lūkesčiais visur suspėti, būti pasiekiamais ir naudingais? LNM Istorijų namuose veikianti festivalio paroda „Praleistas susitikimas“ (kuratorės Karolina Zakarauskaitė ir Karolina Latvytė Bibiano) sukuria laiko ir erdvės progą pasikalbėti apie meną kaip terapiją, laiką, kuris gydo ir visiems eina skirtingai. Kaip griežta projektinio finansavimo darbotvarke ir tempu paremta meno sistema veikia kūrybiškumą? Apie tai kalbamės su psichoterapeute dr. Rasa Bieliauskaite ir architekte, psichologijos studente Evelina Bartusevičiūte.
Ved. Jogintė BučinskaitėParoda „Amžinai laikina“: kas sieja Kristaus atvaizdą drobulėje ir „bobutas skarałas“?
MO muziejaus parodoje „Amžinai laikina“ pasakojama apie amžinus klausimus, jausmus ir dilemas. Laikas, baimė, kūnas, meilė, darbas ir bendrystė juda per amžius ir daro mus panašius į gyvenusius prieš mus ir …
Notes de l’épisode
MO muziejaus parodoje „Amžinai laikina“ pasakojama apie amžinus klausimus, jausmus ir dilemas. Laikas, baimė, kūnas, meilė, darbas ir bendrystė juda per amžius ir daro mus panašius į gyvenusius prieš mus ir gyvensiančius po mūsų. Profesorės Giedrės Mickūnaitės ir Dovilės Barcytės kuruota ekspozicija apima laikotarpį nuo vėlyvųjų Viduramžių iki šiuolaikinio meno, o čia gimsta intriguojančių ar net šventvagiškų jungčių. Vienoje erdvėje susitinka šventųjų skulptūrėlės ir pavogto muilo gabaliukai, o Šv. Veronikos rankose laikoma drobulė su Kristaus atvaizdu tampa panaši į Eglės Ridikaitės ant drobės išpurkštą bobutės skarelių prisiminimą. Ar pavyksta išvengti anachronizmo ir kokie netikėti plastiniai ar konceptualūs dialogai randasi senajam menui susitikus šiuolaikinį, kalbamės su menotyrininke, meno kritike, LNDM Nacionalinės dailės galerijos kuratore Egle Juocevičiūte ir dailės istorike, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto mokslo darbuotoja dr. Tojana Račiūnaite.
Ved. Jogintė Bučinskaitė15-oji Kauno bienalė: paroda kaip muzikinis albumas apie svaigų dabartizmą
15-ąją Kauno bienalę pakviestas kuruoti Adomas Narkevičius užčiuopė tai, kas neapčiuopiama – nepaklusnią, komplikuotą ir trapią dabartį su jos problemomis, lūkesčiais, susierzinimu, baime ir meilės troškimu …
Notes de l’épisode
15-ąją Kauno bienalę pakviestas kuruoti Adomas Narkevičius užčiuopė tai, kas neapčiuopiama – nepaklusnią, komplikuotą ir trapią dabartį su jos problemomis, lūkesčiais, susierzinimu, baime ir meilės troškimu. Paroda „Gyvenimas po gyvenimo“ veikia kaip muzikinis albumas, o jos viršelis – skirtingos Kauno erdvės, kuriose eksponuojamos parodos dalys įgyja skirtingą skambesį. Ar visos didelės parodos ir bienalės veikia pagal išmoktus formatus ir kokius idėjų, kuravimo ar žinių įrankius paliks ši Kauno bienalės versija? Apie dabartizmą, kaip jausmus ir protą, algoritmus ir meno taisykles persmelkiančią būseną kalbamės su kuratoriumi, menotyrininku, VDA doktorantu Edgaru Gerasimovičiumi.
Ved. Jogintė Bučinskaitė1-oji Klaipėdos bienalė – kompaktiška, melancholiška, bet viltinga?
Tyrimai rodo, kad kultūra Klaipėdoje konkuruoja su jūra ir pasivaikščiojimais gamtoje. O kaip šiose varžytuvėse seksis pirmą kartą Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) organizuojamai tarptautinei …
Notes de l’épisode
Tyrimai rodo, kad kultūra Klaipėdoje konkuruoja su jūra ir pasivaikščiojimais gamtoje. O kaip šiose varžytuvėse seksis pirmą kartą Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) organizuojamai tarptautinei Klaipėdos bienalei „Saulėlydis kas dvejus metus“? Kiek šiai parodai pavyksta apmąstyti vietos specifiškumą, neuždarant Klaipėdos stereotipiniame laikino „turisto“ žvilgsnyje ir vertinime? Ar nesuplokštiname šio miesto suvokimo įprastais paplūdimio, kurorto ir saulės tropais? Apie bienalės žanrą, tranzitinį miesto pobūdį, saulėlydžius parodoje ir už jos ribų kalbamės su šiuolaikinio meno kuratore Juste Kostikovaite ir meno kritike, žurnalo „Artnews.lt“ Klaipėdos regiono redaktore Rosana Lukauskaite.
Ved. Jogintė Bučinskaitė.Siekis mylėti ir mylėtis, nepaisant negalios. Janinos Sabaliauskaitės paroda „Malonumas“
Kalbėti apie negalią ir seksualumą vis dar dažnai nepatogu, gėda, nedrąsu, bet gali ir turi būti malonu. LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje veikianti fotografės Janinos Sabaliauskaitės paroda „Malonumas“ ardo …
Notes de l’épisode
Kalbėti apie negalią ir seksualumą vis dar dažnai nepatogu, gėda, nedrąsu, bet gali ir turi būti malonu. LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje veikianti fotografės Janinos Sabaliauskaitės paroda „Malonumas“ ardo įsisenėjusias eiblistines stigmas, kas gali ir negali patirti aistrą, kaip disfunkciniuose ir specialių poreikių kūnuose gyvena erotika. Jautriomis ir gyvenimą mylinčiomis akimis menininkės užfiksuotos fotografijos pasakoja apie vienuolikos dalyvių intymias gyvenimo akimirkas, tyrinėja kūniškumą ir vienas kito priėmimą. Tačiau kokios vidinės prieštaros gimsta tikintis nuotraukose pamatyti negalią ir ją tam tikru būdu vizualiai dangstant? Apie „Malonumą“ su malonumu kalbamės su menininke, kuratore, VDA meno doktorante Gabriele Gervickaite ir menotyrininke, fotografijos tyrinėtoja, parodų kuratore, VDA profesorė Agne Narušyte.
Ved. Jogintė BučinskaitėVėjai, skersvėjai ir permakrizė „Stasys Museum“ parodoje „Ir vėjas mus nuneš“
2022-aisias Collinso anglų kalbos žodynas metų žodžiu paskelbė terminą „permakrizė“ (permacrisis). Tai būklė, kai daugybė vienu metu ir iš eilės vykstančių krizių sukelia bendrą ilgalaikio nestabilumo, nerimo …
Notes de l’épisode
2022-aisias Collinso anglų kalbos žodynas metų žodžiu paskelbė terminą „permakrizė“ (permacrisis). Tai būklė, kai daugybė vienu metu ir iš eilės vykstančių krizių sukelia bendrą ilgalaikio nestabilumo, nerimo ir iššūkių jausmę. Apie karą, migraciją, teritorinį saugumą, ekologiją, istorinę bei kultūrinę atmintį, traumas ir aibę kitų visuomeninių, politinių ir asmeninių krizių pasakoja Stasio Eidrigevičiaus menų centre veikianti paroda „Ir vėjas mus nuneš“. Kaip stipriai pučia ši nauja laikina ekspozicija ir ką naujo į miesto bei šalies kultūrinį lauką įpūtė pirmuosius veiklos metus Panevėžyje paminėjęs „Stasys Museum“? Ar skersvėjus muziejaus administracijos ir menininko komunikacijoje galima interpretuoti kaip pavojaus steigti muziejų dar kuriančiam menininkui simptomą? Apie tai kalbamės su menotyrininku, meno kritiku, VDA doktorantu Linu Bliškevičiumi ir kultūros žurnaliste Juta Kiude.
Ved. Jogintė BučinskaitėŠuneliai – visada įdomu! Parodos „Istorija vizgina uodegą“ ir T. Daukšos „Šunys ir gėlės“
Kol Lietuvos nacionalinio muziejaus Parodų erdvėje Istorijų namai pasakojama apie prieš 15 tūkstančių metų prisijaukintus šunis ir jų istorinį santykį su žmogumi, menininkas Tomas Daukša iš atminties tapo per …
Notes de l’épisode
Kol Lietuvos nacionalinio muziejaus Parodų erdvėje Istorijų namai pasakojama apie prieš 15 tūkstančių metų prisijaukintus šunis ir jų istorinį santykį su žmogumi, menininkas Tomas Daukša iš atminties tapo per savo gyvenimą laikytą, priglaustą, globotą 21 šunį: Toris, Pika, Reksas, Tušė… Kas skatina menininkus, filosofus, istorikus aktyviau galvoti apie ištikimiausius žmogaus kompanionus šunis? Kaip užtikrinti siekį kalbėti apie tarprūšiškumą, nesutelkiant galios tik į kūrėjų ir kuratorių rankas? Kodėl vis iš naujo bandome imituoti gyvūno žvilgsnį ir kodėl ši strategija nesėkminga? Apie prijaukintą, dresiruojamą, mylimą gamtos dalį – šunis ir šiek tiek gėles T. Daukšos parodoje „Šunys ir gėlės“ galerijoje „The Rooster Gallery“ bei LNM Istorijų namų parodoje „Istorija vizgina uodegą“ kalbamės su filosofu, Krokuvos Jogailos ir Vilniaus universitetų mokslininku dr. Viliumi Dranseika ir menininke, kuratore, VDA meno doktorante Indre Liškauskaite.
Ved. Jogintė BučinskaitėParoda „Nuo gintarų iki žvaigždžių“: M. K. Čiurlionio aktualizavimas ar romantizavimas?
Minint žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje surengta paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K …
Notes de l’épisode
Minint žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje surengta paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“. Čia susitinka iš garsiausių Europos muziejų pasiskolinti vienu metu su Čiurlioniu kūrusių menininkų darbai bei šiuolaikinis menas, įkvėptas Čiurlionio idėjų ir temų. Svarbią tarptautinę ekspoziciją kuruoja Vaiva Laukaitienė, Greta Katkevičienė ir kviestinė kuratė iš Jungtinės Karalystės Kathleen Soriano. Ar pavyksta šioje parodoje pristatyti skirtingus balsus ir istorijas? Kaip Čiurlionis atrodo šalia savo amžininkų? Apie tai, ar paroda patvirtina, ar sukomplikuoja Lietuvos meno istorijos ir Čiurlionio interpretacijos galimybes kalbamės su menotyrininke, LNDM Nacionalinės dailės galerijos kuratore ir VDA menotyros doktorante Gabriele Radzevičiūte bei filosofu, rašytoju, ŠMC kuratoriumi Edvardu Šumila, šiuo metu studijuojančiu Niujorko Naujosios socialinių tyrimų mokyklos doktorantūroje.
Ved. Jogintė Bučinskaitė„Visa tai, ko negalima daryti“ – paroda parodoje, paveikslų rokiruotė, švelni intervencija
Kai 1969 m. Rod Ailando dizaino mokyklos muziejus pakvietė Andy Warholą sukuruoti parodą iš kolekcijos kūrinių, menininkas iš saugyklų ištraukė daugybę reikšmingų ir visai menkaverčių objektų. Ši muziejinė …
Notes de l’épisode
Kai 1969 m. Rod Ailando dizaino mokyklos muziejus pakvietė Andy Warholą sukuruoti parodą iš kolekcijos kūrinių, menininkas iš saugyklų ištraukė daugybę reikšmingų ir visai menkaverčių objektų. Ši muziejinė intervencija tapo precedentu kelti sudėtingus ir aštrius klausimus apie institucijos kuriamą istorinę kūrinių vertę, autorystės ir meninės raiškos hierarchijas. LNDM padalinyje, Radvilų rūmų dailės muziejuje, į istorinės XVI–XIX a. Vakarų Europos tapybos ekspoziciją taip pat įterpiama trylikos XXI a. menininkių kūryba. Šis gestas paskatina užduoti daugybę klausimų ne tik apie muziejų kolekcijų sudarymą ir jų pertvarkymą. Ši Monikos Kalinauskaitės sukuruota intervencija pasiūlo apmąstyti šiuolaikinio meno istoriškumą ir senųjų tapybos darbų interpretacijas šiuolaikybės aplinkybėse. Apie tai, ką galima ir ko negalima daryti muziejuje, ir apie parodą „Visa tai, ko negalima daryti“ kalbamės su dailėtyrininke, humanitarinių mokslų daktare, VDA profesore emerite Aleksandra Aleksandravičiūte ir meno istorike, kuratore, Sapiegų rūmų tyrimų vadove Inesa Brašiške.
Ved. Jogintė BučinskaitėPagaliau mes jas matom? XX a. pr. Baltijos šalių fotografių paroda „Sidabro merginos“ NDG
LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje veikianti paroda „Sidabro merginos. Retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija“ pristato dvidešimt vienos fotografės, kurios XX a. pr. dirbo Estijoje, Latvijoje ir …
Notes de l’épisode
LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje veikianti paroda „Sidabro merginos. Retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija“ pristato dvidešimt vienos fotografės, kurios XX a. pr. dirbo Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kūrinių rinkinį. Šeldos Puķītes, Agnės Narušytės ir Indreko Grigoro kuruotojoje ekspozicijoje tyrinėjamas fotografijos ir meno istorijoje pražiūrėtas moterų fotografių palikimas. Pasakojama apie kliūtis, kurias moterims teko įveikti, siekiant matomumo meno pasaulyje. Į šį palikimą paroda siūlo žiūrėti per veidrodžio atspindį – taip keldama klausimą, ar pagaliau mes jas matom? Apie tai, kiek parodoje sidabro, veidrodžių ir emancipacijos gestų, kalbamės su Lygių galimybių plėtros centro eksperte Margarita Jankauskaite ir fotografijos meno kritiku, kuratoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto docentu dr. Tomu Pabedinsku.
Ved. Jogintė BučinskaitėTarptautinė parodų dinamika: nuo „Interviu su monstru“ iki dialogo su pasauliniu menu
Atsispirdamos nuo kelių užsienio menininkių parodų – čekų menininkės Evos Kot'átkovos parodos „Interviu su monstru“ ir galerijoje „Drifts“ Vilniuje veikusios tarp Vilniaus ir Štutgarto gyvenančios vokiečių …
Notes de l’épisode
Atsispirdamos nuo kelių užsienio menininkių parodų – čekų menininkės Evos Kot'átkovos parodos „Interviu su monstru“ ir galerijoje „Drifts“ Vilniuje veikusios tarp Vilniaus ir Štutgarto gyvenančios vokiečių menininkės Saskios Fischer parodos „Sutemos“, apie tarptautinę parodų dinamiką Lietuvoje ir Baltijos regione kalbamės su internetinio žurnalo apie šiuolaikinį meną Baltijos šalyse „Echo Gone Wrong“ redaktore, kuratore, meno erdvės „Editorial“ bendraįkūrėja Vitalija Jasaite ir menotyrininkė, MO muziejaus pagrindinė kuratore Migle Survilaite. Kokius užsienio kūrėjus ir kuratorius pavyksta pasikviesti į Lietuvą? Apie ką kuria čia reziduojantys užsienio menininkai? Ar tikrai Kuršių nerijoje sukurti kūriniai yra vienas kito tęsiniai? Kaip mums sekasi megzti tartptautinius „networkus“ ir įsirašyti į globalią meno istoriją?
Ved. Jogintė Bučinskaitė
Voici les 40 derniers épisodes sur 44. Les épisodes plus anciens se trouvent dans le flux du podcast.
Podcasts similaires
Plus de podcasts : Arts
C’est votre podcast ?
Confirmez-le avec une entrée dans votre flux : vous recevez ici un code, vous l’ajoutez comme podcast:txt dans le canal de votre flux, et nous le vérifions. Votre podcast apparaît ensuite comme « vérifié » sur SoundNode.