NARA
- Folgen
- 410
- Erscheint
- wöchentlich
- Letzte Folge
- 12. Nov. 2026
Über den Podcast
Mus domina socialiniai klausimai, visuomenės lūžiai ir žmogus juose. Geriausias lietuviškas podkastas, LOGIN 2019. Anksčiau veikė NYLA vardu.
Folgen 410
Alytaus rajono bibliotekininkės nenori būti iškeldintos. NARA įsiklausymai
Antruosiuose šio rudens NARA įsiklausymuose paaiškėjo, kad biblioteka, kurioje susitikome, gali būti uždaryta. Ši, arčiausiai kūno buvusi problema, dominavo prieš kitas Alytaus rajono bibliotekininkių iškeltas …
Shownotes
Antruosiuose šio rudens NARA įsiklausymuose paaiškėjo, kad biblioteka, kurioje susitikome, gali būti uždaryta. Ši, arčiausiai kūno buvusi problema, dominavo prieš kitas Alytaus rajono bibliotekininkių iškeltas temas – itin retai važiuojančius autobusus, ilgas eiles pas gydytojus, siekį išlaikyti gyvenimo džiaugsmą vyresniame amžiuje. Ir – dirbtinį intelektą, kuriuo, jos vieningai sutarė, negalima pasitikėti radus nepažįstamą grybą Dzūkijos miške.
Pokalbį moderuoja Karolis Vyšniauskas ir Sigita Vegytė.
Visas aprašas ir Denio Vėjo fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-alytaus-rajonas.
NARA įsiklausymų susitikimai – tai tinklalaidžių įrašai, kuriuose siekiame išgirsti skirtingų Lietuvos miestų žmones ir garsiškai išsaugoti jų istorijas. Išgirskite visus lig šiol buvusius įrašus.Juokas ir rūpestis Gargžduose. NARA įsiklausymai
Pirmasis šio sezono NARA įsiklausymų susitikimas įrašytas jaukiame rate su Gargždų bibliotekos darbuotojomis. Pokalbis, prasidėjęs pasidalijimu apie dviejų metų laukimo eilę pas gydytoją onkologą, baigėsi …
Shownotes
Pirmasis šio sezono NARA įsiklausymų susitikimas įrašytas jaukiame rate su Gargždų bibliotekos darbuotojomis. Pokalbis, prasidėjęs pasidalijimu apie dviejų metų laukimo eilę pas gydytoją onkologą, baigėsi anekdotu apie kitą eilę – prie vietinės dėvėtų drabužių parduotuvės. Pačioms Žemaitijos miesto dalyvėms siūlant temas, šis įrašas virto valandos kelione per gyvenimo džiaugsmą, nerimą ir humorą. Išgirskime.
Pokalbį moderuoja Karolis Vyšniauskas ir Sigita Vegytė
Denio Vėjo fotografija.
Pilna publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-gargzdai
Išgirskite visus NARA įsiklausymus: https://nara.lt/lt/tags/nara-isiklausymai
Palaikykite NARA redakcijos darbą: http://nara.lt/paremk
Tai, ko Rytė neatsimena (2025)
Džiaugiamės pranešdami, kad Ričmonde (JAV) spalio 15-ąją vykusiuose prestižiniuose radijo ir garso dokumentikų apdovanojimuose „Third Coast” NARA audio pasakojimas „Tai, ko Rytė neatsimena“ tapo geriausios …
Shownotes
Džiaugiamės pranešdami, kad Ričmonde (JAV) spalio 15-ąją vykusiuose prestižiniuose radijo ir garso dokumentikų apdovanojimuose „Third Coast” NARA audio pasakojimas „Tai, ko Rytė neatsimena“ tapo geriausios dokumentikos ne anglų kalba kategorijos finalininku. Šio pasakojimo autoriai yra Adomas Zubė ir Rytė Jarmoškaitė. Tai didžiulis pasiekimas NARA kaip nepriklausomų kūrėjų komandai.
Ta proga, šiandien iš naujo dalinamės šiuo kūriniu su NARA klausytojais.
Nuo 18 metų Rytė serga epilepsija, kurios mažiau žinomas simptomas yra ilgalaikės atminties sutrikimai. Kai Rytė patyrė pirmą priepuolį, nei ji, nei jos draugai su epilepsija nebuvo susidūrę, nors tai nėra labai reta liga. Audio dokumentikoje „Tai, ko Rytė neatsimena” Rytė pasitelkia garso įrašus bei draugų pasakojimus ir taip bando rekonstruoti savo pačios prisiminimus.
Daugiau informacijos apie kūrinį ir jį lydinčios fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/tai-ko-ryte-neatsimena
Žibuoklė Martinaitytė renkasi savą sapną
Kaip priartėti prie tikrosios laisvės? Nacionaline premija apdovanotai kompozitorei Žibuoklei Martinaitytei, kurios kūriniai skambėjo Niujorko filharmonijoje, tai padaryti padėjo budistinė filosofija. Nes jeigu …
Shownotes
Kaip priartėti prie tikrosios laisvės? Nacionaline premija apdovanotai kompozitorei Žibuoklei Martinaitytei, kurios kūriniai skambėjo Niujorko filharmonijoje, tai padaryti padėjo budistinė filosofija. Nes jeigu tave supanti realybė tėra it sapnas – tu pats sprendi kiek jai suteikti galios tave paveikti.
Kaune užaugusi kompozitorė pirmus kūrinius parašė būdama trylikos, bet jų niekam nerodė. „Labai jautriai reaguodavau tiek į komplimentus, tiek į kritiką. O tais laikais...“ – Žibuoklė pradėjo kurti prieš pat sovietinės sistemos griūtį – „...būdavo vien kritika. Mes užaugom tokioj edukacinėj sistemoj, kuri edukavo per kritiką, o ne per pagyras. Reikėjo labai ilgai tvarkytis su visu psichologiniu bagažu ir tuo, kaip jis paveikia kūrybinį procesą. Nes tu visą laiką galvoji apie tą kritišką žvilgsnį iš šalies.“
Šiandien Žibuoklė Martinaitytė už savo kūrybą Lietuvoje apdovanota Nacionaline premija, jos du albumai išrinkti tarp NPR radijo geriausių metų klasikinės muzikos albumų, o šį rugsėjį Nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje ji pristatė pirmąją savo rašytą operą „Apversta tikrovė“ („Upside Down“). Operą ji kūrė kartu su kultiniu JAV režisieriumi Robertu Wilsonu, kuris 1976-aisiais revoliucionavo operos žanrą kartu su kompozitoriumi Philipu Glassu pristatydamas minimalistinę operą „Einstein on the Beach“.
Išgirskite visą Žibuoklės Martinaitytės interviu su NARA tinklalaidės redaktoriumi Karoliu Vyšniausku.
Severinos Venckutės fotografija.
Šis epizodas yra iš NARA muzikinių publikacijų serijos „Nauja scena“, kurį remia Medijų rėmimo fondas.
Kodėl idėjos tampa svarbesnės už žmones? Berta ir Andrius apie santykius poliarizacijos fone
Kiek kitame žmoguje matai gyvą žmogų, o kiek – idėjų, kurioms nepritari, įsikūnijimą? Naujame, bene politiškiausiame lig šiol judviejų pokalbį, bičiuliai psichologas Andrius Jančiauskas ir žurnalistė Berta …
Shownotes
Kiek kitame žmoguje matai gyvą žmogų, o kiek – idėjų, kurioms nepritari, įsikūnijimą? Naujame, bene politiškiausiame lig šiol judviejų pokalbį, bičiuliai psichologas Andrius Jančiauskas ir žurnalistė Berta Tilmantė gilinasi į poliarizacijos šaknis ir kaip neleisti jai sunaikinti artimų santykių.
Andriaus ir Bertos susitikimais NARA tinklalaidėje dalinamės nuo 2019-ųjų pavasario, o jų parengimą finansuojame tik iš klausytojų prisidėjimo. Susipažinkite su visa kolekcija čia ir prisidėkite.
Už pagalbą apdorojant garsą dėkojame Adomui Zubei. Epizodo fotografė yra Rūta Krasauskaitė.
Kitoks skrydis: Mirga Gražinytė-Tyla NARA festivalyje
400-ajame NARA tinklalaidės epizode – ledus pralaužusi dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla. Rugsėjo pradžioje susitiko su klausytojais Vilniuje, pirmajame NARA festivalyje. Pamatykite jos interviu su vienu NARA …
Shownotes
400-ajame NARA tinklalaidės epizode – ledus pralaužusi dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla. Rugsėjo pradžioje susitiko su klausytojais Vilniuje, pirmajame NARA festivalyje. Pamatykite jos interviu su vienu NARA redaktorių Karoliu Vyšniausku.
Video autoriai: Myles Kramer, Gratas Barauskas
Titulinė fotografija: Berta Tilmantė
Palaikykite kitų metų NARA festivalį: https://nara.lt/festival
Epizodą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
„Ateinanti para bus ypač pavojinga“. Kyjivas 24 valandų kilpoje
„Uodas ar dronas?“, – svarsto Denis Vėjas naktį Kyjive. Tyla tarp sprogimų įkalina būsenoje tarp miego ir budrumo, o kitą rytą atneša nuovargį ir erzulį. Būsena, kurią, atrodo, dabar nešiojasi kiekvienas …
Shownotes
„Uodas ar dronas?“, – svarsto Denis Vėjas naktį Kyjive. Tyla tarp sprogimų įkalina būsenoje tarp miego ir budrumo, o kitą rytą atneša nuovargį ir erzulį. Būsena, kurią, atrodo, dabar nešiojasi kiekvienas kyjivietis, kai oro pavojus virš miesto laikosi praktiškai visą parą.
Anksčiau Rusija Kyjivui dažniausiai smogdavo koncentruotai ir naktį. Apie kai kurias atakas iš anksto perspėdavo Ukrainos žvalgyba, stebėdama aviacijos Rusijoje judėjimą ir raketų telkimą. Karui tęsiantis penktus metus, Kyjivo gyventojai taip pat išmoko sekti atvirų šaltinių analitikus Telegram kanaluose bei pagal juos įvertinti kylančią grėsmę
Pastarosiomis savaitėmis Rusija pakeitė taktiką: dronų ir raketų atakos beveik nenutrūksta ir vyksta ne tik naktį, bet ir dieną. Smūgiai bei krintančios nuolaužos apgadina gyvenamuosius pastatus, prekių sandėlius ir kitą civilinę infrastruktūrą. Dieną vis dažniau kaukiantis oro pavojaus signalas vis labiau paralyžiuoja įprastą miesto ritmą.
Garso dokumentikoje Denis Vėjas ir Sigita Vegytė analizuoja, ką reiškia būti nuolat besitęsiančioje grėsmėje.
„Čia jų namai. Kitaip ir nebus“. Kurtiniai ir žmonės besikeičiančiame Kapčiamiestyje
Kartu su gamtininku Žydrūnu Sinkevičiumi autoriai leidžiasi į garsinį pasivaikščiojimą po Pertako ornitologinį draustinį. Keliaujant žmonių išmintais ir išvažinėtais takais, Žydrūnas kviečia pakelti akis …
Shownotes
Kartu su gamtininku Žydrūnu Sinkevičiumi autoriai leidžiasi į garsinį pasivaikščiojimą po Pertako ornitologinį draustinį. Keliaujant žmonių išmintais ir išvažinėtais takais, Žydrūnas kviečia pakelti akis aukštyn ir pamatyti kitų Kapčiamiesčio vietinių gyventojų – kurtinių – tuokvietes ir medžius, kuriuose šie paukščiai nakvoja.
Kapčiamiesčio apylinkėse autoriai susitinka ir su vietiniais gyventojais, ieškodami atsakymo į klausimą, kas nutinka, kai vieta, kurią vadiname namais, pradeda keistis.
Autoriai: Kajus Orda, Jūra Lazauskaitė, Mūza Svetickaitė
Tai yra didesnės publikacijos dalis. Skaitykite ją čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/cia-ju-namai-kitaip-ir-nebus-kurtiniai-ir-zmones-besikeicianciame-kapciamiestyje
Šią vasarą vyko pirmoji NARA žurnalistikos stovykla Kapčiamiestyje – 15 pradedančiųjų žurnalistų gilinosi į šio regiono problematiką ir rengė publikacijas. Stovyklos dalyviai domėjosi saugumo, istorinės atminties, aplinkosaugos bei ekonomikos temomis.
O ką jums reiškia saugumas? Kalba kapčiamiestiečiai
Atrodo, kad poligonas, kurio tikslas – stiprinti valstybės saugumą, paradoksaliai ima mažinti saugumo jausmą vietos bendruomenėje. Šiame garso įraše girdime Kapčiamiesčio žmones, atsakančius į klausimą: ką jums …
Shownotes
Atrodo, kad poligonas, kurio tikslas – stiprinti valstybės saugumą, paradoksaliai ima mažinti saugumo jausmą vietos bendruomenėje.
Šiame garso įraše girdime Kapčiamiesčio žmones, atsakančius į klausimą: ką jums reiškia saugumas?
Autoriai: Domas Zenkevičius, Ugnė Dvilevičiūtė, Dorotėja Suruda
Tai yra didesnės publikacijos dalis. Skaitykite ją čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/kapciamiescio-gyventojai-pavargo-kalbeti-apie-poligona-ka-saugumas-reiskia-jiems
Šią vasarą vyko pirmoji NARA žurnalistikos stovykla Kapčiamiestyje – 15 pradedančiųjų žurnalistų gilinosi į šio regiono problematiką ir rengė publikacijas. Stovyklos dalyviai domėjosi saugumo, istorinės atminties, aplinkosaugos bei ekonomikos temomis.
NARA tekstai. Berta Tilmantė „Žinau per daug“
NARA esė, kurią skaito jos autorė žurnalistė Berta Tilmantė. Tekste Berta tyrinėja informacijos perteklių – kaip jis mus veikia, kokią įtaką daro gebėjimui sutelkti dėmesį ir savijautai apskritai. Ar turime …
Shownotes
NARA esė, kurią skaito jos autorė žurnalistė Berta Tilmantė. Tekste Berta tyrinėja informacijos perteklių – kaip jis mus veikia, kokią įtaką daro gebėjimui sutelkti dėmesį ir savijautai apskritai. Ar turime teisę rinktis, ką žinoti, ir ar sužinodami mažiau, netapsime blogesniais žmonėmis? Skaityti tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/zinau-per-daug-berta-tilmante Skaityti Justo Petronio atsakymą „Kai esame atsitiktinai teisūs“: https://nara.lt/lt/articles-lt/kai-esame-atsitiktinai-teisus-atsakymas-bertai-tilmantei Palaikykite NARA veiklą: https://nara.lt/prisidekNauja Scena. „Seksizmo scenoje vis dar labai, labai daug.“ Sipo interviu
Šilutėje susikūrusi, Vilniuje transformavusis hardkoro grupė „Sipas“ tapo scenos fenomenu. Jų muzika jungia kontrastus: mielumą ir triuškinantį vokalistės Agnės balsą; dainų žodžius apie smurtą ir …
Shownotes
Šilutėje susikūrusi, Vilniuje transformavusis hardkoro grupė „Sipas“ tapo scenos fenomenu. Jų muzika jungia kontrastus: mielumą ir triuškinantį vokalistės Agnės balsą; dainų žodžius apie smurtą ir priekabiavimą, kurie pereina į euforišką viso to įveikimą. Augantis „Sipo“ fanų būrys grupėje randa tai, ko seniai ieškojo: saugesnę muzikos bendruomenę.
Karolio Vyšniausko interviu. Jurgos Sako fotografija.
Originaliai publikuota NARA YouTube kanale.
NARA serijos apie naują lietuvišką muziką „Nauja scena“ dalis.
NARA tekstai. Ne mūsų kaltė? Lietuviško rasizmo archeologija
NARA straipsnis, kurį skaito jo autorė sociologė Gražina Bielousova. Šis tekstas – autoetnografinė refleksija apie tai, kaip šalyje, kurioje iki visai neseniai beveik nebuvo kitų rasių žmonių, galėjo formuotis …
Shownotes
NARA straipsnis, kurį skaito jo autorė sociologė Gražina Bielousova.
Šis tekstas – autoetnografinė refleksija apie tai, kaip šalyje, kurioje iki visai neseniai beveik nebuvo kitų rasių žmonių, galėjo formuotis rasinis matymas ir mąstymas, perpinta su tais lietuviškosios istorijos užkaboriais, apie kuriuos retai kada kalbame. Ji gimė mąstant tiek apie pastarųjų kelių mėnesių įvykius – incidentą susijusį su šūkiu „Lietuva lietuviams“ bei rasistinius išpuolius, – tiek ir apie platesnes visuomenės tendencijas, tokias kaip kintantis etninis ir rasinis Lietuvos didmiesčių veidas, vieši politikų ir visuomenės veikėjų pasisakymai apie migraciją ir kitas „nenubaltintas“ realijas.
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek
NARA tekstai. Negaliu turėti, galiu neturėti: apie vaikus ir bevaikystę
NARA straipsnis, kurį skaito jo autorė sociologė Gražina Bielousova. Kai visuomenėje netyla diskusijos apie neraminančią demografinę padėtį Lietuvoje ir Europoje, girdime ekspertų, politikų, visuomeninių …
Shownotes
NARA straipsnis, kurį skaito jo autorė sociologė Gražina Bielousova.
Kai visuomenėje netyla diskusijos apie neraminančią demografinę padėtį Lietuvoje ir Europoje, girdime ekspertų, politikų, visuomeninių organizacijų ir bažnyčių komentarus. Tačiau daug rečiau girdimos pačios moterys, kurios renkasi neturėti vaikų; o tos, kurios vaikų turėti negali, dažnai išvis išbraukiamos iš eterio. Šis tekstas – ne tik apie negalėjimą turėti vaikų, bet ir apie negalėjimo įvairiaprasmiškumą.
***
Autorės pastaba: šis tekstas gimė kaip refleksija išklausius Lauros ir Jonės pokalbį tinklalaidėje „Ar turėti vaikų?“. Mano tikslas daugiau išplėsti ir pratęsti šį pokalbį, o ne užginčyti, nuneigti ar polemizuoti su kolegėmis. Klausimus, ar turėti vaikų, ką reiškia norėti ir galėti jų turėti, aš apmąsčiau susidūrusi su realiomis gyvenimiškomis situacijomis, kurios retai aptariamos ir dažnai lieka neišgirstos dėl socialinės stigmos ir primetamos gėdos ar „nepatogumo“. Tad šį tekstą rašau jausdama dėkingumą Laurai ir Jonei, kad atvėrė duris tolesniems pokalbiams, ypač šiuo metu, kai viešajame diskurse klausimas apie gimstamumą ir vaikus neretai supaprastinamas tik iki valdysenos, poliarizuotos etikos ar romantizuotos biologijos.
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek
NARA tekstai. „Manifesta 16“: bienalė, kurios nėra vasaros žemėlapiuose
NARA skilties „Kraštinė“ straipsnis, kurį skaito autorė Eglė Elena Murauskaitė. „Manifesta 16“ – klajojanti Europos bienalė, vykstanti skurdesniuose regionuose ir skirta žmonėms, įprastai neinantiems į parodas …
Shownotes
NARA skilties „Kraštinė“ straipsnis, kurį skaito autorė Eglė Elena Murauskaitė.
„Manifesta 16“ – klajojanti Europos bienalė, vykstanti skurdesniuose regionuose ir skirta žmonėms, įprastai neinantiems į parodas. Šiemet „Manifesta“ kviečia permąstyti tuštėjančias bažnyčias ir naują šių erdvių vaidmenį bendruomenėse: Vokietijos Rūro srityje laukia parodos dvylikoje brutalistinių pokario bažnyčių.
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek
Iš ilgesio. Andriaus ir Bertos pokalbis
„Labai dažnai žmonės ilgisi palaikančių tėvų, kurių jie nebūtinai turėjo. Tai ilgesys užnugario, padaužymo per pečius ir pasakymo: „Viskas bus gerai, pereisi tai. Jaučiu, kad tau dabar sunku, bet mes kartu …
Shownotes
„Labai dažnai žmonės ilgisi palaikančių tėvų, kurių jie nebūtinai turėjo. Tai ilgesys užnugario, padaužymo per pečius ir pasakymo: „Viskas bus gerai, pereisi tai. Jaučiu, kad tau dabar sunku, bet mes kartu galėsime tai įveikti. Aš niekur nedingsiu.”
Labai dažnai žmonės kalba, kad jiems pritrūko palaikymo ir kad net ir savo namuose to neturėjo. Bet ilgainiui jie patyrė, kad tą įmanoma gauti”, – sako Andrius Jančiauskas naujame NARA tinklalaidės epizode.
Kartu su ilgamete bičiule, NARA bendraįkūrėja fotožurnaliste Berta Tilmante jie kaskurį laiką pasirenka temą, kurią apmąsto ir pasidalina su klausytojais. Šio mėnesio tema – ilgesys.
Andriaus ir Bertos susitikimais NARA tinklalaidėje dalinamės nuo 2019-ųjų pavasario, o jų parengimą finansuojame tik iš klausytojų prisidėjimo. Susipažinkite su visa kolekcija čia ir prisidėkite.
Už pagalbą apdorojant garsą dėkojame Adomui Zubei. Epizodo fotografė yra Rūta Krasauskaitė.
NARA tekstai. Venecija ir 2026-ųjų bienalė: ką pamatyti ir kaip neišprotėti
NARA skilties „Kraštinė“ straipsnis, kurį skaito autorė Eglė Elena Murauskaitė. Apie Venecijos bienalę būtų galima parašyti bent keliolika straipsnių: politika ir protestai; postkolonializmas, nacionalizmas ir …
Shownotes
NARA skilties „Kraštinė“ straipsnis, kurį skaito autorė Eglė Elena Murauskaitė.
Apie Venecijos bienalę būtų galima parašyti bent keliolika straipsnių: politika ir protestai; postkolonializmas, nacionalizmas ir globaliųjų Pietų reprezentavimas; kūniškumas ir moterų dalyvavimas; finansiniai ir psichologiniai dalyvių iššūkiai; dėmesys kūriniams išnyra lyg tarp kitko. Šiame tekste – įžvalgos apie dėmesį sudominusį turinį ir būdus pasimėgauti nepaskęstant stimulų sraute.
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek
Kaip mus veikia gyvenimas šalia karo. Laura ir Jonė
Kas leidžia mums išlikti žmonėmis tada, kai šalia vyksta nežmoniški dalykai? Išgirskite naują epizodą iš NARA psichologinių pokalbių serijos su specialistėmis Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jone Piekuraite-Dudėne …
Shownotes
Kas leidžia mums išlikti žmonėmis tada, kai šalia vyksta nežmoniški dalykai? Išgirskite naują epizodą iš NARA psichologinių pokalbių serijos su specialistėmis Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jone Piekuraite-Dudėne.
Gegužės mėnesį Lietuvoje nuskambėjęs pirmasis oro pavojus daugelį privertė bent trumpam sustoti ir pažvelgti į savo reakcijas. Vieni puolė ieškoti informacijos, kiti ruošti planus, treti tęsė dieną lyg nieko nebūtų nutikę. Kodėl taip yra? Juk visi gyvename tame pačiame geopolitiniame kontekste, girdime tas pačias žinias ir matome tuos pačius vaizdus.
Išgirskite visą Lauros ir Jonės pokalbį, išleistą NARA YouTube kanale
Visi Lauros ir Jonės susitikimai NARA erdvėje: https://nara.lt/lt/tags/laura-ir-jone
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek
Savo kasmėnesinių pokalbių serijoje NARA tinklalaidėje Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė kuria erdvę susitikti su savimi, užduoti svarbius klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie padėtų gyventi ir kurti santykius taip, kaip norėtųsi. Jos konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.
NARA tekstai. Jeigu Švedija nebebus humanitarinė supervalstybė, kas ji tuomet bus?
„Net jeigu tau kas nors nepatinka, nereikėtų to deginti.“ Šią citatą atsimenu iš paskaitos Stokholmo universitete pernai. Dėstytojas, dvi valandas skyręs žmogaus teisėms Šiaurės Korėjoje aptarti, per pertrauką …
Shownotes
„Net jeigu tau kas nors nepatinka, nereikėtų to deginti.“ Šią citatą atsimenu iš paskaitos Stokholmo universitete pernai. Dėstytojas, dvi valandas skyręs žmogaus teisėms Šiaurės Korėjoje aptarti, per pertrauką ėmė samprotauti apie peripetijas, kilusias Švedijai stojant į NATO.“
Publikuota 2025-ųjų lapkritį NARA.lt tinklalapyje. Prisimename šį tekstą iš naujo, matydami diskusijas Lietuvoje apie Švedijos migracijos politiką.
Teksto autorė Marija Rakickaja yra viena iš PERSPECTIVES projekto Jaunųjų žurnalistų praktikos programos dalyvių.
Marija įgijo Šiuolaikinių Azijos studijų magistro laipsnį Vilniaus universitete bei Vidurio Rytų studijų magistro laipsnį Stokholmo universitete. Marija taip pat yra baigusi Skandinavistikos bakalauro studijas ir ilgą laiką dirbo švedų kalbos mokytoja. Dviejų regionų – Vidurio Rytų ir Skandinavijos – derinys atspindi jos polinkį jungti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suderinama, ir rašant atrasti žmogiškumą skirtinguose kontekstuose.
Įrašo garso redaktorius – Dovydas Karalius
Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/jeigu-svedija-nebebus-humanitarine-supervalstybe-kas-ji-tuomet-bus
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidekNauja Scena. Snorre Bergerud on the Value of Creative Process
We are back in a renowned producer's studio in Vilnius to discuss what AI means for music creation, why he aims to ignore social media discourse (and advises you to do the same), and how to help Lithuanian …
Shownotes
We are back in a renowned producer's studio in Vilnius to discuss what AI means for music creation, why he aims to ignore social media discourse (and advises you to do the same), and how to help Lithuanian artists break out internationally – if they wish to do so.
"There are loads of Lithuanian artists who have everything it takes from a creative point of view to become an international success," he says. They only need the right infrastructure.
Interviewed by Karolis Vyšniauskas in April 2026.
Supported by Lithuanian Media Foundation.
Support NARA journalism: https://nara.lt/en/#support
Suaugusių žmonių draugystė. Laura ir Jonė
Ką daryti, kai mano draugai ne tokie, kokių norėčiau. Ir ką daryti, jei jų apskritai nebeturiu. Šiame epizode – pirmą kartą išleidžiamame ir video formatu – Laura ir Jonė kalba apie draugystę suaugus. Apie …
Shownotes
Ką daryti, kai mano draugai ne tokie, kokių norėčiau. Ir ką daryti, jei jų apskritai nebeturiu.
Šiame epizode – pirmą kartą išleidžiamame ir video formatu – Laura ir Jonė kalba apie draugystę suaugus. Apie etapą, kai draugystės nebevyksta savaime, o ima reikalauti pastangos. Tiesumas čia atsiskleidžia kaip priemonė kurti ir išlaikyti ryšį net tada, kai instinktyviai norisi pasislėpti ir neatskleisti savo žmogiškumo. Būtent tai padeda atrasti žmogų vienas kitame, o su tuo kartu ir ryšį.
Pilna publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/suaugusiu-zmoniu-draugyste-laura-ir-jone
Pokalbis įrašytas ir nufilmuotas Audioteka.lt studijoje
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek
Nauja Scena. Švilpiančios ir gydančios Elenos Laurinavičiūtės skulptūros
„Garsas skverbiasi į vidų, nori to ar ne“, – sako menininkė Elena Laurinavičiūtė, kurianti keramines skulptūras, kurias ji vadina „Protėvių dronais“ ir „Oro skalpeliais“. Skirtingų dydžių objektai, suformuoti …
Shownotes
„Garsas skverbiasi į vidų, nori to ar ne“, – sako menininkė Elena Laurinavičiūtė, kurianti keramines skulptūras, kurias ji vadina „Protėvių dronais“ ir „Oro skalpeliais“. Skirtingų dydžių objektai, suformuoti iš banguojančių tūrių ir galintys priminti požeminius skruzdėlynus ar paslaptingas pilis, atgyja įjungus į juos įstatytus ventiliatorius ir ima ūžti ir švilpti.
Adomo Zubės interviu. Jurgos Sako fotografija.
NARA serijos apie naują lietuvišką muziką „Nauja scena“ dalis.
Gabrielė Urbonaitė filmuose ieško šviesos
Debiutiniame savo ilgo metro filme, 40 pasaulio kino festivalių apkeliavusioje „Renovacijoje“, režisierė ir scenaristė Gabrielė Urbonaitė tiria jos kartos žmonėms Lietuvoje gerai pažįstamą jausmą …
Shownotes
Debiutiniame savo ilgo metro filme, 40 pasaulio kino festivalių apkeliavusioje „Renovacijoje“, režisierė ir scenaristė Gabrielė Urbonaitė tiria jos kartos žmonėms Lietuvoje gerai pažįstamą jausmą: nepakankamumą. Kai viskas tarsi gerai, bet „tave iš vidaus gręžia“.
Žiūrovai priprato, kad nauji lietuviški filmai vis parveža tarptautinio kino apdovanojimus. „Renovacija“ pratęsė šią tradiciją: filmo pasaulinė premjera įvyko prestižiniame Karlovi Varų kino festivalyje, filmas laimėjo prizus Kyjive, Liubeke, Sevilijoje, Arãse (Prancūzija). Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ Gabrielė Urbonaitė pripažinta geriausia Baltijos šalių režisiere.
Interviu su Gabriele Urbonaite įrašytas kovo pabaigoje Vilniuje, „Skalvijos“ kino salėje ir stadione Marijampolėje greta „Spindulio“ kino teatro. Su režisiere kalbasi NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas.
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek
Sugrįžus iš Artimųjų Rytų. Pokalbis su fotožurnalistu Deniu Vėju
Kovą NARA fotožurnalistas Denis Vėjas grįžo iš Artimųjų Rytų regiono, kur penkias savaites praleido su Irake ir Sirijoje gyvenančiais kurdais. Ši tinklalaidė – tai užkulisiai į jo darbą. Denis į Artimųjų Rytų …
Shownotes
Kovą NARA fotožurnalistas Denis Vėjas grįžo iš Artimųjų Rytų regiono, kur penkias savaites praleido su Irake ir Sirijoje gyvenančiais kurdais. Ši tinklalaidė – tai užkulisiai į jo darbą.
Denis į Artimųjų Rytų regioną grįžo po metų. Prieš metus jis dirbo Sirijoje, kur domėjosi, kaip po diktatoriaus Bašaro al-Assado nuvertimo ir 13 metų trukusio pilietinio karo šalis bando atsigauti.
Kurdai yra didžiausia tauta pasaulyje, neturinti savo nepriklausomos valstybės. Kelios dešimtys milijonų jų išsibarstę po Iraką, Siriją, Turkiją ir Iraną. Daugiausiai autonomijos kurdai turi Irake, kur kontroliuoja Irako Kurdistano regioną.
Išgirskite Denio pasakojimą.
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek
Atvirumas, pati didžiausia galia. Berta ir Andrius atsako į klausytojų klausimus
Pirmajame šių metų Bertos ir Andriaus pokalbyje Berta pakvietė klausytojus užduoti savus klausimus apie atvirumą. Bertos „Instagram“ dėžutė netyla lig šiol. Šįvakar NARA tinklalaidėje išgirskime atsakymus į …
Shownotes
Pirmajame šių metų Bertos ir Andriaus pokalbyje Berta pakvietė klausytojus užduoti savus klausimus apie atvirumą. Bertos „Instagram“ dėžutė netyla lig šiol. Šįvakar NARA tinklalaidėje išgirskime atsakymus į dalį jų.
Epizodo aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/atvirumas-berta-ir-andrius-ii-dalis
Palaikykite NARA darbą: http://nara.lt/prisidek
Fotografija: Karolis Vyšniauskas
„Kamanių šilelis“ viską žinojo nuo pat pradžių
Prieš keturiolika metų ėmiau pirmąjį „Kamanių šilelio“ interviu. Šią žiemą susitinku su dueto nariais Kamile Gudmonaite ir Mantu Zemlecku kai jie ruošiasi savo pirmajam koncertui arenoje. Jų istorija įkūnija …
Shownotes
Prieš keturiolika metų ėmiau pirmąjį „Kamanių šilelio“ interviu. Šią žiemą susitinku su dueto nariais Kamile Gudmonaite ir Mantu Zemlecku kai jie ruošiasi savo pirmajam koncertui arenoje. Jų istorija įkūnija Lietuvos alternatyvios muzikos kelią – nuo „neformato“ iki momento, kai tavo dainų žodžius klausytojai tatuiruojasi ant kūnų.
Karolio Vyšniausko interviu, Bertos Tilmantės fotografijos
Pamatykite visą publikaciją: https://nara.lt/lt/articles-lt/kamaniu-silelis
Epizodas yra NARA publikacijų ciklo apie lietuvišką muziką „Nauja scena“ dalis. Jį iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.Pelkėmis klampojanti Lietuvos istorija. Garso dokumentika
Praėjusiame amžiuje dauguma Lietuvos pelkių buvo melioruotos ir taip šalis tapo viena labiausiai nusausintų pasaulyje. O pelkės savo samanomis patyrė, kiek pareikalauja besikeičiančių režimų ir valdžių užmojai …
Shownotes
Praėjusiame amžiuje dauguma Lietuvos pelkių buvo melioruotos ir taip šalis tapo viena labiausiai nusausintų pasaulyje. O pelkės savo samanomis patyrė, kiek pareikalauja besikeičiančių režimų ir valdžių užmojai. Kovo 11-ąją – Martynos Šulskutės garso dokumentikos premjera. Gero klausymo.
Daugiau informacijos ir užkulisių fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/pelkese-iklimpusi-lietuvos-istorija
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek
Kūrinį iš dalies finansavo: Perspectives, Lietuvos Kultūros Taryba
NARA tekstai. Už išgyvenimą kare jos moka kūnais. Skaito bendraautorė Sigita Vegytė
Plataus masto karui tęsiantis penktus metus, daliai Ukrainos moterų seksas tampa vienintele preke, kurią jos gali pasiūlyti mainais į išlikimą. Tačiau kur kare yra riba tarp laisvo pasirinkimo ir prievartos? …
Shownotes
Plataus masto karui tęsiantis penktus metus, daliai Ukrainos moterų seksas tampa vienintele preke, kurią jos gali pasiūlyti mainais į išlikimą. Tačiau kur kare yra riba tarp laisvo pasirinkimo ir prievartos?
Skaito viena iš teksto autorių Sigita Vegytė.
Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/uz-isgyvenima-kare-jos-moka-kunais
Fotografijoje viena iš teksto pašnekovių Svetlana. Autorius Denis Vėjas
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek
„Šeštos kategorijos“ moterys
Kai daug vyrų kariauja, darbus, kur anksčiau dominavo vyrai, perima moterys. Taip Ukrainos fabrikuose gimsta lyčių lygybė. Ne iš teorijos, o iš būtinybės. 2025 metų rugpjūtį NARA žurnalistai Sigita Vegytė ir …
Shownotes
Kai daug vyrų kariauja, darbus, kur anksčiau dominavo vyrai, perima moterys. Taip Ukrainos fabrikuose gimsta lyčių lygybė. Ne iš teorijos, o iš būtinybės.
2025 metų rugpjūtį NARA žurnalistai Sigita Vegytė ir Denis Vėjas lankėsi Kamianske, netoli Dnipro esančioje metalurgijos gamykloje „Kamet-Stal’“, kur moterys stoja prie kranų, suvirinimo aparatų, valdymo pultų ir prisiima atsakomybes, kurios anksčiau joms buvo draudžiamos.
Šios garso dokumentikos herojės – Katia, Oksana ir Olga – pavargusios, ironiškos ir triukšmingos. Vienu metu jos valdo kranus, skaldo bajerius, selfinasi, juokiasi ir pykstasi su vyrais per racijas. Taip jos laužo stereotipus apie vyriškas ir moteriškas profesijas bei kaip moteris turėtų elgtis atėjusios į „vyrišką“ sritį.
Išgirskite Sigitos Vegytės garso pasakojimą ir pamatykite Denio Vėjo fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/sestos-kategorijos-moterys
Palaikykite NARA darbą: http://nara.lt/prisidek
Žmogus niekada nesustoja. Rinktiniai Vilniaus universiteto studentų garso pasakojimai
Kitą savaitę studentams prasideda pavasario semestras. Ta proga tęsiame tradiciją dalintis Vilniaus universiteto tinklalaidžių dalyką pasirinkusių studentų darbais. Šį kursą, pirmąjį tokį Vilniaus universiteto …
Shownotes
Kitą savaitę studentams prasideda pavasario semestras. Ta proga tęsiame tradiciją dalintis Vilniaus universiteto tinklalaidžių dalyką pasirinkusių studentų darbais. Šį kursą, pirmąjį tokį Vilniaus universiteto žurnalistikos studijose, nuo 2023 m. veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas.
„Dirbdamas su studentais kviečiu juos rinktis bet kokias temas, kokios tik juos domina. Būna įdomu pamatyti kaip galiausiai atsiranda gija, kuri jų darbus, autoriams tarpusavyje nesitarus, suvienija.
Šių metų temą apibūdinčiau taip: tai istorijos apie žmones, kurie gyvenime pasiekė tašką, kuriame reikėjo pokyčių. Arba pokyčiai atėjo pas juos. Ir jie juos priėmė atviromis akimis”, – rašo Karolis.
Išgirskite rinktinius trumpuosius studentų audio darbus NARA tinklalaidėje.
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/support
The Body as an Orchestra. Helen Anahita Wilson on Sound, Illness and Care
When sonic artist Helen Anahita Wilson got diagnosed with an aggressive form of cancer, she found analogies between traditional Indian music and her medical data reports. Interviewed by Nojus Setkauskas, sound …
Shownotes
When sonic artist Helen Anahita Wilson got diagnosed with an aggressive form of cancer, she found analogies between traditional Indian music and her medical data reports.
Interviewed by Nojus Setkauskas, sound engineered by Kata Bitowt, edited by Karolis Vyšniauskas.
Made in collaboration with Lithuania's mental health festival Ryšiai.
Supported by Lithuanian Media Fund.
Support NARA podcast: https://nara.lt/support
Hier stehen die neuesten 40 von 410 Folgen. Ältere Folgen findest du im Feed des Podcasts.
Ähnliche Podcasts
Mehr Gesellschaft und Kultur-Podcasts
Ist das dein Podcast?
Bestätige es mit einem Eintrag in deinem Feed: Du bekommst hier einen Code, trägst ihn als podcast:txt in den Kanal deines Feeds ein, und wir prüfen ihn. Danach steht dein Podcast als „verifiziert“ bei SoundNode.