Kalba kalba
- Episódios
- 77
- Publicação
- quinzenal
- Último episódio
- 11 nov 2026
Sobre o podcast
„Kalba kalba“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje nuo 2021 m. diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės Ernesta Kazakėnaitė ir Eleonora Terleckienė laidose kalbina fakulteto dėstytojus bei alumnus. Tinklalaidė turi dvi rubrikas: „Kalba kalba kvadratu“, kurioje Salvinija Cibulskienė ir Aretas Kisielius supažindina su semiotika ir jos tyrimais, bei 2025 m. prasidėjusi „„Kalba kalba“ studentauja“, kurioje lituanistės Emilija Jūrelytė, Gabija Gervytė ir Milita Matuzaitė kalbina studentus apie jų kasdienybę.
Episódios 77
Kalba kalba #63 – Ką apie žmones pasako jų dainos?
🎶 Ar iš tiesų iš dainos žodžių neišmesi? Šįkart kviečiame į pokalbį apie liaudies dainas, jų žodžiuose slypinčias istorijas ir muzikines tradicijas, nepaisančias valstybių bei kalbų sienų.Mūsų pašnekovas …
Notas do episódio
🎶 Ar iš tiesų iš dainos žodžių neišmesi?
Šįkart kviečiame į pokalbį apie liaudies dainas, jų žodžiuose slypinčias istorijas ir muzikines tradicijas, nepaisančias valstybių bei kalbų sienų.
Mūsų pašnekovas – Argentinoje gimęs, Lenkijoje studijavęs, o šiandien Vilniaus universiteto Filologijos fakultete ispanų kalbą dėstantis etnomuzikologas GUSTAW FERDYNAND JUZALA-DEPRATI. Jis ne tik tyrinėja lietuvių ir lenkų muzikinįfolklorą, bet ir pats aktyviai puoselėja tradicinę muziką: vadovauja folkloro ansambliui „Lalymka“, rengia sutartinių giedojimo edukacijas ir leidžiasi į ekspedicijas ieškoti dar neužrašytų dainų.
Kaip atrandamos iki šiol nežinotos liaudies dainos? Ką jų žodžiai atskleidžia apie kalbą, istoriją ir žmones? Ar tiesa, kad dainose išlieka senesnė kalba nei kasdienėje šnekoje? Irkodėl, pasak mūsų pašnekovo, svarbiausia – kuo daugiau dainuoti?
🎧 Apie visa tai – naujausiame tinklalaidės epizode. Kviečiame klausytis!
Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.
Kalba kalba #62– Kaip senovės graikai įsivaizdavo mirusiųjų pasaulius?
Vėlinės – metas, kai prisimename mirusius artimuosius ir dažniau susimąstome apie tai, kas mūsų laukia anapus. Mūsų vaizduotėje pomirtinis pasaulis dažniausiai įgauna krikščioniškosios tradicijos suformuotus …
Notas do episódio
Vėlinės – metas, kai prisimename mirusius artimuosius ir dažniau susimąstome apie tai, kas mūsų laukia anapus. Mūsų vaizduotėje pomirtinis pasaulis dažniausiai įgauna krikščioniškosios tradicijos suformuotus pavidalus. Tačiau kaip mirtį ir anapusybę įsivaizdavo žmonės iki krikščionybės įsigalėjimo? Kur, jų manymu, keliaudavo mirusiųjų sielos ir kas jų laukdavo anapus?
Atsakymus rasti mums padėjo pokalbis su Kembridžo universiteto doktorante ir VU Filologijos fakulteto alumne Vaiva VASILIAUSKAITE.
Klausykite ir jūs sužinosite, kodėl pomirtinis gyvenimas dažnai nežadėjo nieko gero? Koks kraštovaizdis driekėsi Hado karalystėje ir kur gyvųjų pasaulyje buvo galima rasti vartus į anapusybę? Ar senovės graikams kapai buvo tokie pat svarbūs kaip mums? Ir ar buvo įmanoma užsitikrinti geresnę lemtį po mirties?
Kalbina Simonas Baliukonis
Kalba kalba #61 – Apie apokrifines evangelijas ir rašytojos kelią
Keturios evangelijos – tik dalis ankstyvosios krikščionybės pasakojimų. Bet ką atskleidžia tos, kurios į Bibliją nepateko?Ankstyvosios krikščionybės pasaulyje būta ir kitokių pasakojimų apie Kristų, jo gyvenimą …
Notas do episódio
Keturios evangelijos – tik dalis ankstyvosios krikščionybės pasakojimų. Bet ką atskleidžia tos, kurios į Bibliją nepateko?
Ankstyvosios krikščionybės pasaulyje būta ir kitokių pasakojimų apie Kristų, jo gyvenimą bei mokymą. Juoseaptinkame neįprastų vaizdinių – puolusią Išmintį, vestuvių menę kaip sielos susijungimą su savo angelu, o tarp krikščioniškų idėjų atpažįstame ir antikinės filosofijos pėdsakus.
Kas yra apokrifinės evangelijos ir kodėl jos atsirado? Kuo ypatinga gnostinė tradicija ir kokias netikėtas sąsajas su antikos pasauliu atskleidžia šie tekstai? Apie tai kalbamės su dr. Gražina KELMELYTE, ankstyvosios krikščionybės tyrėja ir rašytoja.
Tačiau šįkart keliaujame ne tik į senovę, bet ir į distopinę ateitį! Neseniai pasirodė pirmasis Gražinos romanas „Motinos“. Tad kalbamės ir apie literatūrinę kūrybą, distopinių pasaulių gimimą bei tai, kokia turėtų būti rašytojos pareiga šiais pasauliui neramiais laikais.
Kalbina Elžbieta Žutautaitė.
„Kalba kalba“ studentauja #5 – Tai kodėl filologija?
📚 Tai kodėl filologija? Klausimas toks trumpas, o atsakymams prireikė visos laidos!Penktojo „Kalba kalba“ STUDENTAUJA epizodo vedėja EMILIJA klausia skirtingų krypčių filologijos studentų, kodėl jie pasirinko …
Notas do episódio
📚 Tai kodėl filologija? Klausimas toks trumpas, o atsakymams prireikė visos laidos!
Penktojo „Kalba kalba“ STUDENTAUJA epizodo vedėja EMILIJA klausia skirtingų krypčių filologijos studentų, kodėl jie pasirinko būtent šias studijas ir kaip jose sekasi.
🎓 Apie lituanistų perliukus jau kalbėjome pirmojoje laidoje. Dabar galite išgirsti, kokius lobius yra sukaupę kitų programų studentai. Apie tai pasakoja anglų ir vokiečių kalbas studijuojanti ANELIJA, klasikinės filologijos studentas ANDRIUS ir skandinavistė SILVIJA.
Kiek filologijos studijose dėmesio skiriama kalbai, o kiek šaliai, jos kultūrai bei literatūrai? Kiek kalbų galima išmokti universitete? Kokias netikėtas galimybes suteikia filologinės žinios ir ką svarbu žinoti tiems, kurie dar tik svarsto apie šias studijas?
🗣️ Filologija filologijai nelygu – tuo įsitikinsite išgirdę skirtingas mūsų pašnekovų istorijas!
Kalba kalba #60 – Kaip tampama tyrėju?
Jau studijų pradžioje kai kurie studentai pradeda svarstyti apie doktorantūrą ir mokslininko kelią, tačiau ne visada aišku, kokios patirtys ir pasirinkimai galiausiai nuveda į akademinę karjerą. Naujausiame …
Notas do episódio
Jau studijų pradžioje kai kurie studentai pradeda svarstyti apie doktorantūrą ir mokslininko kelią, tačiau ne visada aišku, kokios patirtys ir pasirinkimai galiausiai nuveda į akademinę karjerą.
Naujausiame tinklalaidės epizode apie tai kalbamės su VU Filologijos fakulteto profesore Egle KAČKUTE. Profesorė pasakoja apie savo studijas, akademinius pasirinkimus ir kelią į mokslinę veiklą. Tinklalaidėje aptariame studijų Vilniaus ir užsienio universitetuose patirtis, mentorius ir kitus mokslininkus, dariusius įtaką jos profesiniam keliui, taip pat dabartinę mokslinę veiklą.
Kaip studijų metu formuojasi tyrėjo interesai? Kaip filologijos studijos gali nuvesti į tarpdisciplininius kultūros tyrimus? Kokią reikšmę akademiniame kelyje turi skirtingos studijų ir darbo aplinkos? Ir ką verta žinoti svarstantiems apie doktorantūrą bei mokslininko karjerą?
Kalbina Antanas Keturakis.
Kalba kalba #59 – „C'etait fondue!“ – puota filologams filme „Picassos äventyr“
Šeštąjį tinklalaidės sezoną pradedame pasvarstymais:kodėl švedai 1978-aisiais nusprendė sukurti filmą apie Pablą Pikasą – ir dar tokį, kuriame biografija virsta „tūkstančiu meilingų melų“, o veikėjai prabyla …
Notas do episódio
Šeštąjį tinklalaidės sezoną pradedame pasvarstymais:
kodėl švedai 1978-aisiais nusprendė sukurti filmą apie Pablą Pikasą – ir dar tokį, kuriame biografija virsta „tūkstančiu meilingų melų“, o veikėjai prabyla dešimčia kalbų? Ar tikraižiūrovui apskritai reikia suprasti, kas sakoma filme?
Tage Danielssono „Pikaso nuotykiai“ (Picassos äventyr) – absurdiška komedija, kurioje išgirsite ispanų, prancūzų, švedų, vokiečių, suomių, italų ir kitas kalbas. O jų žodžiai kartais reiškia visai ne tai, ko lauktume iš konteksto. Štai ir suomiška meilės daina gali pasirodyti esanti... maisto receptas, o pasauliniam karui paaiškinti užtenka plakato su užrašu „BOOM KRASCH BANG!“.
Šiame tinklalaidės epizode su VU Filologijos fakulteto docentu dr. Giedriumi TAMAŠEVIČIUMI kalbamės apie kalbą,kuri ne tik perduoda reikšmę, bet ir pati tampa personažo „kostiumu“, garso efektu ir komizmo priemone. Taip pat apie tai, kodėl skirtingas kalbas mokantys žiūrovai gali pamatyti skirtingą filmą, ar kalbos jame tampa kultūriniais stereotipais ir ar tokį daugiakalbį absurdą apskritai įmanoma išversti.
Filmą rasite: https://www.youtube.com/watch?v=XQd6xqmAVB8&t=2s
Kalbino Ernesta Kazakėnaitė.
Kalba kalba #58 – Kaip konspektuodavo paskaitas XVII amžiuje?
O kaip paskaitas konspektuodavo XVII amžiuje?Šioje laidoje dėmesio skiriame vienam unikaliam su Konstantinu Sirvydu ir 1620 m. paskaitomis Vilniaus akademijoje susijusiam rankraštiniam šaltiniui …
Notas do episódio
O kaip paskaitas konspektuodavo XVII amžiuje?
Šioje laidoje dėmesio skiriame vienam unikaliam su Konstantinu Sirvydu ir 1620 m. paskaitomis Vilniaus akademijoje susijusiam rankraštiniam šaltiniui – „PaaiškinimaiSaliamono Giesmių giesmei ir šv. Pauliaus Laiškui efeziečiams. [...]“.
Kas paliko šiuos konspektus, ką tai rodo, kur jie šiuo metu saugomi ir daug kitų klausimų svarstome su VU FLF profesore Kristina RUTKOVSKA.
Taip pat aptariame mažai žinomo jėzuito Adamo Pęskio gyvenimą, iš konspektų išryškėjančius jėzuitų taikytus didaktinius metodus ir visa apimantį intertekstualumą.
Konspektus pavartyti gali visi VUB Skaitmeninėje bibliotekoje adresu:
https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/objects/explanationes_in_cantica#00005Kalba kalba #57 – Apie (ne)matomą vertimų cenzūrą
Ar galima cenzūruoti vertimą? Pasirodo, ne tik galima, bet tai buvo daroma ir labai sistemingai.Kalbėdami apie cenzūrą, dažniausiai įsivaizduojame draudžiamas knygas, išbrauktas pastraipas ar nutildomus …
Notas do episódio
Ar galima cenzūruoti vertimą? Pasirodo, ne tik galima, bet tai buvo daroma ir labai sistemingai.
Kalbėdami apie cenzūrą, dažniausiai įsivaizduojame draudžiamas knygas, išbrauktas pastraipas ar nutildomus autorius. Tačiau kur kas sunkiau pastebėti tai, kas vyksta vertimuose, nes juose tekstas keičiamas nepastebimai – skaitytojas net neįtaria, kad skaito ne visai tai, ką parašė kūrinio autorius.
🎧 Naujausiame tinklalaidės epizode su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesore Nijolė MASKALIŪNIENE kalbamės apie tokią vertimų cenzūrą sovietmečiu ir šiandien.
💬Kas yra „nematoma“ cenzūra? Kur baigiasi redagavimas ir prasideda ideologinis teksto taisymas? Ar skaitytojai suprasdavo, kad skaito pakeistus tekstus? Ir ar tikrai cenzūra visada pasireiškia draudimais? O kada pirmą kartą lietuviškai perskaitėme necenzūruotą Hermano Melvilio „Mobį Diką“?
Kalbino Ernesta Kazakėnaitė.
Kalba kalba #56 – Apie Lietuvos totorius ir jų tekstus
Apie Lietuvos totorius ir jų tekstusKą bendro turi Kaišiadorys, Keturiasdešimt Totorių ir rankraščiai arabiškais rašmenimis? Atsakymas veda į daugiau nei šešių šimtmečių Lietuvos totorių istoriją.Naujausiame …
Notas do episódio
Apie Lietuvos totorius ir jų tekstus
Ką bendro turi Kaišiadorys, Keturiasdešimt Totorių ir rankraščiai arabiškais rašmenimis? Atsakymas veda į daugiau nei šešių šimtmečių Lietuvos totorių istoriją.
Naujausiame pokalbyje apie tai kalbamės su dr. Galina MIŠKINIENE, VU Filologijos fakulteto dėstytoja. Ji daugmetų dirba kitabistikos srityje, todėl geriausiai žino, kas tie kitabai, chamailai ir tefsirai, taip pat – kokiomis kalbomis totoriai rašė, kurie tekstai yra seniausi, kur jų ieškoti, bei kodėl kalbame tik apie rankraščius, o ne spausdintas knygas.
Tačiau pokalbį pradedame nuo totorių apibrėžimo, trumpos istorijos ir dabarties – kokio dydžio bendruomenė yrašiuo metu Lietuvoje, kur pasklidusi, kuo skiriasi Krymo, Kazanės ir Lietuvos totoriai bei daug kitų įdomių dalykų.
O kaip manote, ar pati Galina yra totorė? Atsakymo ieškokite pokalbyje.
Kalbino Ernesta Kazakėnaitė.
Kalba kalba #55 – Ar išgyvens vertėjo profesija DI amžiuje?
„Language, language“, „speak speak“, o gal „the talk is talk“? Tai rezultatai, kuriuos gavome skirtingais mašininio vertimo įrankiais iškart po pokalbio apie vertimo technologijas. Nė vienas iš jų vis dar …
Notas do episódio
„Language, language“, „speak speak“, o gal „the talk is talk“?
Tai rezultatai, kuriuos gavome skirtingais mašininio vertimo įrankiais iškart po pokalbio apie vertimo technologijas. Nė vienas iš jų vis dar neišverčia mūsų tinklalaidės pavadinimo taip, kaip mes norėtume. Kodėl taip yra?
Naujajame įraše į šį klausimą atsako dr. Dalia MANKAUSKIENĖ – vertėja, VU FLF Kompiuterinių vertimo technologijų dėstytoja. Pokalbyje daug kalbame apie tai, kaip technologijos keičia vertėjų kasdienybę, kokia šios profesijos ateitis ir ar vertėjai įrankius priima kaip pagalbininką, ar vis dėlto įžiūri grėsmę profesijai?
Pašnekovė ne tik aptaria šių laikų technologijas, bet ir rekomenduoja, kurias iš jų geriau pasirinkti, norint versti iš ar į lietuvių kalbą. Taip pat nubrėžia aiškią ribą tarp mašininio vertimo ir dirbtinio intelekto, linkusio mus užliūliuoti gražiais, bet netiksliais vertimais.
Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.
Kalba kalba #54 – Apie senovės graikų religiją ir kosminius dievus
💫 Kodėl filologijos studentams reikia skaityti antikiniustekstus? Ką bendro turi senovės graikų religija ir kosminiai kūnai? Kodėl bendruomenės veikimas skiriasi nuo paskirų individų veiksmų? 💬 Į šiuos ir daug …
Notas do episódio
💫 Kodėl filologijos studentams reikia skaityti antikiniustekstus? Ką bendro turi senovės graikų religija ir kosminiai kūnai? Kodėl bendruomenės veikimas skiriasi nuo paskirų individų veiksmų?
💬 Į šiuos ir daug kitų klausimų atsakė antikinės filosofijos tyrinėtojas ir Filologijos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vilius BARTNINKAS.
🎧 Pokalbyje išgirsite:
- kaip antikiniai tekstai pakeičia su jais susidūrusį žmogų ir kokiais būdais mes galime prie jų prieiti ir tirti;
- kuo religijos ir filosofijos santykis Antikoje buvo kitoks ir kodėl Platonas žvelgė į dangaus kūnus ieškodamas dieviškumo;
- koks tų kūnų santykis su tradicine graikų religija ir religijos politiškumas;
- kas yra kolektyvinio agentiškumo tyrimai ir koks naujas Europos idėjų kursas vyks filologijos bakalaurantams.
Kalbina Elžbieta Žutautaitė.
Kalba kalba #53 – Apie Oskarą Milašių, jo gyvenimą ir kūrybą
2027 metais minėsime vieno žinomiausių su Lietuva siejamųrašytojų – Oskaro Milašiaus – 150-ąsias gimimo metines. 💫 💬 Užaugęs ir studijavęs Prancūzijoje, visą gyvenimą rašėprancūziškai. Vis dėlto po 1918 m. savo …
Notas do episódio
2027 metais minėsime vieno žinomiausių su Lietuva siejamųrašytojų – Oskaro Milašiaus – 150-ąsias gimimo metines. 💫
💬 Užaugęs ir studijavęs Prancūzijoje, visą gyvenimą rašėprancūziškai. Vis dėlto po 1918 m. savo tapatybę siejo su nepriklausomybę paskelbusia Lietuva ir buvo paskirtas jos atstovu Prancūzijoje. Jo, kaip diplomato, veikla suteikė galimybę būti tikru lietuvių kultūros ambasadoriumi –dalį jo kūrybinės veiklos sudaro lietuvių liaudies dainų, pasakų bei daugybės publicistinių straipsnių apie Lietuvą bei jos kultūrą vertimai į prancūzų kalbą.
Truputį ekscentriškas, truputį romantiškas, truputį vienišas. O. Milašius buvo kūrėjas, gyvenęs tarp kalbų, šalių, epochų, tarpsudėtingos savo laikmečio tikrovės ir poetinės vizijos.
Apie jo gyvenimą ir kūrybą kalbamės su afilijuotąja VU Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų institutoprofesore, O. Milašiaus vertėja dr. Genovaite DRUČKUTE.
Kalbina Antanas Keturakis.
„Kalba kalba“ studentauja #4 – Skaitymas ir knygų atradimai
🤔Skaityti ar neskaityti, štai kur klausimas... 📚Ketvirtajame "Kalba kalba" STUDENTAUJA epizode vedėjos MILITA ir GABIJA nusprendė padiskutuoti apie filologams (ir ne tik) taip artimą skaitymą bei knygas. O tam …
Notas do episódio
🤔Skaityti ar neskaityti, štai kur klausimas...
📚Ketvirtajame "Kalba kalba" STUDENTAUJA epizode vedėjos MILITA ir GABIJA nusprendė padiskutuoti apie filologams (ir ne tik) taip artimą skaitymą bei knygas. O tam į pagalbą jos pasikvietė poetą, literatūros kritiką, vertėją bei intermedialių literatūros studijų magistrantą LINĄ.
📖Šį kartą sužinosite kaip gimė Juozo Kėkšto ir Salio Šemerio poezijos rinktinės, ką mėgstame skaityti labiau – popierines ar PDF formato knygas bei kokias knygas Linas rekomenduoja mūsų klausytojams.
📢Apie tai ir dar daugiau išgirsite naujajame tinklalaidės epizode!
Kalba kalba #52 – Apie Pilypą Ruigį ir jo 1747 m. žodyną
Pakeliaukim laiku ir nusikelkime į 1747 metus!Būtent tais metais pasirodė ilgai lauktas pirmasis Prūsijos Lietuvoje lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodynas. Jo autorius Pilypas Ruigys (1675–1749) …
Notas do episódio
Pakeliaukim laiku ir nusikelkime į 1747 metus!
Būtent tais metais pasirodė ilgai lauktas pirmasis Prūsijos Lietuvoje lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodynas. Jo autorius Pilypas Ruigys (1675–1749) – išskirtinė Apšvietos asmenybė, Mažosios Lietuvos kunigas ir kalbininkas, siekęs sistemiškai aprašyti lietuvių kalbą.
Šis vardas retai skamba kasdieniuose pokalbiuose, tačiau jo darbai paliko gilų pėdsaką lietuviųkalbos istorijoje. Ruigiui nepakako knyginės kalbos – jam buvo svarbu, kaip žmonės kalba iš tikrųjų, todėl savo žodynui rinko gyvosios kalbos žodžius ir tuo savolaikui buvo modernus.
Dar įdomiau – Ruigys prisidėjo ir prie lietuviškos Biblijos vertimo bei yra laikomas pirmuoju lietuvių liaudies dainų skelbėju.
Apie tai ir daug daugiau kalbamės su VU FLF Taikomosios kalbotyros instituto direktore, Lietuviųkalbos draugijos pirmininke doc. dr. Vilma ZUBAITIENE.
Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.
„Kalba kalba“ studentauja #3 – Gal į Erasmusą?
✈️Ar kada svarstėte apie studijų semestrą Paryžiuje? O gal Brno? O ar į Erasmus studijas gali vykti studentas lituanistas? Kas per vienas yra Erasmus praktika? 🎒Trečiajame „Kalba kalba” STUDENTAUJA epizode …
Notas do episódio
✈️Ar kada svarstėte apie studijų semestrą Paryžiuje? O gal Brno? O ar į Erasmus studijas gali vykti studentas lituanistas? Kas per vienas yra Erasmus praktika?
🎒Trečiajame „Kalba kalba” STUDENTAUJA epizode vedėjos EMILIJA ir MILITA pasvarstė apie studijų svetur privalumus ir trūkumus.
🌍 Erasmus – tik vakarėliai? Šį ir kitus mitus paneigti ar patvirtinti vedėjoms padėjo trečio kurso Kūrybos komunikacijos studentė AISTĖ bei Baltų kalbotyros studijų magistrantė GABRIELĖ.
🧳 Atskleisime paslaptį – net dvi pokalbio dalyvės iš keturių kitą studijų semestrą praleis užsienyje, tad svarstantys apie Erasmus išvyką turi galimybę išgirsti visų etapų eigą iš ką tik visą tai praėjusių studenčių lūpų 👀.
Kalba kalba #51 – Apie kalbos normą ir taisyklingumą
Įtakoti, Kapčiamiestis, motinystės atostogos... Kas šiuos žodžius sieja?Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie kalbą, jos taisyklingumą ir normą su prof. dr. Irena SMETONIENE. VU Filologijos fakulteto profesorė …
Notas do episódio
Įtakoti, Kapčiamiestis, motinystės atostogos... Kas šiuos žodžius sieja?
Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie kalbą, jos taisyklingumą ir normą su prof. dr. Irena SMETONIENE. VU Filologijos fakulteto profesorė visą dešimtmetį buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė, tad tikrai turi ką mums apie tai papasakoti.
Klausėme daug:
- kas yra taisyklinga lietuvių kalba ir kur jos ieškoti?
- kas normina kalbą – komisija, inspekcija, o gal patys kalbėtojai?
- kas, už ką ir ar tikrai baudžia?
Raskite atsakymus įraše!
Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.
Kalba kalba #50 – Apie apibrėžtumą ir jo raišką kalbose
Apie apibrėžtumą ir jo raišką kalbose.Su VU Filologijos fakulteto dėstytoju dr. Antanu KETURAKIU kalbamės apie tai, kas yra apibrėžtumas, kaip kalbose tai reiškiama, kuo jam įdomios disertacijoje nagrinėtos …
Notas do episódio
Apie apibrėžtumą ir jo raišką kalbose.
Su VU Filologijos fakulteto dėstytoju dr. Antanu KETURAKIU kalbamės apie tai, kas yra apibrėžtumas, kaip kalbose tai reiškiama, kuo jam įdomios disertacijoje nagrinėtos romanų kalbos ir kas nutiks su lietuvių kalboje fiksuojamu artroidu?
Perklausę sužinosite ne tik, kodėl Antanas savo paskaitose cituoja Beatos kulinarines laidas, bet ir apie jo kelią iki romanų kalbų, susižavėjimą semantiniais žemėlapiais bei kuo įdomus tyrimui pasirinktas šaltinis – "Itinerarium Egeriae".
Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.
„Kalba kalba“ studentauja #2 – Atgal į pirmą kursą
⏳️Ar norėtumėte nusikelti laiko mašina atgal į pirmą kursą ir vėl patirti visus džiaugsmus, o gal prisiminti užklupusiasbaimes? 🟣Antrojo epizodo „Kalba kalba“ STUDENTAUJA vedėjos lituanistės GABIJA ir MILITA …
Notas do episódio
⏳️Ar norėtumėte nusikelti laiko mašina atgal į pirmą kursą ir vėl patirti visus džiaugsmus, o gal prisiminti užklupusiasbaimes?
🟣Antrojo epizodo „Kalba kalba“ STUDENTAUJA vedėjos lituanistės GABIJA ir MILITA kaip tik tai ir padarė: prisiminimais nusikėlė į pirmąjį kursą Vilniaus universitete.
📚Epizode išgirsite, kas neramino pirmakursius studentus atvykus į Vilnių iš kitų miestų (ir net kitos šalies!) bei kaip pasikeitė žvilgsnis į sostinę. Sužinosite įvairių patarimųkaip mokytis bei ruoštis sesijai, kaip atrasti bendraminčių bei kokie talismanai gelbsti pirmųjų egzaminų metu.
❄️O visus pirmojo kurso riešutėlius gliaudyti padėjo lietuvių filologijos trečio kurso studentė Danielė bei antrakursis istorijos studentas Vladimirs.
Kalba kalba #49 – Tukidido spąstai: karo ir galios pamokos šiandien
Ką Peloponeso karas, vienas didžiausių nesusipratimų, gali pasakyti apie įtampos kupiną XXI amžių? Politinio realizmo pradininkas Tukididas teigė, kad konfliktai kyla iš baimių, interesų ir ambicijų, kurios …
Notas do episódio
Ką Peloponeso karas, vienas didžiausių nesusipratimų, gali pasakyti apie įtampos kupiną XXI amžių?
Politinio realizmo pradininkas Tukididas teigė, kad konfliktai kyla iš baimių, interesų ir ambicijų, kurios glūdi žmogaus prigimtyje. Su VU FLF doc. dr. Nijole Juchnevičiene nagrinėjame, kaip Tukidido įžvalgos padeda suprasti šiuolaikinę galios politiką.
Kalbina Laisvūnas Čekavičius.
Kalba kalba #48 – Apie Antiką, ženklus ir stebuklus teatre
Ko VU Filologijos fakultete gali įgyti meno atstovai? Kaip ženklo prasmės formuojasi ne tik kalboje, bet ir teatre? Kada spektaklyje įvyksta stebuklas? Apie tai su teatro ir kino aktore, Lietuvos nacionalinio …
Notas do episódio
Ko VU Filologijos fakultete gali įgyti meno atstovai? Kaip ženklo prasmės formuojasi ne tik kalboje, bet ir teatre? Kada spektaklyje įvyksta stebuklas?
Apie tai su teatro ir kino aktore, Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupės nare ir klasikinių studijų alumne Vaidile Juozaityte.
Vaidilė papasakojo, kaip atrado kelią į magistro studijas ir ką jose pavyko atrasti. Pasikalbėjome apie jos magistro baigiamąjį darbą, kuriame ji analizavo Šv. Augustino kalbos ir ženklų teoriją, susiedama su tuo, kokią padėtį ženklas užima teatre ir kine. Pasvarstėme, kaip teatre atsiranda stebuklas ir kokią tam įtaką turi žiūrovai. Galiausiai, Vaidilė papasakojo apie įsimintiniausius savo vaidmenis ir ateities planus jaubaigus studijas.
Kalbina Elžbieta Žutautaitė.
Kalba kalba #47 – Antikos tragedija ir žmogaus ribos
Kodėl mums šiandien svarbios antikinės tragedijos? Kada jos pradėtos versti į lietuvių kalbą? Kokios idėjos apie žmogaus ribotumą ir laisvės santykį su būtinybe jose atsiskleidžia? Apie antikinių tragedijų …
Notas do episódio
Kodėl mums šiandien svarbios antikinės tragedijos? Kada jos pradėtos versti į lietuvių kalbą? Kokios idėjos apie žmogaus ribotumą ir laisvės santykį su būtinybe jose atsiskleidžia?
Apie antikinių tragedijų istorinį kontekstą, skirtumus, reikšmę, recepciją ir aktualumą kalbame su VU FLF doc. dr. Jovita Dikmoniene.
Kalbina Laisvūnas Čekavičius.
„Kalba kalba“ studentauja #1 – Filologų perliukai
Eteryje nauja tinklalaidės rubrika – „Kalba kalba“ STUDENTAUJA! Joje išgirsite apie filologo džiaugsmusir vargus iš studentų lūpų. Kitaip tariant, apie įstrigimą kažkur tarp Maironio ir memų. 👋Pirmajame epizode …
Notas do episódio
Eteryje nauja tinklalaidės rubrika – „Kalba kalba“ STUDENTAUJA! Joje išgirsite apie filologo džiaugsmusir vargus iš studentų lūpų. Kitaip tariant, apie įstrigimą kažkur tarp Maironio ir memų.
👋Pirmajame epizode su Jumis sveikinasi vedėjosGABIJA ir EMILIJA – trečio kurso lituanistės, pasiruošusios narplioti įvairius studijavimo ir studentavimo klausimus.
🍁Šią rubriką pradėti nusprendėme lengvu irlinksmu tonu – gvildenome „Filologų perliukus“. Pokalbyje jaukiai pasidalinome lig šiol sukaupta studijų patirtimi bei filologiniais juokeliais. Ar šie juokingi tik mums? Įvertinkite!
✒️Visa tai aptarti pasikvietėme mielą kursioką DOMINYKĄ KAZLAUSKĄ, kuris keliauja „Kūrėjų takais“. O kas tie kūrėjų takai – sužinosite besiklausydami.
Kalba kalba #46 – XVI amžius – įdomus???
1, 2, 3, 4....5!Taip taip, pradedame penktąjį tinklalaidės sezoną!Tokia džiaugsminga proga pagaliau įrašėme seniai planuotą laidą, kur dviese – Eleonora TERLECKIENĖ ir Ernesta KAZAKĖNAITĖ – kalbėjomės apie …
Notas do episódio
1, 2, 3, 4....5!
Taip taip, pradedame penktąjį tinklalaidės sezoną!
Tokia džiaugsminga proga pagaliau įrašėme seniai planuotą laidą, kur dviese – Eleonora TERLECKIENĖ ir Ernesta KAZAKĖNAITĖ – kalbėjomės apie bendrą tyrimų lauką ir jame matomus skirtingus interesus. Kaip galėsit išgirsti, neduok mudviem pavalgyt, o duok pakalbėt apie senąsias knygas...
Papliurpėm apie viską: koks skirtumas tarp Lietuvos ir lietuvių raštijos, kokios tyrimų perspektyvos veriasi, kokie veikėjai ir tekstai mums įdomūs, svarbūs, kas šiais metais minėtina. Spėjusios išgirsti ne vieną stereotipą, pasikalbame ir apie juos: ar bibliotekoje dirbame tik baltomis pirštinėmis? Ar senieji tekstai tik pamokantys ir rimti? Ar yra dar ten ką tirti??
Na ir dar truputį apie Sarbievijų, Rėzą (cha, apie kitą) ir Vilentą.
Skubėjom, greitakalbe bėrėm, bet užkabinom tik ledkalnio viršūnę, tad klausykit, komentuokit, prenumeruokit, leiskit žinoti, ar patiko.
Kalba kalba #45 – Apie skandinavus
Tai kas tie skandinavai?Visi juos minim, bet ar tikrai turime omeny tą patį? Pavyzdžiui, kaip dėl suomių? Apie tai, kas yra (ir kas visai nėra) Skandinavija, pasakoja VU FLF Skandinavistikos centro įkūrėja …
Notas do episódio
Tai kas tie skandinavai?
Visi juos minim, bet ar tikrai turime omeny tą patį? Pavyzdžiui, kaip dėl suomių? Apie tai, kas yra (ir kas visai nėra) Skandinavija, pasakoja VU FLF Skandinavistikos centro įkūrėja, dabartinė Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė Ērika SAUSVERDE.
Pasiklausę sužinosite ne tik, kaip, kada ir kodėl įsikūrė centras VU Filologijos fakultete, bet ir daug kitų baisiai įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kodėl švedai sako, kad nėra Europa, ir kodėl Ērikai Smolandas – kaip švediška Dzūkija?
Na, ir žinoma, negalima kalbėti apie skandinavų kultūros apraiškas Lietuvoje nepaminint Coliukės, Mumių, Mijo ir daugelio kitų vaikų literatūros veikėjų. Tad paliečiame vertimų iš Skandinavijos kalbų klausimus, kuriuos vainikuoja Ērikos rekomendacijos.
Klausykite ir išgirsite – ar mes jau truputį „skandinavai“, ar dar nelabai.
Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.
Kalba kalba #44 – Apie kalbos praradimą ir jos atstatymą
Filologus domina ne tik ką, kaip ir kada sakome, bet ir ko pasakyti nebegalime.Viena iš tai tiriančių sričių – afaziologija. Šį žodį girdi pirmą kartą? Nieko keisto, mūsų visuomenėje apie ją kalbama retai …
Notas do episódio
Filologus domina ne tik ką, kaip ir kada sakome, bet ir ko pasakyti nebegalime.
Viena iš tai tiriančių sričių – afaziologija. Šį žodį girdi pirmą kartą? Nieko keisto, mūsų visuomenėje apie ją kalbama retai. Todėl šiame epizode ir siūlome pasigilinti, kas yra afazija, kaip ji pasireiškia, o svarbiausia, kaip ji gydoma ir kuo čia dėti kalbos specialistai.
O jei labai trumpai, afazija – po smegenų traumos atsiradęs sutrikimas, kuris paveikia žmogaus gebėjimą kalbėti, suprasti kalbą, skaityti ar rašyti. Tai įgyta, ne įgimta būsena.
Apie tai pasakoja Aurelija Meškerevičiūtė – filologė, logopedė, dabar rengianti disertaciją „Afazinės lietuvių kalbos veiksmažodžio agramatizmo požymiai“ Taikomosios kalbotyros institute.
O kaip manai, ar tokie sutrikimai paveikia ir gestų kalbą? Atsakymas įraše.
Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.
Kalba kalba #43 – Apie standartinę kalbą ir variantiškumą
Tai reikia ar nereikia mums tos bendrinės kalbos? O gal ji egzistuoja ir egzistuos nepriklausomai nuo to, ką mes manome?Neabejojam, kad ne kartą esi girdėjęs aštrių diskusijų apie mūsų kalbą, jos norminimą ir …
Notas do episódio
Tai reikia ar nereikia mums tos bendrinės kalbos? O gal ji egzistuoja ir egzistuos nepriklausomai nuo to, ką mes manome?
Neabejojam, kad ne kartą esi girdėjęs aštrių diskusijų apie mūsų kalbą, jos norminimą ir variantus. Tad apie TAI pasikalbėjome ir tinklalaidėje su VU Filologijos fakulteto profesoriumi Vytautu KARDELIU.
Pašnekovas sako, kad kalba – kaip glaistu aplietas sluoksniuotas pyragas. Vis dėlto pokalbyje spėjome paliesti tik keletą jo sluoksnių: standartinę kalbą, jos santykį su tarmėmis ir visa apimantį kalbos variantiškumą. Pasiklausę sužinosite, kodėl Vytautas Kardelis renkasi standartinės, o ne bendrinės kalbos terminą, bei kokius argumentus pateikia, atsakydamas į klausimą, kam mums jos reikia? Taip pat išgirsite pasvarstymus apie tarmių vartojimą kasdienėje aplinkoje ir jų ateitį.
Kviečiame klausyti ir nepamiršti pasinaudoti rekomendacija, sakoma laidos pabaigoje!
Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.
Kalba kalba #42 – Apie studijas VU Filologijos fakultete iš latvių lūpų
Turbūt sutiksite, kad mūsų fakultete egzistuoja daugybė įdomių ir netikėtų studijų pasirinkimo istorijų. Šįkart siūlome išgirsti dvi iš jų – Elīzos Paulos Graudiņios ir Vanesos Feldmanės. Abi šiuo metu yra …
Notas do episódio
Turbūt sutiksite, kad mūsų fakultete egzistuoja daugybė įdomių ir netikėtų studijų pasirinkimo istorijų. Šįkart siūlome išgirsti dvi iš jų – Elīzos Paulos Graudiņios ir Vanesos Feldmanės. Abi šiuo metu yra antrojo magistrantūros kurso Intermedialiųjų literatūros studijų studentės, kurios po bakalauro pakopos Latvijos universitete nusprendė atvykti į Lietuvą. Tam nesutrukdė nei nemeilė lietuvių kalbai, kurią anksčiau jautė Elīza, nei regos negalia, kurią turi Vanesa.
Pokalbyje spėjame aptarti tik nedidelę dalį visos studenčių istorijos – kaip jos mokėsi lietuvių kalbos Latvijoje ir planavo studijas Vilniuje, ką mano apie mūsų fakultetą ir kokius esminius lietuvių bruožus išskiria. Dar palietėme studijų turint regos negalią temą bei kalbėjome apie magistro darbo temas ir ateities planus.
Na, o pokalbio leitmotyvas nejučiomis tapo muzika, tad ne tik išgirsite, ką klausyti rekomenduoja studentės, bet ir kaip R. Kmitos kūryba Vanesai padėjo atrasti lietuvišką muziką.
Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.
Kalba kalba #41 – Apie priesagų produktyvumą, arba kuo čia dėti lemuokliai?
Ar kada susimąstei, kad konkuruoja ne tik žmonės, bet ir priesagos mūsų kalboje?Jau gerus dvejus metus priesagų varžyboms teisėjauja VU FLF Baltistikos katedros tyrėjai prof. dr. Jurgis Pakerys ir dr. Agnė …
Notas do episódio
Ar kada susimąstei, kad konkuruoja ne tik žmonės, bet ir priesagos mūsų kalboje?
Jau gerus dvejus metus priesagų varžyboms teisėjauja VU FLF Baltistikos katedros tyrėjai prof. dr. Jurgis Pakerys ir dr. Agnė Navickaitė Klišauskienė. Vykdydami LMT remiamą mokslinį projektą, jie grumiasi su ilgiausiais žodžių sąrašais ir siekia sužinoti, koks yra priesaginių žodžių sudarymo produktyvumas. Kitaip tariant, mokslininkai aiškinasi, kas įvyksta atsiradus naujam žodžiui – pavyzdžiui, tokiam kaip „blinkevičiūtinti“. Jei norėtume įvardinti asmenį, kokią priesagą – -tojas, -ėjas, -ikas, -lys ar kt. – pasirinktume?
Kviečiame klausytis naujausio pokalbio visose jums patogiose platformose (nuorodos komentare) ir išgirsti, kokią svajonę turi Jurgis, kuo abejoja Agnė ir kodėl abu tiki šviesia technologine ateitimi.Ai, ir dar – ar kada pagalvojai, kodėl sakome bėgikas ar šokėjas, bet ne bėgėjas ar šokikas? Įsijunk ir sužinosi!
Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.
Kalba kalba #40 – Švenčiant 40-metį: Kamčiatka, nenupirkti pyragai ir austrų lūkesčiai
Pradedame 4 sezoną ir skelbiame 40-tą tinklalaidės Kalba kalba“ laidą, kurioje švenčiame 40-ties metų jubiliejų.Atsitiktinumas? Tikrai taip!Taip jau nutiko (o kaip tiksliai – išgirskite laidoje), kad žymus …
Notas do episódio
Pradedame 4 sezoną ir skelbiame 40-tą tinklalaidės Kalba kalba“ laidą, kurioje švenčiame 40-ties metų jubiliejų.
Atsitiktinumas? Tikrai taip!
Taip jau nutiko (o kaip tiksliai – išgirskite laidoje), kad žymus austrų vertėjas Cornelius Hell prieš keturiasdešimt metų pirmą kartą apsilankė Vilniaus universitete. Sostinėje pabuvo neilgai (tik 1984–1986), tačiau čia praleistas laikas tapo lemtingas. Grįžęs į Austriją, Hellis netrukus ėmėsi versti ir jo darbų dėka vokiškai skaitantiesiems atsivėrė platus lietuvių autorių tekstų spektras – nuo Žemaitės ar Tomo Venclovos, iki Mariaus Ivaškevičiaus, Undinės Radzevičiūtės ir daugelio kitų.
Tad laidoje kalbėjomės apie trumpą, bet gan įspūdingą laikotarpį Vilniuje – atsitiktinumus, sovietų valdžią ir Kamčiatkos šalčius. Taip pat apie tai, kas nulėmė, jog Lietuvos ir jos rašytojų Hellis nepamiršo, apie džiaugsmus ir vargus ieškant kalbinių bei kultūrinių atitikmenų. Bei apie stereotipus ir lūkesčius – kokios gi literatūros iš lietuvių tikisi austrų leidėjai ir skaitytojai.
Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.
Kalba kalba kvadratu. Šokių diena.
Tai ar nusibodo jau visą šimtą metų besikartojanti Dainų šventė? Ar teisūs tie, kurie skelbia šią šventę nusidėvėjusiu anachronizmu? Užsikonservavusia tradicija? Prancūzistė ir semiotikė, ilgametė Dainų šventės …
Notas do episódio
Tai ar nusibodo jau visą šimtą metų besikartojanti Dainų šventė?
Ar teisūs tie, kurie skelbia šią šventę nusidėvėjusiu anachronizmu? Užsikonservavusia tradicija?
Prancūzistė ir semiotikė, ilgametė Dainų šventės dalyvė, tautinių šokių šokėja, Indrė Antanavičienė teigia, kad nėra viskas taip savaime suprantama su ta Dainų švente ir imasi ją tyrinėti per įdomią prizmę: modernumo ir tradicijos santykį.
Kas gi čia gali būti modernaus?
Indrė ne tik papasakos, bet ir suteiks naują „optiką“ skeptikams :)
Aqui estão os 40 episódios mais recentes de 77. Os mais antigos estão no feed do podcast.
Podcasts parecidos
Mais podcasts de Educação
Este podcast é seu?
Confirme com uma entrada no seu feed: você recebe um código aqui, adiciona como podcast:txt no canal do seu feed e nós verificamos. Depois disso, seu podcast aparece como “verificado” no SoundNode.