Pas Nemirą
Novo23-ejų našle Vokietijoje tapusi Henke: buvo sunku apsispręsti, likti ar grįžti į Lietuvą
- Episódios
- 125
- Publicação
- semanal
- Último episódio
- 10 nov 2026
Sobre o podcast
Šitos laidos mikrofonai neskirti tiems, kurie manosi esą garsūs ar išmintingi, nes vien geros nuomonės apie save nepakanka, tačiau jie tikrai turi ką papasakoti.
Episódios 125
23-ejų našle Vokietijoje tapusi Henke: buvo sunku apsispręsti, likti ar grįžti į Lietuvą
Dalią Henkę visi žino kaip Pasaulio lietuvių bendrijos pirmininkę, nes šias pareigas ji eina jau vienuoliktus metus. Ji gali ilgai kalbėti apie tai, kas lietuvius sieja su Lietuva, net jei jie yra išvykę, kodėl …
Notas do episódio
Dalią Henkę visi žino kaip Pasaulio lietuvių bendrijos pirmininkę, nes šias pareigas ji eina jau vienuoliktus metus. Ji gali ilgai kalbėti apie tai, kas lietuvius sieja su Lietuva, net jei jie yra išvykę, kodėl tokia svarbi jiems yra Lietuvos pilietybė ir todėl, kaip svarbu pakeisti Konstitucijos nuostatą, kad gavęs kitos valstybės, lietuvis praranda gimtosios šalies pilietybę. Tačiau mažiau žinoma, kaip pati Dalia atsidūrė Vokietijoje, nors išvyko, pasirodo, visai ne ten, kas jai padėjo išvykti ir kas nulėmė, kad ji nusprendė pasilikti, nors savęs meilės migrante ji nevadina. 23-ejų likusi našle su maža dukrele, ji vėl sprendė – grįžti į Lietuvą ar mėginti išlikti Hamburge. Pamėgino ir gyvena iki šiol. Laidoje – Dalios Henkės istorijos.
Ved. Nemira Pumprickaitė.Sprendimą dalyvauti rinkimuose prisiminęs Adamkus: mane „prispaudė“
Prezidentas Valdas prisimena, kad kandidatuoti į prezidentus jį „užspaudė“ tuometiniai centristai – E. Bičkauskas, R. Ozolas. Nes iš pradžių jis atsisakė dalyvauti rinkimuose, o ir Alma Adamkienė nepalaikė …
Notas do episódio
Prezidentas Valdas prisimena, kad kandidatuoti į prezidentus jį „užspaudė“ tuometiniai centristai – E. Bičkauskas, R. Ozolas. Nes iš pradžių jis atsisakė dalyvauti rinkimuose, o ir Alma Adamkienė nepalaikė tokios minties. Prieš tai jis buvo Stasio Lozoraičio rinkimų štabo vadovas ir sako, jie labai aiškiai suprato, kad rinkimų Lozoraitis nelaimės, bet reikėjo, sako, stengtis dėl Lietuvos, kad ji pasikeistų, kad pamatytų kitą pasaulį. Prisiminęs pralaimėjimą R. Paksui, V. Admkus sako, kad tai nulėmė milžiniška svetimos valstybės parama, apie kokią jis galėjo tik pasvajoti.
Už viską šitam gyvenime Prezidentas, sako, dėkingas savo žmonai Almai, kuri visada jį palaikė. Jai ir pačiai kartais būdavo nelengva, tačiau jos nusivylimus, prisimena V. Adamkus, mačiau tik aš vienas. „Galiu Aukščiausiajam tik padėkoti už laimę gyventi su Alma“, – sako V. Adamkus. V. Adamkus dirbo 6-iems Amerikos prezidentams, o didžiausios jo simpatijos tenka R. Reagan'ui. Kodėl jis ir dauguma išeivijos remia respublikonus Amerikoje? Sako, kad suveikė Lietuvos „pardavimas“ Stalinui Potsdame. JAV atstovavo demokratas H. Trumenas.
Pokalbis su prezidentu Valdu Adamkumi.
Ved. Nemira Pumprickaitė.
(Kartojama 2024 m. lapkričio 11 d. laida.)Bendrovės KRS savininkas Grigas: pagal savo natūrą galėčiau būti meru arba premjeru
Neįprastai miestuose atrodantys plakatai su statybų bendrovės KRS savininko ir generalinio direktoriaus Pauliaus Grigo plakatais iškart iškėlė klausimų, ar jis nesirengia dalyvauti rinkimuose. Nors jis to …
Notas do episódio
Neįprastai miestuose atrodantys plakatai su statybų bendrovės KRS savininko ir generalinio direktoriaus Pauliaus Grigo plakatais iškart iškėlė klausimų, ar jis nesirengia dalyvauti rinkimuose. Nors jis to neatmeta, sako, dabar tokio motyvo neturi, bet galbūt ateityje būtent taip ir pasielgs. Pagal savo natūrą, sako, galėtų būti didelio miesto – Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos – meru arba premjeru. „Prezidento postas labiau tiktų mano žmonai“, –šypsosi jis. P. Grigas šiuo metu nemato priežasties, kodėl turėtų susieti save su kuria nors politine jėga, tačiau kvietimų jau sulaukė, tiesa, neatskleidžia, iš ko. Plakatai suteikė žinomumo, taip lengviau tvarkyti reikalus, kai esi atpažįstamas, kartu norėjęs paskatinti ir kitus, naujus veidus, kurių labai trūksta Lietuvoje, pasirodyti. Kita vertus, žinomumas turi ir kitą pusę. Apie ją, verslo filosofiją, teismą su „Klaipėdos vandenimis“, norą verslauti, įdarbinant daugiau žmonių, kuriems reikia vadovauti, – pokalbyje su statybų bendrovės KRS savininku Pauliumi Grigu.
Ved. Nemira PumprickaitėBangladešo ir Brazilijos lūšnynai, kitos neturistinės šalys su keliautoju Algirdu Morkūnu
Algirdas Morkūnas keliauja ne ten, kur patogu ir penkiažvaigždučiai viešbučiai, o kur nei jauku, nei saugu, dažnai be apsaugos vietinė valdžia net neleidžia po šalį keliauti. Sako, kad dažniausiai keliauja …
Notas do episódio
Algirdas Morkūnas keliauja ne ten, kur patogu ir penkiažvaigždučiai viešbučiai, o kur nei jauku, nei saugu, dažnai be apsaugos vietinė valdžia net neleidžia po šalį keliauti. Sako, kad dažniausiai keliauja vienas, nes ten, kur jis nori vykti, niekas kitas nenori. Tarp ko aplankytų šalių – Šiaurės Korėja, Afganistanas, Čadas, Bolivija, Venesuela, Kolumbija, Brazilijos ir Bangladešo lūšnynai. Visų neišvardinsi, nes jų per šimtą. Tik ką parvyko iš Tadžikistano, kur kalnuose kaimeliuose gyvena, regis visų pamiršti žmonės, ten nėra augalų, medžių, ten šalta, ožkos sudžiūvusios, valgo jie tik bulves, morkas ir duoną. Darbo nėra, tik namų ūkiai, bet jie jaučiasi saugūs, nes netoli Afganistanas, kai kyla ginkluoti konfliktai, jų neliečia. O dar jie turi privilegiją tiesiog iš savo kaimo stebėti snieginius leopardus, dėl kurių turistai važiuoja tūkstančius kilometrų be garantijų gyvūnus išvysti. Įdomiausios kelionių akimirkos su Algirdu Morkūnu.
Ved. Nemira PumprickaitėRimvydas Jasinavičius: iki šiol nežinau, kodėl Pramonės ministerija buvo panaikinta
Į pirmąją nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vyriausybę Rimvydas Jasinavičius atėjo po 5-erių metų vadovavimo „Vilmos“ gamyklai, kuri gamino magnetofonus, nors iš tikrųjų tai buvo karinio komplekso gamykla …
Notas do episódio
Į pirmąją nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vyriausybę Rimvydas Jasinavičius atėjo po 5-erių metų vadovavimo „Vilmos“ gamyklai, kuri gamino magnetofonus, nors iš tikrųjų tai buvo karinio komplekso gamykla, valdoma iš Maskvos ir gaminusi pasiklausymo aparatūrą, lėktuvų „juodąsias dėžes“. Beje, pirmieji Sovietų Sąjungoje kasetiniai magnetofonai buvo pagaminti „Vilmoje“, vadovaujant R. Jasinavičiui. Nors pirmoje vyriausybėje jam vietos atsirado, premjeru tapus G. Vagnoriui, kaip sako R. Jasinavičius, ministru jis buvo neilgai: vieną dieną išgirdo, kad jo vadovaujama Pramonės minsiterija naikinama. Ir dabar jis laiko tai didžiausia klaida. Kurį laiką buvo bedarbis, nors mėgino įsidarbinti valstybės įmonėse, bet niekas nepriėmė. O tada į Lietuvą iš JAV atvažiavo jo jau pažįstamas verslininkas Benas Gudelis. Ir jie sukūrė „Benet Distributors“, kurioje ir uždirbo savo pirmąjį milijoną. Šiandien, įkūręs Turto akademiją, jis moko, kaip pats sako, kaip tapti kapitalistais, bet skausmingiausia tema lieka švietimas.
Ved. Nemira PumprickaitėRūta Oginskaitė – apie gyvenimą už kadro, „antkapių“ knygas ir jauno teatro žavesį
Rūta Oginskaitė – garsaus aktoriaus Laimono Noreikos ir ne mažiau garsaus sovietmečio politiko Justo Paleckio dukters Sigitos dukra. Ji nenorėjo girdėti, kad yra garsių tėvų vaikas, todėl labai seniai pasirinko …
Notas do episódio
Rūta Oginskaitė – garsaus aktoriaus Laimono Noreikos ir ne mažiau garsaus sovietmečio politiko Justo Paleckio dukters Sigitos dukra. Ji nenorėjo girdėti, kad yra garsių tėvų vaikas, todėl labai seniai pasirinko savo močiutės, Laimono Noreikos mamos, pavardę. Beje, močiutė užaugino keturis vaikus nepakeitusi pavardės į Noreikienės ir liko Oginskaitė. Rūta Oginskaitė giminystės ryšiais susijusi ir su kitu garsiu Lietuvos kino ir teatro aktoriumi Juozu Budraičiu, vedusiu Rūtos mamos seserį. Dar įdomiau, kad kone visą gyvenimą šios šeimos gyveno kartu. Rūta Oginskaitė – žinoma Lietuvos kino ir teatro kritikė. Apie lietuvišką teatrą ji sako, kad jis labai „žalias“, bet daug žadantis. Ji yra knygų apie Vytautą Kernagį, Arūną Žebriūną, Robertą Verbą, Vladą Bagdoną, Olgą ir Grigorijų Kanovičius, Jūratę Paulėkaitę autorė. Dabar, sako, mėgina susivokti tėvų laiškuose ir laukia, galbūt ateis suvokimas, kad turi apie tai parašyti knygą.
Ved. Nemira PumprickaitėSovietmečio suvaržymų pristabdyta Milkevičiūtė apmaudo nelaiko: džiaugiuosi tuo, ką turiu
Šiandien Niujorko „Metropolitan Opera“ scenoje dainuoja jos dukra, o prieš daugelį metų ten stovėjo ir ji pati. Apie tai šiandien turbūt jau mažai kas prisimena.Irena Milkevičiūtė gyveno laikais, kai Sovietų …
Notas do episódio
Šiandien Niujorko „Metropolitan Opera“ scenoje dainuoja jos dukra, o prieš daugelį metų ten stovėjo ir ji pati. Apie tai šiandien turbūt jau mažai kas prisimena.
Irena Milkevičiūtė gyveno laikais, kai Sovietų Sąjunga ribojo galimybes laisvai keliauti po pasaulį. Dėl to net jos stažuotė Milano „La Scala“ teatre baigėsi anksčiau laiko. Sutrukdė politika, nors priežastis buvo opera.
Tačiau būtent „La Scala“ prasidėjo jos romanas su Gehamu Grigorianu. Vėliau pora susituokė Vilniuje, o po metų gimė dukra Asmik, kurią pati Irena Milkevičiūtė iki šiol meiliai vadina Astute. Dukrai vardą išrinko tėvas – armėniškai Asmik reiškia jazminą.
Jau beveik tris dešimtmečius Irena Milkevičiūtė dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, yra profesorė. Kadaise jos studente buvo dukra Asmik, o dabar ji moko ir anūką Nojų. Pasak solistės, talentinga auga ir Asmik dukra Lėja.
Pokalbis su operos soliste Irena Milkevičiūte.
Ved. Nemira Pumprickaitė.„Namus praradau labai anksti“: pokalbis su Aušra Marija Sluckaite-Jurašiene
1974-aisiais kartu su režisieriumi Jonu Jurašu iš sovietinės Lietuvos ištremta Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė sako, kad namus buvo praradusi gerokai anksčiau – vaikystėje, kai teko išgyventi tris okupacijas …
Notas do episódio
1974-aisiais kartu su režisieriumi Jonu Jurašu iš sovietinės Lietuvos ištremta Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė sako, kad namus buvo praradusi gerokai anksčiau – vaikystėje, kai teko išgyventi tris okupacijas: dvi sovietų ir vieną vokiečių. Ypač sunki buvo antroji sovietinė, pokario metas, nors tremtinių likimas jiems buvo parengtas jau anksčiau, sako, įrodymų neturinti, bet girdėjusi, kad tėvai turėjo būti ištremti, todėl teko palikti namus, slapstytis. „Aš turėjau labai laimingą vaikystę iki septynerių-aštuonerių metų“. Nors cenzūruojami J.Jurašo spektakliai buvo ir anksčiau, tačiau lūžis - „Barbora Radvilaitė“, kai nesutikęs su cenzūra J.Jurašas parašė garsųjį atvirą laišką, kuris tapo pirmuoju politiniu pareiškimu okupuotoje Lietuvoje. Vis dėlto šiandien A.M. Sluckaitė-Jurašienė nemano, kad spektaklis sugriovė jos gyvenimą. „Man buvo labai gaila išvažiuoti iš Lietuvos, bet palikti Jono aš negalėjau“. Po dvejų metų persekiojimų Jurašai buvo tiesiog išmesti iš Lietuvos, prieš tai turėję susimokėti 400 rublių už pilietybės atsisakymą ir „priduoti elektros skaitiklį“. Išvyko su trimis lagaminais ir 6-erių vaiku traukiniu į Maskvą, o kitą dieną lėktuvu išskraidinti į Vieną. Apie tai, kaip gavo darbą, kaip klostėsi gyvenimas Vokietijoje ir JAV ir kodėl taip ir nesugrįžo į Lietuvą, pasakoja Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė.
Ved. Nemira PumprickaitėKrepšinio perspektyvas aptaręs Motiejūnas: jei negrįšim į elitą, nebebūsim krepšinio šalis
Paulius Motiejūnas į didįjį krepšinį atėjo, kai jam buvo 28-eri – tuomet tapo bankrutuojančio „Žalgirio“ direktoriumi. Antrą kartą klubą iš bankroto jis traukė, kai jį paliko Romanovas. Tačiau į krizę patekusio …
Notas do episódio
Paulius Motiejūnas į didįjį krepšinį atėjo, kai jam buvo 28-eri – tuomet tapo bankrutuojančio „Žalgirio“ direktoriumi. Antrą kartą klubą iš bankroto jis traukė, kai jį paliko Romanovas. Tačiau į krizę patekusio Lietuvos krepšinio gelbėti P. Motiejūnas neketina – sako, planų tapti asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentu neturintis. Vis dėlto jis įsitikinęs, kad Mindaugas Balčiūnas šiose pareigose likti negali. Tiesa, interviu įrašytas dar prieš M. Balčiūnui paskelbiant apie pasitraukimą. 55 procentus „Žalgirio“ akcijų valdantis P. Motiejūnas savo planų neišduoda – sako, dabar auginantis vaikus ir kartais pamedžiojantis. O apie atleidimą iš Eurolygos direktoriaus pareigų pasakoja, kad tai buvo jo paties įvestos tvarkos pasekmė – kasmet peržiūrėti vadovų tinkamumą eiti pareigas. Jis nebuvo palankus „NBA Europe“ projektui, todėl Eurolyga esą surado palankesnį kandidatą.
Ved. Nemira Pumprickaitė.Keliautoja Aukštakalnytė-Hansen: vyro dėka galiu sau leisti tai, ką šiandien leidžiu
Vargu ar šiandien yra kita lietuvė, turinti tiek patirties fotografuojant laukinę gamtą Arktyje, Antarktidoje, Patagonijoje, Himalajuose, Indonezijoje – visko nė neišvardysi. Už galimybę dabar keliauti, kai …
Notas do episódio
Vargu ar šiandien yra kita lietuvė, turinti tiek patirties fotografuojant laukinę gamtą Arktyje, Antarktidoje, Patagonijoje, Himalajuose, Indonezijoje – visko nė neišvardysi. Už galimybę dabar keliauti, kai, kaip pati sako, turi sveikatos, laiko, supratimo ir lėšų, ji pirmiausia dėkinga savo vyrui Sorenui Hansenui.
Prieš daugelį metų už jo ištekėjusi aktorė Eglė Aukštakalnytė-Hansen išvyko iš Lietuvos ir netrukus suprato, kad vaidmenų svetur rasti bus sunku, o sėdėti namuose nesinorėjo. Kinijoje ji parašė dvi knygas, o dabar keliauja po pasaulį ir gali be perstojo pasakoti apie laukinę gamtą, jos gyvūnus ir žmones, gyvenančius pasaulyje, visiškai nepanašiame į mūsų civilizuotą, sotų ir ramų gyvenimą.
Apie keliones, sutiktus žmones ir žiemą į LRT eterį sugrįšiančias laidas „Laukinis Eglės pasaulis“ – pokalbis su keliautoja, rašytoja ir fotografe Egle Aukštakalnyte-Hansen.
Ved. Nemira Pumprickaitė.Į prieštaringą Nėries kelią gilinęsis Šaltenis: jeigu galinga prigimtis, tai ir nuodėmės didelės
Jau senokai didesnę metų dalį Ispanijoje gyvenantis rašytojas, Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs kultūros ministras Saulius Šaltenis, sugrįžęs į Lietuvą, prabudęs naktį turi kurį laiką pagalvoti, kur jis …
Notas do episódio
Jau senokai didesnę metų dalį Ispanijoje gyvenantis rašytojas, Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs kultūros ministras Saulius Šaltenis, sugrįžęs į Lietuvą, prabudęs naktį turi kurį laiką pagalvoti, kur jis yra, bet paklaustas, kur jo namai, atsako: „Žinoma, Lietuva“. Kalbėdamas apie gyvenimą Ispanijoje, sako, kad kiekvieną rytą prabunda su nerimu dėl Ukrainos, prisimena, kad dar nepriklausomybės aušroje su tuometiniais parlamentarais išpranašavę, kad taip istorija turėjo susiklostyti – Rusija gviešis Uždniestrės, Sakartvelo, o paskui bus Ukraina. Tik tada juos paranojikais vadino. Prisiminęs savo metus politikoje, sako nesijautęs gerai, kaip ir kultūros ministro kėdėje, todėl, kartą kolegės idealizmu apkaltintas, supratęs, kad reikia trauktis. Aptariant jo knygą „Demonų amžius“, apie Salomėją Nerį sako: „Jeigu galinga natūra, prigimtis, tai ir nuodėmės didelės.“ Ir dar priduria: „Visada kalti mažiausiai kalti“. Pokalbis su Sauliumi Šalteniu.
Ved. Nemira Pumprickaitė.Bajarūnas apie diplomatinę tarnybą Maskvoje: turi galvoti, kuriom gatvėm vaikščioti
Eitvydas Bajarūnas vadovavo ambasadoms Stokholme, Maskvoje ir Londone. Iš dviejų paskutinių buvo atšaukas: iš Maskvos – dėl karo Ukrainoje, iš Londono – dėl į teatrą lydėto prezidento Nausėdos ir jo …
Notas do episódio
Eitvydas Bajarūnas vadovavo ambasadoms Stokholme, Maskvoje ir Londone. Iš dviejų paskutinių buvo atšaukas: iš Maskvos – dėl karo Ukrainoje, iš Londono – dėl į teatrą lydėto prezidento Nausėdos ir jo sutuoktinės. VTEK pripažino, kad ir prezidentas, ir ambasadorius pažeidė viešuosius ir privačius interesus. Iš diplomatinės tarnybos jis pasitraukė pernai, bet turi 5-erius metus, kai gali sugrįžti. Tačiau gavęs pasiūlymą ir jį priėmęs, šiuo metu yra pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje ir, sako, yra labai patenkintas. Mat diplomato darbas turi savo specifiką – negali kalbėti bet kam, kada panorėjęs, nesuderinęs su URM.
Laisvė kalbėti – vienas iš svarbiausių dalykų, kodėl šiuo metu jis jaučiasi labai gerai ir kodėl jam patinka dabartinis darbas. Diplomatinio darbo užkulisiai – prezidento Nausėdos vizitas Londone ir Maskvos darbo specifika, kai išvykti buvo paliepta tą pačią minutę, – pokalbyje su ambasadoriumi Eitvydu Bajarūnu.
Ved. Nemira Pumprickaitė.Silvestras Dikčius: laikas – didžiausias kovos su klimato kaita priešas
Laikas – didžiausias kovos su klimato kaita priešas, nes žmonėms sunku suvokti, kas bus po 50 ar daugiau metų, todėl žodžiai „klimato kaita“, nors tariami, tačiau kovai su jo pasekmėmis žmonės nelinkę skirti …
Notas do episódio
Laikas – didžiausias kovos su klimato kaita priešas, nes žmonėms sunku suvokti, kas bus po 50 ar daugiau metų, todėl žodžiai „klimato kaita“, nors tariami, tačiau kovai su jo pasekmėmis žmonės nelinkę skirti daug dėmesio. Jau įrodyta, kad būtent žmogaus veikla labiausiai ir veikia klimato kaitą, o dėl jos kyla temperatūra, tirpsta ledynai, dega miškai, kyla potvyniai ir audros. Daug prisidėti galėtų vartojimo mažinimas, tačiau taip sukurtos visuomenės, kad vartotų kuo daugiau. Naujas iššūkis – DI, kuris vartoja labai daug energijos. Ar iš viso įmanoma grumtis su klimato kaita ir ką gali pavienės iniciatyvos? Pokalbis su klimato kaitos tyrinėtoju, dar visiems gerai prisimenamu buvusiu „Panoramos“ sinoptiku Silvestru Dikčiumi.
Ved. Nemira Pumprickaitė.Griežtą auklėjimą prisiminusi Jokubauskaitė: į nosį gaudavau už menkiausius nusižengimus
Visi atpažįsta LRT „Sveikinimų koncerto“ vedėją Reginą Jokubauskaitę, kuri tą daro jau 15 metų, bet turbūt mažai kas prisimena arba žino, kad savo karjerą ji pradėjo radijuje. Kartu su Bernadeta Lukošiūte po …
Notas do episódio
Visi atpažįsta LRT „Sveikinimų koncerto“ vedėją Reginą Jokubauskaitę, kuri tą daro jau 15 metų, bet turbūt mažai kas prisimena arba žino, kad savo karjerą ji pradėjo radijuje. Kartu su Bernadeta Lukošiūte po konkurso buvo priimtos diktorėmis. Tik ji nelabai ilgai užsibuvo radijuje, kai pripažintos televizijos diktorės Dana Rutkutė ir Leonarda Jakentaitė, viena dėl balso problemų, o kita dėl sprendimo tęsti darbą kitoje srityje, išėjo, teko skubiai ieškoti naujų. Štai tada Regina Jokubauskaitė ir tapo diktore. Po ilgų metų televizija pasikeitė – diktoriai tapo nereikalingi. Tada, pamena Regina, įsidarbino parduotuvėje, ten skaitė reklamas. Kartą jos tėtis atvažiavo į tuometinę „Duokim garo“ laidą su kapelija iš Skaudvilės, atėjus pasveikinti Regina čia sutiko buvusius kolegas, kurie ir pasikvietė sugrįžti – vesti „Sveikinimų koncertą“. Regina Jokubauskaitė, sako, jog šią laidą gadina tai, kad visi sveikintojai savo sveikinimus rašo naudodamiesi dirbtiniu intelekto, todėl jie vienodi, neįdomūs ir negyvi, o jų perrašyti koncerto redaktoriams giminaičiai dažniausiai neleidžia.
Ved. Nemira Pumprickaitė.Bradūno dukra apie savo vaikystę JAV: gumos nekramtėm ir komiksų neskaitėm
Ji kalba tokia aiškia lietuvių kalba, kad niekada nepagalvotum, jog gimė Miunchene, augo ir gyveno JAV ir tik dabar sugrįžo į tėvų namus – į Lietuvą. „Kartą brolis tris dienas mamos prašė žiuvies“, bet gavo tik …
Notas do episódio
Ji kalba tokia aiškia lietuvių kalba, kad niekada nepagalvotum, jog gimė Miunchene, augo ir gyveno JAV ir tik dabar sugrįžo į tėvų namus – į Lietuvą. „Kartą brolis tris dienas mamos prašė žiuvies“, bet gavo tik tada, kai pagaliau paprašė žuvies“, juokiasi p. Elena. Taip Bradūnų namuose Amerikoje vaikai buvo mokomi kalbėti lietuviškai. Į Lietuvą ji parvažiavo iš Havajų, o paklausta, kodėl neliko ten, kur nėra žiemos, kur visada puikus klimatas, kur kiaurus metus viskas žydi, sako – nuobodu ten, renginių mažai, jei opera atvažiuoja, tai labai retai, ir apskritai, amerikiečiai, kitaip, nei europiečiai supranta kultūrą. Gal todėl ir Kazys Bradūnas, dar iki Sausio 13-osios pareiškęs norą sugrįžti į Lietuvą, buvo toks laimingas – šalia buvo filharmonija, teatrai, koncertų ir parodų salės, - prisimena tėvų parvykimą į Lietuvą. Į Ameriką 1944-aisiais traukėsi ne vien Kazys Bradūnas su žmona, bet ir tėvai, brolis su šeima. Kodėl, ar kad sovietų labiau privengė, nei nacių? Pasirodo, jau buvo sąrašuose išvežti į Sibirą su pirmąją banga, bet užėjo vokiečiai, taip liko Lietuvoje, kai sovietai sugrįžo, suprato, kad čia gyvenimo nebus. Linksma ir jautri Bradūnų gyvenimo istorija su antropologe Elena Bradūnaite-Aglinskiene.
Ved. Nemira PumprickaitėSkačkauskas apie priklausomybes: mama turėjo svajonių, bet jai teko padengti mano skolas
Socialiniuose tinkluose Audrius Skačkauskas labai populiarus, tūkstančiai klausosi jo sekamų pasakų Lapytei – iš prieglaudos paimtai šunytei. Tik ką pasirodė jo knyga „Neleisk angelui nukristi nuo peties“ …
Notas do episódio
Socialiniuose tinkluose Audrius Skačkauskas labai populiarus, tūkstančiai klausosi jo sekamų pasakų Lapytei – iš prieglaudos paimtai šunytei. Tik ką pasirodė jo knyga „Neleisk angelui nukristi nuo peties“, kurią išleido savo ir žmonių, iš anksto knygą užsisakiusių, lėšomis. „Kai tokių radosi 600, tiesiog negalėjau tos knygos neparašyti“, – sako Audrius. Knygoje – jo paties gyvenimo istorijos. O tas gyvenimas – vertas ir plunksnos, ir gero režisieriaus. Studijuodamas režisūrą, pradėjo dirbti žurnalistu ir gimtajame Panevėžyje, o paskui ir naujai susikūrusioje LNK televizijoje. Gyvenimas atrodė gražus – jis turi puikų darbą, daug pažįstamų ir draugų, užteko ir pinigų. Tik ilgai nenorėjęs pripažinti tapo visišku alkoholiku, kuris nuo pat ryto ieško, kaip „pataisyti“ sveikatą. Vėliau prisidėjo narkotikai ir lošimas. Pagaliau supratęs, kad jau dugnas, mėgino gelbėtis, kai nepavyko – žudytis. Gelbėtoja tapo Aušrytė, kaip jis vadina savo žmoną, kuri išgyvenusi dvi santuokas su priklausomais nuo alkoholio žmonėmis, vis dėlto patikėjo Audriumi. Dar jo gyvenime buvo mamos psichinė liga, yra jo paties onkologinė liga, tačiau jis įsitikinęs, kad angelas sėdi ant jo peties. Pokalbis su Audriumi Skačkausku.
Ved. Nemira Pumprickaitė.Sovietmečiu konsulatą Niujorke išsaugojusio Simučio anūkė Sruoginis: jis mokėjo įkvėpti žmones
Laima Vincė Sruoginis, iškilaus diplomato Aniceto Simučio anūkė, yra išleidusi dvi dešimtis knygų, Vilniuje pristatinėjo dvi naujausias. Romanas „That Unspoken Word“ skirtas žydų poetei Matildai Olkinaitei …
Notas do episódio
Laima Vincė Sruoginis, iškilaus diplomato Aniceto Simučio anūkė, yra išleidusi dvi dešimtis knygų, Vilniuje pristatinėjo dvi naujausias. Romanas „That Unspoken Word“ skirtas žydų poetei Matildai Olkinaitei, nužudytai per Holokaustą savo gimtajame Panemunėlio miestelyje 1941 m. vasarą. Kita - „Heritage, Connection, Writing“, pokalbiai su lietuvių ir litvakų išeivijos rašytojais, kurių dauguma yra ketvirta išeivių karta, nemoka lietuvių kalbos, daugelis nėra buvę Lietuvoje, bet rašo knygas su lietuviškais elementais, sieja save su Lietuva. Kodėl? Yra kelios temos, sako, Laima Vincė: laisvė, kalba, gamta, tapatybė. Daug ji kalba apie savo senelį, iškilų diplomatą Anicetą Simutį, kuriam skurdžioje vaikystėje mokytis padėjo rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Tapęs diplomatu ir 1936-aisaiais išsiųstas į konsulatą Niujorke trejiems metams, jis liko ten 50 sovietų okupacijos metų, per visą tą laiką išlaikęs konsulatą, pripažintas JAV valdžios. Atkūrus nepriklausomybę, 1990-aisiais A. Simutis buvo paskirtas atstovu prie JT, jam buvo pavesta sukurti Lietuvos misiją. Tuo metu jam buvo 80 metų. Visą gyvenimą atidavęs Lietuvai, vieną dieną faksu gavo pranešimą iš Lietuvos URM, kad tą pačią dieną yra atleidžiamas. Pagelbėjo prezidentas Algirdas Brazauskas, paskyręs prašomą mėnesį reikalų perdavimui ir atsisveikinimams. Pokalbis su Laima Vince Sruoginis.
Ved. Nemira Pumprickaitė.Kunigas Mozė Mitkevičius apie pedofilijos šešėlį: net bažnyčioje įvyksta nužmogėjimas
Moze jis tapo skautų stovykloje, nes reikėjo pasirinkti šventojo vardą. „Jėzus pasirodė per daug įžūlu“, – šypsosi kunigas Mozė. Taip ir liko Moze, net tikrąjį vardą dokumentuose pasikeitė. Močiutė, kuri buvo …
Notas do episódio
Moze jis tapo skautų stovykloje, nes reikėjo pasirinkti šventojo vardą. „Jėzus pasirodė per daug įžūlu“, – šypsosi kunigas Mozė. Taip ir liko Moze, net tikrąjį vardą dokumentuose pasikeitė. Močiutė, kuri buvo labai pamaldi, visada tikėjo, kad šitas anūkas taps kunigu, o jis nuėjo mokytis teisės. Ir baigė, ir VMI dirbo, kolektyvas, sako, kad buvo puikus. „Bet močiutė išmeldė“, – neabejoja Mozė. Atsisveikinęs su bendradarbiais, su kuriais ir dabar bendrauja, perspėjęs mamą ir pradžiuginęs močiutę, jis stojo į Vilniaus kunigų seminariją, o vėliau išvyko į Romos popiežiškąjį Grigaliaus universitetą. Tapo bibilinės teologijos daktaru. Nors pradžioje tarnystės labai norėjo tapti kaimo klebonu, dabar Vilniaus Arkikatedros bazilikos parapijos vikaras, paklaustas, ką būtų sakęs tiems kaimo žmonėms, atsako, kad pirmiausia būtų jų klausęs. Pokalbyje ir nelabai geros bažnyčiai temos – pedofilijos skandalai, turtų kaupimas, celibato laužymas arba moterų kunigystė, kaip Anglikonų bažnyčia leidžia, – su kunigu Moze Mitkevičiumi.
Ved. Nemira Pumprickaitė.Istorikas Černiauskas: tarpukario žmogus nustebtų, kad Lietuvai nebereikia vytis kitų
Vasario 16-osios Lietuva prasidėjo ir baigėsi Vilniuje Pilies gatvėje – Lietuva buvo be batų, be kelnių, be nieko. Kovo 11-osios Lietuvos sąlygos kitokios. 1918-ųjų Lietuva kūrėsi ant karo griuvėsių, reikėjo …
Notas do episódio
Vasario 16-osios Lietuva prasidėjo ir baigėsi Vilniuje Pilies gatvėje – Lietuva buvo be batų, be kelnių, be nieko. Kovo 11-osios Lietuvos sąlygos kitokios. 1918-ųjų Lietuva kūrėsi ant karo griuvėsių, reikėjo viską pastatyti, kurti struktūras. 1990 metais nereikėjo nieko statyti, bet didysis darbas buvo iš galvų išguiti ideologizaciją. Nežinia, kas tada buvo sunkiau, bet 1990 metais Lietuva nebuvo sugriauta, nebuvo fronto linijų, o tuometiniams mūsų strategams pavyko puikiai išmanevruoti taikiai. Apie dvi Lietuvas – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios, jų panašumus ir skirtumus, autoritarizmo, radikalizmo grėsmes tada ir dabar, propagandos įtakas bei visuomenės atsparumą joms, požiūrį į tarptautines organizacijas ir sąjungas – pokalbyje su XX amžiaus Lietuvos istorijos tyrinėtoju ir knygų apie Lietuvos praeitį autoriumi, istoriku dr. Norbertu Černiausku.
Ved. Nemira Pumprickaitė.Pirmoji Lietuvos ambasadorė prie NATO Gintė Damušytė: tai buvo sunkiausia misija
JAV gimusi, augusi, išsimokslinimą ten gavusi, Gintė Damušytė vis dėlto tapo Lietuvos, o ne Amerikos diplomate. Pradėjo ji ne nuo diplomatinio darbo, o nuo žurnalistikos – tapo Lietuvių informacijos centro …
Notas do episódio
JAV gimusi, augusi, išsimokslinimą ten gavusi, Gintė Damušytė vis dėlto tapo Lietuvos, o ne Amerikos diplomate. Pradėjo ji ne nuo diplomatinio darbo, o nuo žurnalistikos – tapo Lietuvių informacijos centro vadove, kaip pati sako, metams, bet pradirbo 12-a. Centras rinko informaciją apie okupuotą Lietuvą, žmogaus teisių pažeidimus ir siuntė pranešimus į svarbiausius pasaulio laikraščius, prasidėjus Sąjūdžiui, skelbė naujienas iš Lietuvos, Sausio 13-osios naktį ir dar kelias dienas dirbo ištisomis paromis. O 1991-ųjų pabaigoje buvo deleguota kartu su diplomatu Anicetu Simučiu sukurti Lietuvos misiją JT. Štai tada ir prasidėjo jos diplomatės karjera, trukusi daugiau nei 30 metų. Sunkiausias, sako G. Damušytė, buvo ambasadorės prie NATO darbas, nes tada Lietuva siekė integracijos ir narystės. Ir jai pavyko: ji ne tik dalyvavo procese, bet ir šiame poste sulaukė 2004 metų, kai Lietuva oficialiai tapo NATO nare. G. Damušytė buvo pirmoji moteris Lietuvos ambasadorė prie NATO ir apskritai pirmoji moteris ambasadorė prie NATO. Diplomatė prisimena ir ne visada šviesius momentus savo darbe, pavyzdžiui, kai Lietuvoje viena šalis norėjo įkurti kalėjimą, į kurį būtų vežusi neįtinkančius, kai kurie mūsų valdžios žmonės tam pritarė, tačiau, sako G. Damušytė, su prezidentės D. Grybauskaitės pagalba pavyko šito kalėjimo išvengti. Pokalbis su diplomate, ambasadore Ginte Damušyte.
Ved. Nemira Pumprickaitė.Po 50 metų į Lietuvą grįžęs Simo Kudirkos sūnus: čia pradėjau gyvenimą, čia ir pabaigsiu
Kas nepamena Simo Kudirkos, lietuvio jūreivio, peršokusio iš sovietinio laivo į Amerikos ir paprašiusio politinio prieglobsčio, kurio negavo. Tik po kančių ir kalėjimų 1974 metais šeima išvažiavo į JAV. Nors …
Notas do episódio
Kas nepamena Simo Kudirkos, lietuvio jūreivio, peršokusio iš sovietinio laivo į Amerikos ir paprašiusio politinio prieglobsčio, kurio negavo. Tik po kančių ir kalėjimų 1974 metais šeima išvažiavo į JAV. Nors, kaip sako, Evaldas Kudirka – Simo sūnus, juos tiesiog išmetė iš Sovietų Sąjungos. Tačiau 2007 metais Simas Kudirka su žmona Genute sugrįžo į Lietuvą, sūnus Evaldas liko anapus. Sako, tiesiog dar nebuvo metas, bet sugrįžti visada planavo. Viskas pasikeitė, kai prasidėjo antroji D. Trumpo kadencija, o su ja pradėta įgyvendinti naujoji migracijos politika. Paaiškėjo, kad Evaldas, skirtingai nei sesuo, neturėjo nei Amerikos pilietybės, nei Lietuvos ir buvo patekęs į „juoduosius sąrašus“. Kai prasidėjo migrantų gaudymai miestuose, Portlende tuo metu gyvenęs Evaldas iš arti matė, kaip migantai suiminėjami, kaip prieš juos naudojamas smurtas, šaudoma guminėmis kulkoms, todėl apsisprendė nedelsdamas važiuoti į Lietuvą. Ir didžiausia jo pagalbininke tapo režisierė Giedrė Žickytė, sukūrusi filmą apie jo tėvą Simą Kudirką „Šuolis“. Gyvenimo lūžis ir migranto gyvenimas iš arti. Pokalbis su Evaldu Kudirka.
Ved. Nemira Pumprickaitė.Valdas Puteikis – apie gyvenimo būdą, interviu su įžymybėmis ir prancūzų meilę Kaunui
Prancūziją dar tik būsimasis žurnalistas Valdas Puteikis įsimylėjo būdamas 10-ies, nes jam labai patiko prancūzų kalba, kuri tuo metu buvo visiškai nepopuliari, ją vadino „varliamušių“. Dabar Prancūzija jam …
Notas do episódio
Prancūziją dar tik būsimasis žurnalistas Valdas Puteikis įsimylėjo būdamas 10-ies, nes jam labai patiko prancūzų kalba, kuri tuo metu buvo visiškai nepopuliari, ją vadino „varliamušių“. Dabar Prancūzija jam – gyvenimo būdas: čia daug kartų pabuvota, parengta daugybė reportažų ir interviu, keliauta su turistų grupėmis. V. Puteikis pasakoja apie savo interviu su prancūzų įžymybėmis, įvykusius ir dar galbūt įvyksiančius susitikimus gatvėse, prancūzų būdo ypatumus – meną kalbėti ir pasakoti, lengvai megzti santykius, sklandančią nuomonę – jie amžini meilužiai. Ir dar: yra kelios kryptys, kuriomis galima su Valdu Puteikiu keliauti po Prancūziją, nes jis dar ir gidas. Todėl laidos pabaigoje - patarimas, kur nueiti Paryžiuje, nes tų vietų nerodo joks guglas. Pokalbis su žurnalistu Valdu Puteikiu.
Ved. Nemira PumprickaitėVagnorius apie premjero darbą kuriant Lietuvą: diplomatijos trūko, bet agresyvumo pakako
„Diplomatijos man trūko, agresyvumo pakako“, – pripažįsta dukart premjeru buvęs Gediminas Vagnorius, prisiminęs savo santykius su prezidentais Algirdu Brazausku ir Valdu Adamkumi, kai vienas jį nuolat kritikavo …
Notas do episódio
„Diplomatijos man trūko, agresyvumo pakako“, – pripažįsta dukart premjeru buvęs Gediminas Vagnorius, prisiminęs savo santykius su prezidentais Algirdu Brazausku ir Valdu Adamkumi, kai vienas jį nuolat kritikavo dėl veikimo būdo, o kitas net viešai pareiškė nepasitikėjimą. Net tuometis jo partijos pirmininkas Vytautas Landsbergis nustojo ginti prieš prezidentą V. Admkų. Tačiau apie abu prezidentus ir profesorių V. Landsbergį jis išlaikęs gražius prisiminimus, sako, santykiai buvo dalykiniai, jie sugebėjo dirbti drauge. G. Vagnorius premjeru buvo pasiūlytas 1991 metų sausio 8 dieną, tačiau tada palaikymo nesulaukė, vyriausybei vadovauti buvo paskirtas Albertas Šimėnas, kai tas dingo, G. Vagnoriui Vytautas Landsbergis vėl pasiūlė imitis vyriausybės vadovo pareigų. Sako, tada pagalvojęs, prieš tris dienas netikau, o kai Šimėnas dingo, tai ir aš jau geras, bet tai buvo tik minutinis pasvarstymas. Atsisakyti nebuvo galima, nes sovietų karinė technika važinėjo po sostinę, o valstybė neturėjo vyriausybės. Šie ir kiti pirmųjų nepriklausomos Lietuvos metų įvykiai premjero Gedimino Vagnoriaus prisiminimuose.
Ved. Nemira Pumprickaitė.Kaušpėdas apie protestus: ne politikai laisvę lemia, o žmonės
„Anties“ solistas Algirdas Kaušpėdas ne visiškai užtikrintai vardija, kas jį pakvietė prisijungti prie Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, tačiau pasiūlymą jis priėmė. O štai į Aukščiausios Tarybos rinkimus jau …
Notas do episódio
„Anties“ solistas Algirdas Kaušpėdas ne visiškai užtikrintai vardija, kas jį pakvietė prisijungti prie Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, tačiau pasiūlymą jis priėmė. O štai į Aukščiausios Tarybos rinkimus jau nepriklausomoje Lietuvoje nepanoro eiti, tačiau, paklaustas, ar dabar elgtųsi kitaip, sako, visko gali būti, galbūt suktų į politiką, galbūt neiti buvo klaida, tačiau tada atėjo į LRT – tapo TV direktoriumi. Jam buvo siūloma tapti LRT generaliniu direktoriumi, tačiau manė, kad nesugebės ir prikalbino į tas pareigas Skirmantą Valiulį. Apie „Antį“, jos populiarumo piką, išsiskirstymą ir atsikūrimą, muzikavimą su Viktoru Diawara grupėje „Kandis“, kultūros reikšmę tautos savimonei, tapatumui ir svajonę atstatyti Gedimino kalno Aukštutinę pilį pokalbis su architektu, muzikantu, vienu pirmųjų sąjūdininkų Algirdu Kaušpėdu.
Vedėja Nemira PumprickaitėNausėdos komandoje dirbęs Zabarauskas: „gerovės valstybė“ nebuvo mano svajonė
Nežinia, ar šiandien Aistis Zabarauskas būtų taip neblogai žinomas, jei ne prieš nepilnus 6-erius metus nebūtų atsiradęs prie vieno iš kandidatų į prezidentus. Kai Gitanas Nausėda nusprendė siekti prezidento …
Notas do episódio
Nežinia, ar šiandien Aistis Zabarauskas būtų taip neblogai žinomas, jei ne prieš nepilnus 6-erius metus nebūtų atsiradęs prie vieno iš kandidatų į prezidentus. Kai Gitanas Nausėda nusprendė siekti prezidento posto, jis tapo jo svarbiausiu ryšiu su visuomene – rinkimų štabo komunikacijos vadovu. Tuo metu grįžęs iš pusmetį trukusios kelionės po Aziją, jis sulaukė Gitano Nausėdos rinkimų štabo vadovės skambučio su prašymu pasiūlyti, kas galėtų tapti atstovu spaudai. Supratęs, kad reikia ne atstovo spaudai, o komunikacijos specialisto, Aistis paprašė 24 valandų, po kurių pažadėjo pateikti sąrašą pavardžių. Tuomet pateikė vieną pavardę – savo. Susitikęs su būsimuoju prezidentu, jis sulaukė klausimo, koks jo patyrimas šitoje srityje. „O koks jūsų?“ – klausimu atsakė Aistis. Ir abu suprato, kad reikia pamėginti. Kodėl sulaužė savo pažadą nekritikuoti prezidento, kaip keturiskart mėgino įstoti į žurnalistiką bei kaip ieškojo prezidento paskirtų LRT Tarybos narių paramos, kai dalyvavo konkurse į LRT generalinio direktoriaus postą? Laidoje – pokalbis su komunikacijos ekspertu, viešųjų reikalų bendrovės vadovu Aisčiu Zabarausku.
Ved. Nemira Pumprickaitė.Tetą Betą įkūnijusi Lukošiūtė: kai radijuje atsisakė diktorių, išėjau pardavinėti žaislų
Bernadeta Lukošiūtė LRT išdirbo daugiau nei 50 metų, tiksliau, 51-erius. Visiems geriau žinoma kaip Teta Beta dėl savo vestų televizijos laidų vaikams „Labanakt, vaikučiai“ ir „Labanaktukas“, iš tikrųjų ji …
Notas do episódio
Bernadeta Lukošiūtė LRT išdirbo daugiau nei 50 metų, tiksliau, 51-erius. Visiems geriau žinoma kaip Teta Beta dėl savo vestų televizijos laidų vaikams „Labanakt, vaikučiai“ ir „Labanaktukas“, iš tikrųjų ji visada dirbo radijuje. Pradžia buvo konkursas, kai radijas rinko diktorius, tada pateko trise – ji, Loreta Jankauskaitė ir Aleksas Anikinas. Tuomet konkurse reikėjo tiesiog paskaityti tekstą, o jau laimėjus teko mokytis kalbos. Viena iš legendinės Bernadetos Lukošiūtės mokytojų buvo kita legendinė diktorė Undinė Nasvytytė. Bernadeta Lukošiūtė sako, kad šiandien labai daug kalbos šiukšlių ne tik eteryje, bet ir gyvenime. Tikrą šlovę jai atnešė vis dėlto ne radijas, o televizija ir laidos vaikams. Tarp jų 30-ies metų pertrauka, kai radijas atsisakė diktorių ir Bernadetai Lukošiūtei teko pardavinėti „Lego“ konstruktorius, tačiau, prisimena ji, sekėsi tiesiog puikiai. Dar viena išskirtinė data – Sausio 13-oji, kai studijoje su kolega Algimantu Saduku buvo, kol eterį desantininkai išjungė, o juos išvarė, pirmiausia į koridorių, o paskui į kiemą. Šiemet Vasario 16-ąją ji apdovanota Gedimino ordinu. Pokalbis su ilgamete Lietuvos radijo diktore – laidoje.
Ved. Nemira Pumprickaitė.Atsisakyti mirties bausmės nenorėjęs Paulauskas: akies už akį principas galioja seniai
Pakviestas pas Vytautą Landsbergį, Artūras Paulauskas ne tik išgirdo pasiūlymą tapti pirmuoju nepriklausomos Lietuvos prokuroru, tada jis dar nesivadino generaliniu, bet ir gavo kelias valandas apsispręsti, nes …
Notas do episódio
Pakviestas pas Vytautą Landsbergį, Artūras Paulauskas ne tik išgirdo pasiūlymą tapti pirmuoju nepriklausomos Lietuvos prokuroru, tada jis dar nesivadino generaliniu, bet ir gavo kelias valandas apsispręsti, nes vakariniame posėdyje Seimas jau norėjo jį patvirtinti. Skubos priežastis – kitą dieną turėjo atvykti sovietų prokurorų delegacija, reikėjo jiems išdėstyti Lietuvos poziciją. Vienintelis žmogus, su kuriuo Artūras Paulauskas tarėsi, buvo jo sutuoktinė: „Pasikalbėjom po Gedimino prospektą vaikščiodami ir aš pranešiau, kad sutinku“. O tada laukė ne tik nemalonūs susitikimai su sovietų delegacija, laukė teroro mėnesiai, kol pučas Maskvoje užbaigė ir sovietinės prokuratūros likučius Lietuvoje. Būdamas generaliniu prokuroru, Artūras Paulauskas buvo valstybinis kaltintojas Boriso Dekanidzės byloje. Teismas nuteisė Dekanidzę mirties bausme ir tai buvo paskutinė mirties bausmė Lietuvoje. Paklaustas, kaip jautėsi myriop nuteisęs žmogų, Artūras Paulauskas prisipažino, jog tai buvo trečia mirties bausmė jo prokuroro karjeroje.
Ved. Nemira Pumprickaitė.Į Ukrainą dirbti vis sugrįžtantis žurnalistas Butrimas: kartais nesusilaikau ir verkiu
Žurnalistas Eldoradas Butrimas nedaug dirbo Lietuvoje, siuntė reportažus iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, karui prasidėjus iškart išvyko į Ukrainą, nors tuometinis darbdavys „Lietuvos ryto“ vyr. redaktorius …
Notas do episódio
Žurnalistas Eldoradas Butrimas nedaug dirbo Lietuvoje, siuntė reportažus iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, karui prasidėjus iškart išvyko į Ukrainą, nors tuometinis darbdavys „Lietuvos ryto“ vyr. redaktorius Gedvydas Vainauskas neišleido vykti, o kai sužinojo, kad vis vien išvažiavo, sumažino honorarą per pusę. Eldoradas dėl to į Lietuvą negrįžo, prisidurdavo rašydamas į dešimt regioninių laikraščių. Kas pusę metų jis sugrįžta į Lietuvą ir eina pas gydytojus, nes sveikata rimtai sugenda, gyvenant nuolatiniame strese, baimėje, matant daugybę mirčių ir netekčių. Štai ir šįkart: „Miegas išsiderinęs, pulsas šokinėja, nenormaliai reaguoju į kiekvieną didesnį garsą“. Gydytojai ne tik liepė vartoti vaistus, bet dar ir patarė išvykti į reabilitaciją. Eldoradas nuskrido į Hurgadą, o tada – vėl į Charkivą, kur yra nuo karo pradžios. Jis vis dar negali ramiai žiūrėti į raudančius ukrainiečius, sužinojusius apie artimųjų mirtį arba juos laidojančius, „verkiu žiūrėdamas į juos“, prisipažįsta Eldoradas. Pokalbis su LRT radijo bendradarbiu Ukrainoje – Eldoradu Butrimu.
Ved. Nemira Pumprickaitė.Scenografas Adomas Jacovskis apie draugo išduotą Tuminą: tada jis tapo priešu ir Rusijoje
Scenografijos patriarchu vadinamas Adomas Jacovskis skaičiuoja, kad per 30 metų kartu su Rimu Tuminu pastatė 38 spektaklius. Viskas prasidėjo nuo „Nusišypsok mums, Viešpatie“, kurį pradėjo statyti su Almantu …
Notas do episódio
Scenografijos patriarchu vadinamas Adomas Jacovskis skaičiuoja, kad per 30 metų kartu su Rimu Tuminu pastatė 38 spektaklius. Viskas prasidėjo nuo „Nusišypsok mums, Viešpatie“, kurį pradėjo statyti su Almantu Grikevičiumi, bet jis suprato, kad nepavyks, ir spektakio ėmėsi Rimas Tuminas. Taip ir žygiavo jie kartu nuo spektaklio prie spektaklio trise: Rimas Tuminas, kompozitorius Faustas Latėnas ir jis, Adomas Jacovskis. Sako, vieni kitus suprasdavo iš pirmo karto. Po dviejų kolegų mirties Adomas Jacovskis atsisakė pasiūlymų imtis scenografijos keliuose spektakliuose, retai ir į teatrą benueina. Jis lygina Rimą Tuminą ir Eimantą Nekrošių, sako, šis visada žinojo, ko nori, o Tuminas – ne visada. Dabar sugrįžo prie tapybos ir balandžio mėnesį surengs savo parodą „Titanike“.
Ved. Nemira Pumprickaitė.Kovo 11-osios Aktą į Maskvą vežęs signataras Bičkauskas: buvo baimės, kad kažkas atims
„Lietuvos užsienio politikoje pirmiausia turi dominuoti pačios Lietuvos interesai, dažnai vertybėmis prisidengiama, kai tai patogu, kai ne – vykdoma pragmatiška politika“, – sako signataras Egidijus Bičkauskas …
Notas do episódio
„Lietuvos užsienio politikoje pirmiausia turi dominuoti pačios Lietuvos interesai, dažnai vertybėmis prisidengiama, kai tai patogu, kai ne – vykdoma pragmatiška politika“, – sako signataras Egidijus Bičkauskas. Jis neslepia, kad nepalaiko Lietuvos užsienio politikos, turi savo požiūrį.
Tai jam teko užduotis 1990 metais nuvežti į Maskvą ir įteikti tuometiniam SSRS vadovui Michailui Gorbačiovui Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo dokumentą. „Labai bijojau, kad kas neužpultų ir neatimtų, todėl važiavau niekam nepranešęs, neprašiau automobilio Maskvoje, vykau savo jėgomis, bet dokumentą įteikiau“, – prisimena Egidijus Bičkauskas. Tuo tarpu prezidentu tapęs Borisas Jelcinas su visa vyriausybe buvo atvykęs į Lietuvos atstovybę, kuriai tuo metu vadovavo Egidijus Bičkauskas. „Turbūt mes buvom tokie vieninteliai, sulaukę tokių svečių“, – pasakoja Egidijus Bičkauskas.
Kaip prisidėjo prie pirmojo nepriklausomos Lietuvos generalinio prokuroro skyrimo ir ką vietoje savęs pasiūlė kaip Centro sąjungos kandidatą į prezidentus, kuris, beje, juo ir tapo, – pokalbis su signataru, pirmuoju Lietuvos atstovu Maskvoje po Nepriklausomybės atkūrimo Egidijumi Bičkausku.
Ved. Nemira Pumprickaitė.
Aqui estão os 40 episódios mais recentes de 125. Os mais antigos estão no feed do podcast.
Podcasts parecidos
Mais podcasts de Sociedade e cultura
Este podcast é seu?
Confirme com uma entrada no seu feed: você recebe um código aqui, adiciona como podcast:txt no canal do seu feed e nós verificamos. Depois disso, seu podcast aparece como “verificado” no SoundNode.