Kaip tai skamba?

Klasikinėje muzikoje išgirsime ne tik krikščioniškąjį Dievą Tėvą ir Dievą Sūnų, bet ir senovės kultūrų dievus. Šalia jų visada plasnoja angelai: nuo darnų chorą giedančių renesansinių iki nejaukumą keliančių juodasparnių. O kartais į rojų patenka ir išrinktieji kompozitoriai...
Kaip skamba suomiški, itališki ir amerikietiški angelai? Koks garsas operoje pranašauja apie senovės dievų apsireiškimą? Kuris kompozitorius buvo „oficialiai pakviestas“ apsigyventi ant Parnaso kalno? Ir kodėl nukryžiuotąjį Jėzų J. S. Bachas perteikia tarsi Karalių Saulę?
Laidoje skamba O. Messiaeno, M. K. Čiurlionio, G. Verdi, J. P. Rameau, F. Couperino, M. Marais, J. S Bacho, G. Crumbo, G. P. da Palestrinos, R. Rautavaara’os muzika.
Ved. Jurgis Kubilius

Gyvūnai nuo seno žavėjo ir juokino kompozitorius. Nuo amsėjimo, miaukimo imitacijų iki egzotiškų gamtos buveinių įrašų – klasikinėje muzikoje tarsi karuselėje sukasi mums žinomiausi ir skardžiausius balsus turintys žinduoliai.
Kaip operos scenoje miaukia katės? Kokiais instrumentais galima imituoti avių mekenimą ir banginių giesmes? Kurie žinduoliai pasirodo muzikiniuose žvėrių karnavaluose? Ir kodėl klasikinė muzika apie šunis dažniausiai yra tokia sentimentali?
Laidoje skamba G. Rossinio, R. L. Pearsallo, A. Banchierio, M. Ravelio, E. Sjögreno, H. Cowello, G. Gershwino, A. Hoyhanesso, G. Crumbo, R. Blackfordo, B. Krause’o, R. Strausso, L. Janáčeko, C. Saint-Saënso, M. Arnoldo muzika
Ved. Jurgis Kubilius

Dainos apie gėles, varpeliai ir mergaitė su ąsočiu ant galvos – tokį įspūdį susidarytume apie Indiją ir Pietryčių Aziją, jei klausytume klasikinės europiečių muzikos. Laimei, prieš kiek daugiau nei šimtą metų Vakarų kompozitoriai ėmė kiek įdėmiau žvelgti į nepaparastai turtingas pasaulio kultūras.

Ar tikrai operose apie Indiją beveik nerasime indiško skambesio? Kaip Javos salos muzika paskatino kompozitorių C. Debussy kurti visai kitaip? Ir kodėl bažnyčios varpai viename Anglijos pajūrio miestelyje gaudžia tarsi indonezietiškas orkestras?

Laidoje skamba L. Delibes, G. Bizet, L. Minkus, C. Debussy, O. Messiaeno, C. McPhee, B. Britteno, P. Glasso, R. Shankaro, R. Reina’o, M. Delage’o, S. Reicho muzika.

Ved. Jurgis Kubilius

„Jūra“, „The Sea“, „La mer“... Atrodo, kiekvienas klasikos kompozitorius sukūręs nors vieną kūrinį apie didžiuosius vandenis.

Kaip garsais imituoti lūžtančios bangos purslus? Kokiu instrumentu geriausia imituoti banginių giesmes? Kurioje operoje įsižiebia jūreivių aistros ir neapykantos trikampis? Ir kodėl tik pernai išgirdome originalią M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Jūra“?

Laidoje skamba B. Britteno, M. Ravelio, A. Thorvaldsdottir, C. Debussy, M. K. Čiurlionio, H. Hansono, F. Bridge’o, R. Wagnerio, K. Saariaho muzika.

Ved. Jurgis Kubilius

Klasika ne visa skambėjo taip, kaip ją girdime šiandien. Štai operos solistai anksčiau sau leisdavo dainuoti nelygiu tempu ir pridėti daugybę neužrašytų natų. Tuo tarpu barokinė muzika šiandien skamba, matyt, daug autentiškiau nei prieš 90 metų.

Specialiame Tarptautinės muzikos dienos epizode – neitkėtumų, įžvalgų ir humoro pilna pažintis su senaisiais klasikos įrašais ir senąja muzika.

Kodėl 1904-ųjų operos įrašai šiandien skamba neįprastai? Kaip mokslas ir drąsa eksperimentuoti keičia senovės muzikos skambesį? Ar renesanso kompozitoriai mokėtų perkurti melodiją „Twinkle Twinkle Little Star“? Ir kodėl kai kuriuos J. S. Bacho kūrinius šiandien atliekame dvigubai greičiau nei prieš 50 metų?

Laidoje skamba J. Tallat-Kelpšos, W. A. Mozarto, Ch. Goundod, G. Verdi, G. Rossini, G. de Machaut, J. Wolfo (Jonasquin), J. S. Bacho, C. Monteverdi, J. Strausso II muzika.

Ved. Jurgis Kubilius

Ar žinote, kaip klasikinėje muzikoje skamba ruduo? Galbūt tai medžioklės ragai ar siaunčiantis vėjas? O gal rugsėjį primenantys nuobodūs fortepijoniniai pratimai? Laidoje „Kaip tai skamba?“ išgirsite, kaip įvairiai klasikos kompozitoriai garsais perteikia rudenį.

Ved. Jurgis Kubilius

Paukščiai – vienas muzikaliausių padarų Žemėje. Nenuostabu, jog klasikos kompozitoriai juos mėgdžioja nuo seniausių laikų.
Kaip skamba poliarinių paukščių klegesys, kuriam pritaria orkestras? Kaip Liudviko XV rūmuose kudakavo vištos? Kuris kompozitorius išleido natų katalogą su paukščių giesmėmis? Ir kur Italijoje rasti bažnytinius vargonus, kuriuose čiulba pulkas lakštingalų?
Laidoje skamba C. Janequino, J. van Eycko, B. Pasquinio, C. Saint-Saënso, J.-P. Rameau, O. Messiaeno, J. Harvey, E. Rautavaara'os, O. Respighi, K. A. Rasmusseno, A. Vivaldi, M. Richterio muzika.
Ved. Jurgis Kubilius

Epizodas, kurį pamėgs ir klasikos, ir stimpanko gerbėjai.

Kaip natomis perteikti laikrodžio tiksėjimą? Kaip simfoniniu orkestru išgauti įtikinamą garvežio garsą? Kaip atsirado muzikinės dėžutės? Ir kokią muzikos kūrimo „žaidimų mašiną“ sumanė pats W. A. Mozartas?

Laidoje skamba L. Andersono, F. Couperino, M. Ravelio, L. van Beethoveno, G. Ligeti, A. Honeggerio, W. A. Mozarto, G. Bizet, Š. Nako, J. Offenbacho, R. Mažulio, J. Adamso, R. Lermano, S. Reicho, H. C. Lumbye muzika.
Ved. Jurgis Kubilius

Į LRT KLASIKOS eterį grįžta laida „Kaip tai skamba?“, kurioje su kompozitoriumi Jurgiu Kubiliumi klausysitės, kaip klasikinėje muzikoje perteikiami įvairūs daiktai ir reiškiniai. Nuo paukščių, jūros, miego iki miestų, įvairių patiekalų ir tolimųjų kraštų – visą tai galima išgirsti žymių ir rečiau girdimų kompozitorių muzikoje ir patirti kitokį klasikinės muzikos klausymosi malonumą.
Pirmoje sezono laidoje skamba kūriniai, kuriuose skamba oro stichija. Tai paskutinė ciklo apie keturis elementus (vandenį, ugnį, žemę ir orą) dalis.
Kaip garsais perteikti siaučiantį vėją? Kas sieja orą, operos arijas ir radijo transliacijas? Kaip senovės teatruose buvo išgaunamas ūžiančios audros garsai? Ir ar tikrai Jeano-Philippe’o Rameau opera „Zefyras“ yra visai ne apie saldų desertą?
Laidoje skamba Ch.-V. Alkano, K. Saariaho, L.-C. Daquino, J.-P. Rameau, C. Debussy, O. Messiaeno, J. S. Bacho, A. Bumšteino, J.-B. Lully, T. Hosokawos, F. Chopino, A. Vivaldi, A. Weberno muzika.
Ved. Jurgis Kubilius

Laidoje tęsiamas laidų ciklas apie keturis elementus, kurio trečioji dalis skirta pažinti žemės stichiją. Epizode bus galima išgirsti dainuojančius Meksikos akmenis, švytinčius deimantus, lietuviškos dirvos kauburius bei garsais užkopti į Alpių viršukalnę. Laidoje taip pat sužinosite, kodėl ne visi žmonės gali įsivaizduoti, kaip ginčai dėl skalūnų dujų įkvepia šiuolaikinę operą, ir koks muzikos kūrinys Zalcburgo gyventojams iki šiol krauna turtus.


Ved. Jurgis Kubilius

Laidoje tęsiamas ciklas apie keturis elementus, kurio antroji dalis skirta pažinti ugnies stichiją. Epizode bus galima išgirsti garsais virpančias liepsnas, bauginančią apokalipsės ugnį, dangumi važiuojančius antikinius dievus bei spalvingą garsų fejeriją. Laidoje taip pat sužinosite, kuris kompozitorius fortepijone įžiebė žaltvyksles, kodėl liepsnos apėmusios Šv. Hildegardos von Bingen galvą ir kodėl žiūrint legendinę LRT laidą „Klausimėlis” visada žaibuoja.

Ved. Jurgis Kubilius

Laidoje prasideda keturiems elementams dedikuotas laidų ciklas. Pirmojoje dalyje apie vandens stichiją galima išgirsti, kaip garsais tapomas spindintis vanduo, upės ir upeliai, jūros, audros, fontanai ir kiti vandens reiškiniai. Epizode taip pat bus pasakojama apie povandenines „katedras“ Bahamų salyne, karaliaus Liudviko XIV bėdas tiekiant vandenį Versaliui bei tai, kaip tematiniai kūrinių pavadinimai apgauna mūsų ausis.


Ved. Jurgis Kubilius

Prasideda nauja LRT KLASIKA laida „Kaip tai skamba?”, tyrinėsianti garsais kuriamus pasaulio atspindžius. Čia bus pasakojama, kaip muzikoje perteikiami mus supantys reiškiniai, daiktai, idėjos ir emocijos. Dievas ir velnias, vanduo ir ugnis, meilė, kosmosas, miestas, miškas – tai tik keli dalykai, kurių muzikinio skambesio bus ieškoma klasikos kūriniuose. Klausantis jų, atsiskleis ne tik išradingi kompozitorių sumanymai, bet ir mūsų pačių požiūris į pasaulį.

Pirmasis „Kaip tai skamba?“ epizodas – apie garsais perteikiamas pasaulio atsiradimo istorijas. Kaip skamba pasaulio sukūrimas Čiurlionio, Haydno ir kitų kompozitorių kūriniuose? Kokią įtaką jiems padarė mitai, religija ir mokslas? Epizode sužinosite, iš ko „išsirito“ suomiškasis pasaulis, kuo genialus prancūzų kompozitoriaus Rebelio „Chaosas“, ir kaip ypatingų veidrodžių gamintojas įkvėpė Haydną sukurti garsiąją oratoriją „Pasaulio sutvėrimas”.
Ved. Jurgis Kubilius