Moterys iš LDK

Jadvyga Luškovska, iš Lvivo kilusi miestietė, 1634-aisiais tapo Lietuvos valdovo Vladislovo Vazos nesantuokine partnere. Dėl to anų laikų istoriniuose šaltiniuose ji apibūdinama aštriai – vadinama palaido elgesio moterimi, karaliaus meiluže ir kekše. Nors santykyje dalyvavo du asmenys – moteris ir vyras – amžininkai Vladislovo už nesantuokinius ryšius taip stipriai nesmerkia ir visaip nepravardžiuoja.
Jei Jadvyga Luškovska (apie 1616 – po 1648-ųjų) gyventų šiandien, ji nebūtų jokia meilužė. Kai moteris susipažino su Vladislovu Vaza, abu buvo neįsipareigoję. Vėliau Varšuvoje jiedu gyveno kaip įprasta nesusituokusi pora, jiems gimė bendras vaikas. Toks šeimos modelis šiuolaikinės moralės požiūriu nebestebintų, o sprendimas tuoktis laikomas poros reikalu, į kurį kitiems kištis nederėtų. Tačiau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais taip nebuvo įprasta.
Kas lėmė, kad Jadvyga ėmė atlikti meilužės vaidmenį? Ar moteriai tai buvo privilegija, ar kėlė grėsmę? Ką reiškia būti meiluže Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje?
Į šiuos klausimus atsakymų ieško garso pasakojimo autorė, muzikologė Aleksandra Pister.
Redaktorė – Rūta Dambravaitė. Montažo režisierė – Sonata Jadevičienė. Istorinius šaltinius įgarsino aktorius Darius Gumauskas.

1605-ieji, Krokuva. Dievobaiminga didikė iš Habsburgų giminės ruošiama vestuvėms su jos mirusios sesers vyru. Dėl šių vestuvių jos tėvai bei jungtinės Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovas Zigmantas Vaza susitarė, kai mergaitei buvo 10 metų. Iki 17-kos ji auginta būsimam vyrui, kurio vardą tiksliai žinojo, jo atvaizdą matė portretuose.
Po vestuvių ji bus karūnuota, tačiau slapčiausias jos troškimas – pagimdyti įpėdinį, likti gyvai ir išvysti savo sūnų valdovo soste. Ką reiškė būti moterimi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais? Kas šiandien mums kelia nuostabą ir kas nesikeičia per amžius? Kodėl jos santuoka buvo išskirtinė? Kokį pėdsaką ji paliko Lietuvos istorijoje?
Apie ją nerasime nei biografijos, nei filmo. Tačiau jos istorija atspindi ano meto moters didikės gyvenimo papročius ir paradoksus.
Šios radijo dokumentikos herojė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė Konstancija Habsburgaitė (1588-1631), kurios istoriją pasakoja Aleksandra Pister.
Redaktorė – Rūta Dambravaitė, montažo režisierius – Pijus Juška.
Istorinių šaltinių ištraukas įgarsino Adomas Zubė, Audronė Šopagaitė ir Viktoras Paulavičius.
Ved. Aleksandra Pister

Sesuo bernardinė, didikų Sapiegų duktė Teklė didžiąją gyvenimo dalį praleido už uždarų Vilniuje esančio vienuolyno sienų. Po Tridento susirinkimo XVI a. viduryje visos vienuolės turėjo gyventi klauzūroje, taigi, įstojusios į vienuolyną seserys jo teritorijoje likdavo visą gyvenimą.
Moterų vienuolynai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje buvo perpildyti. Anuomet vietų juose būdavo ženkliai mažiau, nei norinčiųjų čia pasilikti amžiams. Vienuolėmis tapdavo Lietuvos didikų, turtingų bajorų ar miestiečių jaunos dukterys. Kraičio neturinčioms mergaitėms vienuolyno durys prasiverdavo tuomet, jei šios gebėjo giedoti arba groti.
Kokios priežastys paskatino vos 16-os metų sulaukusią Teklę Sapiegaitę priimti tokį izoliuotą gyvenimo kelią? Ką reiškia būti vienuole Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais?
Šio pasakojimo herojė – LDK laikų vienuolė Teklė Sapiegaitė (XVII a. pradžia – 1682), kurios istoriją pasakoja muzikologė Aleksandra Pister.
Redaktorė – Rūta Dambravaitė. Montažo režisierė – Sonata Jadevičienė.
Ved. Aleksandra Pister

1553-ieji. Liepos 30-ąją Krokuvoje tuokiasi galingiausios Europos didikų giminės duktė Kotryna Habsburgaitė ir paskutinysis Jogailaitis – Žygimantas Augustas. Į šią santuoką abu žengia su savo gyvenimo istorija. Dvidešimtmetė Kotryna, jau tapusi našle, teka antrą kartą. Trisdešimt trejų Žygimantas Augustas, dukart našlys, tuokart sau į žmonas
ima trečią moterį. Tapti Lietuvos didžiojo kunigaikščio žmona Kotryna nenorėjo. Ji smerkė Žygimantą Augustą už tai, kad jos trapios sveikatos seserį – pirmąją savo žmoną Elžbietą – netinkamu savo elgesiu privedė iki mirties. Be to, visuomenės ir Kotrynos akyse tai buvo nelygiavertė santuoka. Ji, Habsburgų giminės moteris, tekinama už Europos periferijos valdovo. Abu sutuoktiniai nenorėjo vienas kito. Ir vis dėlto, kas lėmė, kad tų metų liepą Kotryna Habsburgaitė atitekėjo į Lietuvos ir Lenkijos kraštą? Kokia buvo šių negeidžiamų jungtuvių kaina?

Šios radijo dokumentikos herojė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė Kotryna Habsburgaitė (1533-1572), kurios istoriją pasakoja laidos autorė, muzikologė Aleksandra Pister.
Redaktorė – Rūta Dambravaitė. Montažo režisierė – Sonata Jadevičienė. Menamą Kotrynos dienoraštį įgarsino Vita Ličytė, istorinius šaltinius – Rytis Skamarakas.
Ved. Aleksandra Pister