Vienkartinė planeta
NewŽmogus, išvalęs Mičigano ežerą
- Episodes
- 493
- Released
- weekly
- Latest episode
- Nov 9, 2026
About the podcast
LRT RADIJO laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems.
Episodes 493
Žmogus, išvalęs Mičigano ežerą
Prezidento Valdo Adamkaus šimtmečio proga atsigręžiame į jo, kaip aplinkosaugininko, praeitį. „Buvę darbuotojai apskritai jį laiko kažkokiu pusdieviu. Mes taip nedrįstume jo liaupsinti, o jiems jis - absoliutus …
Show notes
Prezidento Valdo Adamkaus šimtmečio proga atsigręžiame į jo, kaip aplinkosaugininko, praeitį. „Buvę darbuotojai apskritai jį laiko kažkokiu pusdieviu. Mes taip nedrįstume jo liaupsinti, o jiems jis - absoliutus herojus“ - pasakoja JAV Aplinkos apsaugos agentūros 5-ojo regiono buvusių darbuotojų susitikime dalyvavęs išeivijos istorikas Arūnas Antanaitis.
Jis yra ir Kaune įsikūrusio Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus direktorius. Šiame muziejuje įrengta ekspozicija leidžia susipažinti su Adamkaus keliu link svarbių pareigų JAV, nuveiktais darbais ir tuo, kaip Adamkus mezgė ryšius su Lietuvos aplinkosaugininkais. Kodėl Valdas Adamkus vadinamas žmogumi, išvaliusiu Mičigano ežerą, kokie jo karjeros momentai buvo sudėtingiausi ir kaip nutiko, kad Lietuvoje jis galėjo lankytis jau nuo 1972-ųjų?
Laidoje panaudoti interviu ir ištraukos iš David Ulrich kalbos VDU konferencijoje „Žmogiškumo veidas politikoje“
Autorė Inga Janiulytė-TemporinKą planuoja aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė?
Nuo liepos Aplinkos ministerijai vadovaujanti Ieva Andriulaitytė – aplinkos inžinierė, viešojo administravimo specialistė, sukaupusi apie 20 metų patirties tiek savivaldos, tiek tarptautinio bendradarbiavimo …
Show notes
Nuo liepos Aplinkos ministerijai vadovaujanti Ieva Andriulaitytė – aplinkos inžinierė, viešojo administravimo specialistė, sukaupusi apie 20 metų patirties tiek savivaldos, tiek tarptautinio bendradarbiavimo srityse.
„Tikrai tai nebuvo mano svajonė būti ministre. Priėmiau tą sprendimą netikėtai. Bet visgi įvertinus pastarųjų metų įvykius, pasidarė gaila tos aplinkosaugos. Tai yra viena iš strateginių sričių, o niekas nenori imtis tų pareigų,“ – sako ji.
Pakeitusi „Nemuno aušros“ deleguotą Kąstytį Žuromską, socdemų paskirta ministrė žadėjo Aplinkos ministerijoje inicijuoti ne vieną auditą, bet tos minties atsisakė.
Kaip savo prioritetus I. Andriulaitytė įvardija miškų politiką, žiedinę ekonomiką ir būsto politiką, o taip pat žada daugiau dėmesio skirti biologinės įvairovės klausimams, buveinių išsaugojimui, saugomų teritorijų tinklo peržiūrai.
Ką Aplinkos ministrė planuoja nuveikti per likusius dvejus Vyriausybės kadencijos metus?
Aut. Vaida PilibaitytėSiūloma klimato kaitą paskelbti tarptautinio masto visuomenės sveikatos krize
Prie Pasaulio sveikatos organizacijos suburta Visos Europos klimato ir sveikatos komisija paragino klimato kaitą paskelbti tarptautinio masto visuomenės sveikatos krize.Pasak ekspertų, žmonių fizinę ir psichinę …
Show notes
Prie Pasaulio sveikatos organizacijos suburta Visos Europos klimato ir sveikatos komisija paragino klimato kaitą paskelbti tarptautinio masto visuomenės sveikatos krize.
Pasak ekspertų, žmonių fizinę ir psichinę sveikatą veikia karščio bangos, oro tarša, erkių ir uodų platinamos ligos. Taip pat dėl gamtoje dažnėjančių stichinių nelaimių kylančios maisto kainos. O ateityje šios problemos tik didės.
Nors sistemingi duomenys apie klimato kaitos poveikį sveikatai Lietuvoje nėra renkami, poveikis pastebimas ir čia. Ką dėl to daro Sveikatos apsaugos ministerija? Ir kodėl visuomenės sveikatos specialistai bei gydytojai sako, jog trūksta švietimo šia tema?
Autorė Inga Janiulytė-TemporinSeimas grįžta prie miškų įstatymo: kas naujo?
Rudens sesijoje Seimas grįžta svarstyti naujojo Miškų įstatymo projekto. Jį rengusi Aplinkos ministerija akcentuoja kirtimų reguliavimą, gamtai artimesnę miškininkystę ir miškų atkūrimą. Pasak jų, priėmus …
Show notes
Rudens sesijoje Seimas grįžta svarstyti naujojo Miškų įstatymo projekto. Jį rengusi Aplinkos ministerija akcentuoja kirtimų reguliavimą, gamtai artimesnę miškininkystę ir miškų atkūrimą. Pasak jų, priėmus siūlomus pakeitimus, labiausiai saugomų miškų plotai išaugtų daugiau kaip dvigubai – iki 2,6 proc.
Visuomenininkai pažymi, kad projektas yra taisytinas iš esmės, nes tęsia ydingą, į medienos gavybą orientuotą miškų politiką, kai daugiau kaip 80 proc. miškų galimi plynieji kirtimai. Aplinkosaugos koalicijos teigimu, tą pačią miškų politikos kryptį nurodo ir neseniai paviešintas nacionalinės miškų strategijos projektas.
Tuo metu Valstybės kontrolė vasarą paskelbė ataskaitą, kurioje irgi teigia, kad Lietuvos miškingumas auga per lėtai, saugomų miškų – per mažai, o biologinės įvairovės būklė juose – prasta.
Padėtį komentuoja Valstybės kontrolės analitikas Tomas Musteikis, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė ir Aplinkos ministerijos specialistas Aurimas Saladžius.
Aut. Vaida PilibaitytėKaip valstybei sekasi išpirkti gamtiniu požiūriu vertingus miškus?
Valstybė biudžeto ir europinėmis lėšomis per pastaruosius 4 metus išpirko 619 ha gamtiniu požiūriu vertingų miškų. Taip pat planuoja pirkti pievas ir pelkes. Kokie tai plotai ir ką su jais planuojama …
Show notes
Valstybė biudžeto ir europinėmis lėšomis per pastaruosius 4 metus išpirko 619 ha gamtiniu požiūriu vertingų miškų. Taip pat planuoja pirkti pievas ir pelkes. Kokie tai plotai ir ką su jais planuojama daryti?
Autorė Inga Janiulytė-TemporinNeris atgimsta. Kodėl sostinės vizijoje pasigendama dėmesio upei?
2024 m. pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo analizuoti, kokią įtaką miesto plėtrai turi Neries upė. Taip atsirado vizija „Neris atgimsta“. Ši vizija, kaip teigia jos kūrėjai, ne tik sieks pritaikyti …
Show notes
2024 m. pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo analizuoti, kokią įtaką miesto plėtrai turi Neries upė. Taip atsirado vizija „Neris atgimsta“. Ši vizija, kaip teigia jos kūrėjai, ne tik sieks pritaikyti upę ir jos pakrantes patogesniam žmonių naudojimui, bet ir saugos bei puoselės jos natūralumą.
Vis tik dalis gyventojų nesutinka su kai kuriais miesto plėtros planais Neryje ir jos pakrantėse. Vasarą jie organizavo ir dalyvavo protestuose, juose kvietė išsaugoti natūralias Neries pakrantes.
Ko pasigenda urbanistai, geografai ir aktyvistai? Ir ką į tai atsako savivaldybė?
Autorė Inga Janiulytė-TemporinTvari mada pagal Stilingą silkę
„Aš nesijaučiu [besanti] tvarumo ministrė, bet stengiuosi susikurti savo spalvotą spintos kapsulę iš to, kas yra išmesta“,– prisipažįsta Kaune gyvenanti verslininkė, tvarios mados entuziastė, Europos klimato …
Show notes
„Aš nesijaučiu [besanti] tvarumo ministrė, bet stengiuosi susikurti savo spalvotą spintos kapsulę iš to, kas yra išmesta“,– prisipažįsta Kaune gyvenanti verslininkė, tvarios mados entuziastė, Europos klimato pakto ambasadorė Augustė Barbora Budrienė.
Dėvėtų drabužių parduotuvę pavadinimu „Dressed Herring“, arba „Stilinga silkė“ ji įkūrė prieš penkerius metus. Šiandien socialiniuose tinkluose Augustė Barbora turi arti 40 tūkst. sekėjų ir savo šmaikščiuose vaizdo įrašuose ne tik pristato išskirtinius gaminius iš antrų rankų, bet ir pasakoja apie jų atnaujinimą bei dalijasi žiniomis apie greitosios mados žalą aplinkai.
Susiskambinome pasikalbėti apie tvaraus verslo vertybes, lietuvių požiūrį į dėvėtus drabužius ir kaip išlaikyti optimistišką žvilgsnį į planetos ateitį?
Aut. Vaida PilibaitytėRomo Šležo aplinkosauginiai filmai
Romas Šležas (1938-2019) – Bostono lietuvis, kino kūrėjas. 7-ajame dešimtmetyje, t.y. pačioje aplinkosauginio judėjimo JAV pradžioje, jis sukūrė tris pripažinimo sulaukusius aplinkosauginius filmus. „Progress …
Show notes
Romas Šležas (1938-2019) – Bostono lietuvis, kino kūrėjas. 7-ajame dešimtmetyje, t.y. pačioje aplinkosauginio judėjimo JAV pradžioje, jis sukūrė tris pripažinimo sulaukusius aplinkosauginius filmus. „Progress, pork-barrel, and pheasant feathers“ (liet. „Progresas, kiaulienos statinė ir fazano plunksnos“) atskleidė korupciją baržų kanalo projekte, humoristinis trumpametražis „Pssht!“ pasakojo apie aerozolinius purškalus. Tuo metu filmo apie austrių gaudytojus „Watermen“ (liet. „Vandens žmonės“) premjera įvyko „National Geographic“ organizacijos iškilmingame vakare Vašingtone ir tapo ekologinių filmų žanro klasika.
Šiuos filmus Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje pristatė Romo žmona Birutė Vaičjurgis Šležas. Birutė pasakoja daugiau apie tai, kodėl Romą buvo patraukusi aplinkosauginė tematika.
Tuo metu filmų kūrėja Holly Fisher, su kuria Romas Šležas kūrė šiuos filmus, prisimena tą laiką, grasinimus, kurių susilaukė, ir kodėl galiausiai nusprendė pasukti į kitas temas bei formatus. „Man atrodo, mes buvome per daug kuklūs ir nemokėjome parduoti to, ką sukūrėme“, – juokiasi H. Fisher.
Autorė Inga Janiulytė-Temporin
Panaudotos filmų ištraukos: „Progress, pork-barrel, and pheasant feathers“ (1966), „Watermen“ (1968) ir „Pssht!“ (1968)Miškas, kuris sulauks senatvės
Strėvininkai – mišrus lapuotynas Kaišiadorių r., kur upelio slėnyje stūkso medžiai senoliai. Pro tankią liepų ir guobų lapiją skverbiasi ryški rugpjūčio vidudienio saulė. Pavėsyje svaigina gaivūs, jau rudenį …
Show notes
Strėvininkai – mišrus lapuotynas Kaišiadorių r., kur upelio slėnyje stūkso medžiai senoliai. Pro tankią liepų ir guobų lapiją skverbiasi ryški rugpjūčio vidudienio saulė. Pavėsyje svaigina gaivūs, jau rudenį pranašaujantys, žolynų aromatai. Margu kamienu dėmesį atkreipia vienas kitas skroblas. Bet labiausiai akį traukia įspūdingi, net dviese rankomis neapglėbiami ąžuolai.
„Ant vieno tokio medžio gali būti keliolika mikrobuveinių, kurios sukuria namus rūšims, kurioms reikia skirtingų sąlygų“, – pažymi Adelė Banelienė, „Sengirės fondo“ biologė ir miško komandos vadovė.
Šis miškas – vienas iš trijų, kurį fondas tikisi išpirkti per šį mėnesį vykdomą kampaniją „Miškobank. Grąžinkime senatvę gamtai“. Pasak kampanijos iniciatorių, tokių bioįvairove turtingų miškų Lietuvoje yra likę labai nedaug, ir šiandien labiau už viską jiems reikia ne žmogaus rankų, o laiko amžėti ir saugoti biologinę įvairovę ateities kartoms.
Su „Sengirės fondo“ atstovėmis Rimante Paulauskaite Digaitiene, Adele Baneliene ir geografu Ričardu Skorupsku keliaujame iš arčiau pažinti Strėvininkų mišką.
Autorė – Vaida PilibaitytėNATO Klimato kaitos ir saugumo kompetencijos centro vadovas: „Svarbu sukurti bendrą kalbą“
Kanados mieste Monrealyje įsikūręs NATO Klimato kaitos ir saugumo kompetencijos centras siekia tapti tam tikru žinių šaltiniu karininkams ir civiliams, dirbantiems klimato kaitos ir saugumo srityje: remia …
Show notes
Kanados mieste Monrealyje įsikūręs NATO Klimato kaitos ir saugumo kompetencijos centras siekia tapti tam tikru žinių šaltiniu karininkams ir civiliams, dirbantiems klimato kaitos ir saugumo srityje: remia tyrimus, rengia seminarus, mokymus ir netgi kuria tinklalaidę „Resilience Brief“.
„Tai mums visiškai nauja sritis, todėl buvo labai svarbu pabandyti iš tikrųjų suprasti, apie ką mes čia kalbame. Ne tik sukategorizuoti, bet ir sukurti bendrą kalbą, kuri apibūdintų tai, ką darome ir užtikrinti, kad išsamiai išnagrinėtume tam tikras sritis, kurios, mūsų nuomone, yra svarbiausios“, – sako Mathieu Bussières, šio centro vadovas.
Centras prisidėjo organizuojant seminarą apie pelkių atkūrimą ir nacionalinį saugumą Latvijoje, jame besistažuojantys mokslininkai tyrė istorinių atliekų Grenlandijoje problemą, grėsmes karinei infrastruktūrai sparčiai šylančioje Arktyje.
„Teritorijoje, kuri driekiasi netoli Kanados ir Aliaskos sienos, yra keletas karštųjų taškų. Todėl svarbu galvoti apie pakrančių atkūrimą, apsaugą nuo potvynių, pakrančių apsaugos įrenginius – viską, ką galime padaryti, kad sumažintume klimato keliamas rizikas ir pavojus bei prisitaikytume prie klimato pokyčių“ – pasakoja mokslininkas Aleksandras Kolkeris.
Autorė Inga Janiulytė-TemporinLietuvės atradimai, prisidedantys prie Baltijos pilkųjų ruonių apsaugos
„Vienas iš mūsų atradimų yra tai, kad pilkieji ruoniai į krantą išlipa naktį. Iki šiol buvo pasvarstymų ir pastebėjimų, bet tai nebuvo publikuota“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus vyr. biologė Laura …
Show notes
„Vienas iš mūsų atradimų yra tai, kad pilkieji ruoniai į krantą išlipa naktį. Iki šiol buvo pasvarstymų ir pastebėjimų, bet tai nebuvo publikuota“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus vyr. biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė, kuri tyrinėja šią prie Lietuvos krantų atklystančią saugomą rūšį. Ji tikisi, kad nauji faktų apie šią rūšį, padės ją dar geriau pažinti ir apsaugoti.
Šiemet ji tapo pirmąja lietuve, pelniusia UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ jaunųjų mokslininkų apdovanojimą. Šis tarptautinis įvertinimas skiriamas už išskirtinius ekologijos ir darnių ekosistemų tyrimus, o Klaipėdos universiteto doktorantė apdovanota už darbus apie tai, kaip ruoniai po reabilitacijos adaptuojasi Baltijos jūroje.
Tyrimo metu mokslininkai palydoviniais siųstuvais stebėjo 30 Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre slaugytų pilkųjų ruonių jauniklių. Surinktų duomenų analizė parodė, kad didžioji dauguma paleistų gyvūnų sėkmingai prisitaiko ir apsigyvena tose vietose, kur veisiasi Baltijos jūros ruonių populiacijos.
Be to, tyrimai taip pat atskleidė naujų faktų apie šią rūšį, kurie, kaip tikimasi, padės ją geriau pažinti ir apsaugoti.
Aut. Vaida PilibaitytėKiek žmonių Lietuvoje patiria ekologinį nerimą ir kaip jį atliepti?
Mykolo Romerio universiteto Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkių atliktas tyrimas vertina ekologinio nerimo paplitimą Lietuvoje. „Tai yra žmogaus psichologinė reakcija, stresas, kylantys sunkumai …
Show notes
Mykolo Romerio universiteto Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkių atliktas tyrimas vertina ekologinio nerimo paplitimą Lietuvoje. „Tai yra žmogaus psichologinė reakcija, stresas, kylantys sunkumai dėl ekologinės krizės ir su ja susijusių veiksnių. Tam tikras spektras, į kurį įeina ir normali reakcija, kaip ir į bet kokį stresą. Tačiau labai stipriai išreikšti simptomai gali rodyti ir tam tikro sutrikimo požymius“, – ekologinį nerimą apibrėžia dr. Aistė Bakaitytė-Bagdonė.
Reprezentatyvi apklausa rodo, kad stiprų ekologinį nerimą patiria 1,4 procento Lietuvos gyventojų, o nestiprius simptomus – 41 procentas. Tuo metu maždaug trečdalis šalies gyventojų nemano, kad ekologinė krizė kaip nors juos palies.
Į ekologinį nerimą gilinasi vaikų ir paauglių psichiatrė, suaugusiųjų psichoterapeutė Neringa Čėnaitė. Ji pasakoja, kad su šiuo nerimu gyvena jau ilgai. Konsultacijose ekologinio nerimo tema irgi kartais iškyla. N. Čėnaitė aptaria, kaip atliepti kito ekologinį nerimą, arba padėti sau, jei tokį nerimą patiriame.
Autorė Inga Janiulytė-TemporinKiek miestų žaliosios erdvės pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms?
Gerda Bukauskaitė-Žiūkienė yra slaugytoja, geriatrinės slaugos dėstytoja, ir ekologijos ir aplinkotyros doktorantė. Ji siekia išsiaiškinti, kiek aplinkos veiksniai veikia vyresnių žmonių sveikatą, o taip pat …
Show notes
Gerda Bukauskaitė-Žiūkienė yra slaugytoja, geriatrinės slaugos dėstytoja, ir ekologijos ir aplinkotyros doktorantė. Ji siekia išsiaiškinti, kiek aplinkos veiksniai veikia vyresnių žmonių sveikatą, o taip pat, kas svarbu pritaikant miesto žaliąsias erdves taip, kad jose būtų saugu, patogu ir gera lankytis.
Su ja vaikščiojame po Alytų ir vertiname miesto centre ir gamtos apsuptyje esančias erdves.
Autorė Inga Janiulytė-TemporinGamtosaugos premijos laureatė Lina Paškevičiūtė: tarp duomenų, žmonių ir gamtos
„Miškas ir analitika yra dvi erdvės, kur aš jaučiuosi kaip namuose“, – sako visuomenininkė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.Birželio 5-ąją, Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną, Kaune …
Show notes
„Miškas ir analitika yra dvi erdvės, kur aš jaučiuosi kaip namuose“, – sako visuomenininkė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
Birželio 5-ąją, Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną, Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode jai įteikta Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija.
Pasak premijos komiteto, laureatė jau daug metų savo asmeniniu pavyzdžiu, atkakliu aplinkosauginiu aktyvizmu, viešojo intereso gynimu ir beveik dešimtmetį trunkančia lyderyste Aplinkosaugos koalicijos bei „Girių spiečiaus“ veiklose pelnė tiek kitų aplinkosaugininkų, tiek ir plačiosios visuomenės pagarbą. Šiam apdovanojimui ji nominuojama jau ne pirmus metus ir yra tik antroji moteris, pelniusi šią premiją.
Susitikome pasikalbėti apie tai, kaip informacinių technologijų specialistė prieš 15 metų pasuko į šią sritį ir tapo vienu labiausiai atpažįstamų balsų Lietuvos aplinkosaugoje? Kas ją palaiko ir įkvepia šiame darbe?
Aut. Vaida PilibaitytėKariuomenė ir klimato kaita: kapitonė Dapkuvienė mano, kad švietimo šia tema per mažai
Koks kariuomenių indėlis į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą? Kas daroma Lietuvoje ir NATO ir ko trūksta? Kalbamės su Lietuvos karo akademijos dėstytoju ir tyrėju Gintaru Labučiu, NATO Energetinio …
Show notes
Koks kariuomenių indėlis į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą? Kas daroma Lietuvoje ir NATO ir ko trūksta? Kalbamės su Lietuvos karo akademijos dėstytoju ir tyrėju Gintaru Labučiu, NATO Energetinio saugumo kompetencijų centro eksperte Kristina Rimkūnaite ir kapitone Gintare Dapkuviene iš Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento.
Autorė Inga Janiulytė-TemporinLietuvos nacionaliniams parkams – 35: nuo ko viskas prasidėjo?
Šiemet Lietuvos nacionaliniams parkams sukanka 35 metai. 1991 m. balandį įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniai bei Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmasis toks parkas gavo …
Show notes
Šiemet Lietuvos nacionaliniams parkams sukanka 35 metai. 1991 m. balandį įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniai bei Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmasis toks parkas gavo Aukštaitijos nacionalinio parko vardą. Kartu įsteigtas ir Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas.
„Svarbiausia buvo gamta, kultūros paveldas ir tinkamumas poilsiui“, – apie kriterijus, kuriais vadovavosi to meto planuotojai pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. patarėja Rūta Baškytė. Pasak jos, steigiant nacionalinius parkus buvo sekama Jungtinės Karalystės pavyzdžiu, o jų suskirstymas pagal etnografinius regionus yra unikalus.
„Aš jau prieš tai beldžiausi į kabinetų duris tų, kurie buvo atsakingi už tą steigimą ir sakiau, kad aš tikrai noriu dirbti tenai“, – savo pradžią rezervato direkcijoje prisimena Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato patarėjas Algis Butleris.
Kaip buvo kuriamas šių saugomų teritorijų tinklas ir kaip nuspręsta, kokias vertybes jis turėtų apjungti? Kaip sekasi apsaugoti gamtos ir kultūros paveldą ir kaip keičiasi visuomenės požiūris?
Aut. Vaida PilibaitytėKą rodo didžiųjų apuokų stebėjimai Šiaulių Pietiniame ir Latvijoje?
Šiaulių Pietinio didžiųjų apuokų pora persikėlė perėti į kitą daugiabutį namą, o trys jų jaunikliai su žmonių pagalba miesto aplinkoje gyvena ir jau išmoko skraidyti. Vis tik gyventojai nerimauja, kad …
Show notes
Šiaulių Pietinio didžiųjų apuokų pora persikėlė perėti į kitą daugiabutį namą, o trys jų jaunikliai su žmonių pagalba miesto aplinkoje gyvena ir jau išmoko skraidyti. Vis tik gyventojai nerimauja, kad nepasikartotų praėjusių metų scenarijus, kuomet du iš trijų paukščių žuvo dėl elektros iškrovos ir buvo rasti po elektros oro linijomis laukuose už Šiaulių.
Asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininkas Petras Adeikis sako, jog ši, jo paleistų apuokų pora yra vienintelė oficialiai žinoma laisvėje perinti didžiųjų apuokų pora Lietuvoje, todėl labai svarbu izoliuoti laidus aplink Šiaulius, ir vėliau šį darbą tęsti visoje Lietuvoje.
Kaimyninėje Latvijoje ornitologų skaičiavimais didžiųjų apuokų yra 15-75 poros. Jie dirbtinai neveisiami tam, kad būtų paleisti į gamtą, naudojamos kitos priemonės jiems apsaugoti. Kokios jos? Ir ką parodė ant 15 apuokų pritvirtinta GPS sekimo įranga, pasakoja latvių ornitologas Peteris Daknis.
Autorė Inga Janiulytė-Temporin
Tekstą įgarsino Donatas ŠukelisDavidas Attenboroughas: 100 metų Žemėje
„Visus tuos metus aš praleidau tiesiog mėgaudamasis, nes man nėra didesnio malonumo nei stebėti gamtą ir bandyti ją suprasti“, – savo memuaruose „Gyvenimas eteryje“ sako britų gamtosaugos legenda seras Davidas …
Show notes
„Visus tuos metus aš praleidau tiesiog mėgaudamasis, nes man nėra didesnio malonumo nei stebėti gamtą ir bandyti ją suprasti“, – savo memuaruose „Gyvenimas eteryje“ sako britų gamtosaugos legenda seras Davidas Attenboroughas, kuriam šiemet sukanka 100 metų.
Prieš daugiau kaip 70 metų pradėjęs karjerą BBC, Didžiojoje Britanijoje jis laikomas kultūros ikona ir „nacionaline vertybe“. Ramus ir įtaigus mokslo populiarintojo balsas atpažįstamas visame pasaulyje, o darbai daugybę žmonių įkvėpė rinktis būtent gamtininko kelią.
„Jis padėjo žmonėms iš tikrųjų pamatyti biologinę įvairovę, apie kurią jie būtų nenutuokę, – pabrėžia dr. Andrew Terry iš Londono zoologijos draugijos. – Nuo mažiausių skruzdžių iki didžiulių banginių – jis atskleidė tų laukinių gyvūnų išsaugojimo svarbą ir net tam tikrą magiją.“
„Jis pastatė tiltus iš gamtos į žmonių širdis“, – pritaria ornitologas Marius Karlonas, kuriam didelį įspūdį daro D. Attenborougho nuoširdumas ir gebėjimas nepaliaujamai stebėtis ir žavėtis gamta.
„Jo klausytis yra jauku“, – sako botanikė Jurga Motiejūnaitė, kuri ir pati ieško įtraukiančių būdų apie gamtą pasakoti visuomenei.
Laidoje skamba pasakojimai apie žinomo gamtininko profesinį kelia ir įtaką, o taip pat mintys mokslo populiarinimo svarbą bei iššūkius šiandien.
Aut. Vaida PilibaitytėKlaipėdiečiai vietoj naujos automobilių krovos aikštelės nori parko
„Galima norėti, kad čia kažko nebūtų: kad nebūtų asfalto, krovos, uosto. Bet kažkas vis tiek bus. Mes siekiame, kad čia būtų parkas,“ – sako Laura ir Audrius Domarkai, gyvenantys Klaipėdoje, šalia triukšmingų …
Show notes
„Galima norėti, kad čia kažko nebūtų: kad nebūtų asfalto, krovos, uosto. Bet kažkas vis tiek bus. Mes siekiame, kad čia būtų parkas,“ – sako Laura ir Audrius Domarkai, gyvenantys Klaipėdoje, šalia triukšmingų uosto krovos įmonių ir geležinkelio. Mikrorajone, kuriame parkų nėra.
Parko galimybę jie pamatė maždaug 5,5 ha plote, apaugusiame žole ir medžiais. Šis plotas priklauso uostui, jame planuota įrengti krovos aikštelę į uostą iš užsienio atplukdytiems automobiliams. Tačiau nei gyventojai, nei savivaldybė šiai veiklai nepritarė.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija savivaldybės tarybos sprendimą apskundė teismui, o direkcijos valdytoja Susisiekimo ministerija kalba apie būtinybę įveiklinti valstybės žemę.
Autorė Inga Janiulytė-TemporinLietuvos botanikai: esame mūsų šalies gamtos patriotai
„Esame Lietuvos gamtos ir šalies patriotai“, – sako dr. Radvilė Rimgailė-Voicik, neseniai atsikūrusios Lietuvos botanikų draugijos pirmininkė, pirmoji šios draugijos pirmininkė moteris šalies …
Show notes
„Esame Lietuvos gamtos ir šalies patriotai“, – sako dr. Radvilė Rimgailė-Voicik, neseniai atsikūrusios Lietuvos botanikų draugijos pirmininkė, pirmoji šios draugijos pirmininkė moteris šalies istorijoje.
„Lietuva yra tarp borealinių miškų ir Europos ąžuolo arealo – čia susitinka spygliuočių ir plačialapių miškai. Taip pat daug rūšių yra pasiekę savo paplitimo arealo ribą, kuri dėl klimato kaitos dabar keičiasi. Todėl iš augalų perspektyvos čia yra labai įdomi teritorija“, – ji pažymi, kad draugija siekia ugdyti jaunąją botanikų kartą ir vienyti ne tik specialistus, bet visus, kurie domisi gamta ir siekia geriau pažinti augaliją.
Balandžio 18 d. dalis draugijos narių susitiko Merkinėje, išvykoje „Žiedų startas“, skirtoje susipažinti su ankstyvaisiais smėlynų ir plačialapių miškų augalais – efemerais ir efemeroidais. Tai buvo pirmasis veiklą atnaujinusios organizacijos viešas renginys per pastarąjį dešimtmetį.
Kodėl svarbu geriau pažinti augalus ir kaip prie to planuoja prisidėti Lietuvos botanikų draugija?
Aut. Vaida PilibaitytėRachel Carson – rašytoja, davusi pradžią aplinkosaugos judėjimui Jungtinėse Valsijose
Gamtininkas Mindaugas Lapelė sako, kad jam mieliau švęsti Motinos Žemės dieną balandžio 22-ąją negu Žemės dieną kovo 20-ąją. Būtent tą dieną prieš 56 metus 20 milijonų žmonių išėjo į gatves reikalaudami spręsti …
Show notes
Gamtininkas Mindaugas Lapelė sako, kad jam mieliau švęsti Motinos Žemės dieną balandžio 22-ąją negu Žemės dieną kovo 20-ąją. Būtent tą dieną prieš 56 metus 20 milijonų žmonių išėjo į gatves reikalaudami spręsti aplinkos taršos problemas Jungtinėse Valstijose.
Kalbant apie šiuos protestus, dažnai minima 1962 metais išleista Rachel Carson knyga „Tylusis pavasaris“ (angl. „Silent Spring“). Sakoma, kad ją perskaitę, dalis amerikiečių ėmė radikaliai kitaip matyti savo gyvenamą aplinką. Mat knygoje aprašytas tuo metu dar nežinomas pavojingo pesticido DDT poveikis. Nepaisant aršių pesticidų pramonės bandymų Rachel Carson diskredituoti, šis pesticidas vėliau buvo uždraustas, sukurti teisės aktai ir institucijos, saugantys švarų vandenį, orą, biologinę įvairovę.
Knyga „Tylusis pavasaris“ niekada nebuvo išleista į lietuvių kalbą, ją rusų ir anglų kalbomis skaitęs gamtininkas Mindaugą Lapelė sako, kad reikėtų tą padaryti.
Plačiau apie šią asmenybę ir jos palikimą pasakoja ir viena iš jos biografijos autorių, amerikiečių rašytoja Andrea Barnet bei vabzdžių nykimą tyrinėjantis biologas, mokslo populiarintojas iš Jungtinės Karalystės Dave Goulson.
Autorė Inga Janiulytė-TemporinKai filmo personažais tampa mikrogrybai
Šiemet kino festivalyje „Kino pavasaris“ geriausia lietuviška premjera išriktas kino režisierės Aistės Žegulytės dokumentinis filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“, kurio personažais tapo mikroskopiniai grybai …
Show notes
Šiemet kino festivalyje „Kino pavasaris“ geriausia lietuviška premjera išriktas kino režisierės Aistės Žegulytės dokumentinis filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“, kurio personažais tapo mikroskopiniai grybai, dar vadinami biodestruktoriais.
„Aš tikiu stebuklais ir man tie grybai yra stebuklas, – pasakoja režisierė. – Filmo pradžioje tie grybai valgo mūsų archyvus, tarsi mūsų prisiminimus. Ir jie neklausia, ar mums tai brangu, jie vis tiek ardo. Bet mes turime galios prisiminti. Ir man atrodo, kol mes prisiminsim, kol mums rūpės tie dalykai, grybai gal ne viską suvalgys,“ – viliasi ji.
Grybų pasaulį menininkė tyrinėjo šešerius metus – konsultavosi su mokslininkais, rinkosi, augino, filmavo ir vis labiau žavėjosi organizmais, kuriems pažinti reikia ne tik mikroskopo, bet ir kantrybės bei drąsos. Pasak jos, galiausiai šis procesas jai padėjo išgyventi ir priimti artimųjų netektį, o nesibaigiančiame gyvybės cikle įžvelgti viltį.
Apie tai, kaip joms sekėsi dirbti su grybais pasakoja režisierė A. Žegulytė, scenarijaus autorė Vėjūnė Tamuliūnaitė ir vieną iš personažų filmui parūpinusi VU Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Jurgita Švedienė.
Aut. Vaida PilibaitytėLaimos Dzigaitės žolynų grafika
Ukmergiškė menininkė Laima Dzigaitė kuria paveikslus iš žolynų. Juose naudoja įvairius augalus ir jų dalis: nuo kukurūzo lapo iki dagio pūko. „Reikėtų aprašo prie kiekvieno paveikslo, kokie augalai panaudoti …
Show notes
Ukmergiškė menininkė Laima Dzigaitė kuria paveikslus iš žolynų. Juose naudoja įvairius augalus ir jų dalis: nuo kukurūzo lapo iki dagio pūko. „Reikėtų aprašo prie kiekvieno paveikslo, kokie augalai panaudoti, tada žmonės nustebtų“, - sako ji.
Svečiuojamės Laimos namų antrame aukšte įkurtoje galerijoje, žvalgomės turtingame sode, kuriame ji surenka didelę dalį augalų savo paveikslams ir kalbamės apie menininkės misiją, kuri, kaip įvardija ji, yra „parodyti augalo tobulumą“.
Dailininkas Vaidotas Žukas Laimos Dzigaitės kūrybą pavadino „žolynų grafika“.
Autorė Inga Janiulytė-TemporinKodėl svarbu oro erdvę irgi matyti kaip ekosistemą?
Atėjus pavasariui, į Lietuvą sugrįžta migruojantys paukščiai. Nors dažnas apie jų migraciją galvoja kaip apie savaime vykstantį gamtos reiškinį, mokslininkai atkreipia dėmesį, kad paukščių judėjimą ore vis …
Show notes
Atėjus pavasariui, į Lietuvą sugrįžta migruojantys paukščiai. Nors dažnas apie jų migraciją galvoja kaip apie savaime vykstantį gamtos reiškinį, mokslininkai atkreipia dėmesį, kad paukščių judėjimą ore vis labiau veikia žmogaus veikla – nuo šviesos taršos ir oro transporto iki klimato kaitos.
Aeroekologija yra mokslas, tiriantis viską, kas vyksta ore: skraidančius gyvūnus, jų elgseną ir tai, kaip jie sąveikauja tarpusavyje bei su aplinka.
Šioje srityje dirbanti Švedijos Lundo universiteto biologė dr. Cecilia Nilsson oro erdvę mato kaip sudėtingą, daugiasluoksnę ekosistemą, kurioje gyvūnai praleidžia didelę savo gyvenimo dalį.
Savo tyrimus ji pristatė kovą Vilniuje vykusioje tarptautinėje gyvybės mokslų konferencijoje „The Coins 2026“.
Kodėl svarbu rūpintis oro ekosistema, kaip technologijos keičia migracijos tyrimus ir kas mums padėtų geriau sugyventi su oro erdvę naudojančiais gyvūnais?
Aut. Nojus Staknys
Redaktorės – Elizabet Beržanskytė ir Vaida PilibaitytėNaujasis miškų įstatymas: ko siekia skirtingos interesų grupės?
Seimas pavasario sesijoje pradeda svarstyti atnaujintą Miškų įstatymo projektą. Pasak jį rengusios Aplinkos ministerijos, ketinama tobulinti miško kirtimų reguliavimą, skatinti gamtai artimesnę miškininkystę …
Show notes
Seimas pavasario sesijoje pradeda svarstyti atnaujintą Miškų įstatymo projektą. Pasak jį rengusios Aplinkos ministerijos, ketinama tobulinti miško kirtimų reguliavimą, skatinti gamtai artimesnę miškininkystę, peržiūrėti miškų grupes ir gerinti miškų atkūrimą, sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti už veiklos ribojimus.
Medienos pramonės atstovai teigia, kad prieš keičiant įstatymą būtina pirma pasitvirtinti miškų strategiją.
Tuo metu visuomenininkai pažymi, kad įstatymo projektas nenumato esminių miškų politikos pokyčių, todėl jį būtina taisyti. Judėjimo „Girių spiečius“ atstovai pažymi, kad dabartinė šalies miškų politika pernelyg vienpusiška, orientuota į žaliavos gavybą ir ignoruoja gamtinės miškų būklės prastėjimą.
Pasak jų, toks požiūris matyti ir neseniai Aplinkos ministerijos užsakymu atliktoje Lietuvos miškų sektoriaus analizėje, kuri turėtų tapti pagrindu Nacionalinei miškų politikos strategijai iki 2050 m. Minėtoje analizėje konfliktai dėl kirtimų, rekreacinių plotų apsaugos, kraštovaizdžio pokyčių ar saugomų teritorijų įvardijami kaip viena pagrindinių grėsmių miškų sektoriui.
Praėjusią savaitę Aplinkos ministerijai įteiktas kreipimąsis, pasirašytas 63 mokslininkų, ekspertų ir organizacijų. Dokumente išskiriamos septynios kryptys, nurodančios, ko trūksta projekte, tarp jų – siūlymas 30 proc. Lietuvos miškų skirti gamtos apsaugai ir socialinėms reikmėms, valstybinius miškus visų pirma naudoti visuomenės poreikiams ir įtvirtinti nemedieninę miškų ekonomiką kaip lygiavertę miškų ekonomikos dalį.
Aut. Vaida PilibaitytėKodėl Grenlandijos ateitis – ir mūsų ateitis?
„Mėgstu sakyti, kad Grenlandija tarsi apkabina pasaulį, nes tame lede glūdi apie 7 metrai jūros lygio. Gal bus keistas palyginimas, bet įsivaizduokite Grenlandiją kaip milžinišką ledo kubą, padėtą ant uolos …
Show notes
„Mėgstu sakyti, kad Grenlandija tarsi apkabina pasaulį, nes tame lede glūdi apie 7 metrai jūros lygio. Gal bus keistas palyginimas, bet įsivaizduokite Grenlandiją kaip milžinišką ledo kubą, padėtą ant uolos, kyšančios iš vandenyno. Ir tam ledo kubui tirpstant, vanduo suteka į vandenyną. Tai panašu į bandymą prisileisti vonią, tik toje vonioje kylantis vandens lygis yra mūsų jūros lygis“, – sako dr. Paulas Biermanas, Vermonto universiteto profesorius iš JAV. Pasak jo, būtent todėl keičiantis klimatui mums turėtų rūpėti Grenlandijos ateitis.
„Net jei esate toli nuo Grenlandijos – Pietų Afrikoje, Pietų Amerikoje, Europoje ar Jungtinėse Valstijose – tas tirpstantis ledas veikia jūros lygį kone kiekviename pasaulio paplūdimyje. Ir tai reiškia, kad Grenlandija yra svarbi didelei daliai mūsų planetos gyventojų.“
Geologas daug metų tyrinėja Grenlandiją ir karinę bei mokslinę JAV veiklą saloje. Naujausius savo atradimus jis aprašė knygoje „Kai nelieka ledo“ (angl. „When the Ice is Gone“), kurią 2024 m. žurnalas „The New Yorker“ paskelbė metų knyga.
Su dr. P. Biermanu kalbamės apie Grenlandiją iš istorinės mokslo, karo, išteklių gavybos ir aplinkosaugos perspektyvos pastarųjų metų geopolitinių įvykių kontekste.
Aut. Vaida Pilibaitytė
Įrašų Grenlandijoje autorė – Ieva Balsiūnaitė.
Vertimą įgarsino Lukas Kivita.Gytis Valaika apie netikėtai į Lietuvą grįžusią šaltą žiemą ir kovą su sąmokslo teorijomis
Meteorologas Gytis Valaika paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ rašo apie orų aktualijas visiems suprantama kalba ir reaguoja į tai, kuo dalinasi įvairūs sąmokslo teorijų skleidėjai, taip kartais siekdamas …
Show notes
Meteorologas Gytis Valaika paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ rašo apie orų aktualijas visiems suprantama kalba ir reaguoja į tai, kuo dalinasi įvairūs sąmokslo teorijų skleidėjai, taip kartais siekdamas užbėgti jiems už akių. Jis seka šiuo turiniu besidalijančias anketas ir sako, kad jų skaičius iš lėto auga, o orų ir klimato dezinformacija tampriai susijusi su prorusiškais naratyvais.
Autorė Inga Janiulytė-TemporinKas daro įtaką Lietuvos miškų politikai?
Praėjusią savaitę Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas atleido už miškų politiką atsakingą viceministrą Edmundą Mačiežą, apkaltinęs jį bandymu stabdyti Miškų įstatymo procesą ir ryšiais su tuo suinteresuotais …
Show notes
Praėjusią savaitę Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas atleido už miškų politiką atsakingą viceministrą Edmundą Mačiežą, apkaltinęs jį bandymu stabdyti Miškų įstatymo procesą ir ryšiais su tuo suinteresuotais lobistais. Dėl to jis žada kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), o Seimo Antikorupcijos komisija dėl ministro pareiškimų pirmadienį šaukia neeilinį posėdį.
Pats buvęs viceministras kaltinimus neigia ir sako buvęs „izoliuotas“ nuo ministerijos sprendimų.
Dėl atstovavimo miško pramonės interesams ministras taip pat kaltina Aplinkos apsaugos komiteto narį, socialdemokratą Audrių Radvilavičių, kuris prieš tapdamas Seimo nariu yra buvęs Miško darbų rangovų asociacijos pirmininku. Šis taip pat su tuo nesutinka.
Pernai Transparency International Lietuvos skyrius (TILS) atlikto tyrimą apie tai, kas siekia daryti įtaką Lietuvos miškų politikoje. Pasak autorių, praėjusios kadencijos metu šiame lauke veikė beveik 120 juridinių ir fizinių asmenų, bet tik devynių veikla buvo registruota oficialiose lobistinės veiklos deklaracijose.
Aktyviausios šiame lauke buvo dvi interesų grupės: medienos pramonės atstovai ir aplinkosaugos interesams atstovaujantys asmenys bei organizacijos, kurios laikosi skirtingų strategijų.
Tyrimo autoriai pažymi, kad nors pastaraisiais metais registruotų lobistų daugėja, informacija apie sprendimų priėmimą vis dar išsibarsčiusi, o dėl jos ribotumo kartais sunku suprasti, kieno interesai iš tikrųjų nugula į teisės aktus.
Laidoje tyrimo išvadas komentuoja TILS, nevyriausybinių organizacijų ir medienos pramonės atstovai bei Aplinkos ministerijos ir VTEK specialistai.
Aut. Vaida PilibaitytėKaip sukurti sveikatai ir aplinkai palankius namus?
Patalpose praleidžiame nuo 80 iki 90 procentų savo laiko. Todėl jų oro kokybė itin svarbi mūsų sveikatai. Specialistai pataria įrengiant ar atnaujinant namus vengti pavojingų medžiagų, tokių kaip lakieji …
Show notes
Patalpose praleidžiame nuo 80 iki 90 procentų savo laiko. Todėl jų oro kokybė itin svarbi mūsų sveikatai. Specialistai pataria įrengiant ar atnaujinant namus vengti pavojingų medžiagų, tokių kaip lakieji organiniai junginiai ir ftalatai, rinktis kuo natūralesnius, specialiais ekologiniais ženklais pažymėtus gaminius.
Tokie produktai, kaip molio ar kalkių tinkai ir dažai, medinės grindys irgi populiarėja – tiesa, pardavėjai atskleidžia, kad jie pasirenkami dažniau ne dėl poveikio, o dėl estetikos, ir gali atsieiti brangiau.
O ką praktikoje reiškia kurti tokius namus, kurie būtų palankūs sveikatai ir aplinkai? Pasakoja klaipėdietis Andrius Vitkus.
Autorė Inga Janiulytė-TemporinAplinkos ministro Kastyčio Žuromsko prioritetai
Pernai rugsėjo pabaigoje po valdančiosios koalicijos rokiruotės pasikeitus Vyriausybei, aplinkos ministras Povilas Poderskis pareigas perleido savo viceministrui Kastyčiui Žuromskui. Diplomuotas aplinkos …
Show notes
Pernai rugsėjo pabaigoje po valdančiosios koalicijos rokiruotės pasikeitus Vyriausybei, aplinkos ministras Povilas Poderskis pareigas perleido savo viceministrui Kastyčiui Žuromskui. Diplomuotas aplinkos inžinierius anksčiau dirbo statybų ir finansų sektoriuje, o dabar kaip vieną iš savo veiklos prioritetų įvardija miškų politiką.
„Kalbant apie ateitį, taip, noras yra kuo daugiau miškų saugoti ir atliepti draustinių [poreikius], bet vis tiek didesnė dalis turėtų išlikti ūkininkavimui“, – sako partijos „Nemuno aušra“ deleguotas ministras, Povilą Poderskį pasikvietęs dirbti ministerijos kancleriu.
Paklaustas apie naujausius europinės svarbos buveinių būklės ataskaitos duomenis, rodančius, kad jų būklė yra bloga ir prastėja, ministras žada juos peržiūrėti, nes ten esą „pilkų zonų“. Kartu jis kalba apie planus saugoti daugiau gamtinių buveinių ir riboti ūkinę veiklą jų kaimynystėje.
Tarp svarbiausių K. Žuromsko planų taip pat ir didesni atlyginimai aplinkos apsaugos kontrolės sektoriaus darbuotojams bei jų funkcijų peržiūrėjimas, statybų leidimų išdavimų paprastinimas ir darbai susiję su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai 2027 m.
Su ministru kalbasi Vaida Pilibaitytė.
These are the latest 40 of 493 episodes. You’ll find older episodes in the podcast’s feed.
Similar podcasts
More Society & Culture podcasts
Is this your podcast?
Confirm it with an entry in your feed: you get a code here, add it as podcast:txt to the channel of your feed, and we check it. Your podcast is then shown as “verified” on SoundNode.