Be kaukių
- Episodios
- 1.000
- Se publica
- a diario
- Último episodio
- 11 Nov 2026
Sobre el podcast
Atviri ir įvairiapusiški pokalbiai su kultūros lauko dalyviais, menininkais, kurie turi įvairių pomėgių. Įdėmus žvilgsnis ne tik į kūrėjų veiklos sritis, diskusiniai klausimai ar problemos, bet ir platesnis pokalbis apie mus supantį pasaulį, laisvalaikį, gyvenime patirtus atradimus.
Episodios 1.000
Apie moterų nužudymus kalbanti Bielousova: esame visuomenė, kuri dažnai kaltina auką
Po to, kai išgirdome apie ne vieną atvejį, kai moterį Lietuvoje nužudė jos partneris, sociologė Gražina Bielousova pasigedo vyrų balso diskusijoje apie femicidą. „Norėčiau, kad atsirastų vyrų, esančių galios …
Notas del episodio
Po to, kai išgirdome apie ne vieną atvejį, kai moterį Lietuvoje nužudė jos partneris, sociologė Gražina Bielousova pasigedo vyrų balso diskusijoje apie femicidą. „Norėčiau, kad atsirastų vyrų, esančių galios pozicijose, kurie sakytų: mes galim geriau“, – tvirtina mokslininkė. Laidoje „Be kaukių“ lyties, rasės ir religijos sankirtas tyrinėjanti sociologė pasakoja apie pažeidžiamumą, smurto normalizavimą, femicido problemą Lietuvoje ir institucijų bei piliečių atsakomybę kovoje prieš smurtą.
Ved. Indrė KaminckaitėGabrielė Tuminaitė: šiais laikais svarbu pasirodyti sėkmingam, net jei esi duobėje
Vilniaus mažasis teatras žiūrovus pakvietė į pirmąją sezono premjerą, Lietuvoje niekada nestatytą Carlo Goldoni komediją „Vasarotojų karštinė“. „Komedija man visada buvo pavojingas iššūkis – arba pavyks, arba …
Notas del episodio
Vilniaus mažasis teatras žiūrovus pakvietė į pirmąją sezono premjerą, Lietuvoje niekada nestatytą Carlo Goldoni komediją „Vasarotojų karštinė“. „Komedija man visada buvo pavojingas iššūkis – arba pavyks, arba žlugsi“, – sako spektaklio režisierė ir teatro vadovė Gabrielė Tuminaitė. XVIII amžiuje komedijos meistro parašyta pjesė pasakoja apie venecijiečius, kurie pasiruošę paaukoti viską dėl įvaizdžio, išlaidauja vasarodami vilose, nors tenka skolintis. Apie komedijos aktualumą šiandien, apie trilogijos statymą ir operos scenoje, apie teatro poveikį ir vietą šių dienų visuomenėje – pokalbis su režisiere Gabriele Tuminaite.
Ved. Jolanta KryževičienėKompozitorius Kristupas Bubnelis: reikėtų mažiau galvoti apie kultūrą kaip reprezentaciją
Nuo skirtingų muzikinių upių Europoje į muzikos vandenyną JAV – kompozitorius Kristupas Bubnelis atskleidžia savo kelionę per lietuviškąsias muzikos praktikas, studijas Londone, laiką Niujorke. Kada muzikinės …
Notas del episodio
Nuo skirtingų muzikinių upių Europoje į muzikos vandenyną JAV – kompozitorius Kristupas Bubnelis atskleidžia savo kelionę per lietuviškąsias muzikos praktikas, studijas Londone, laiką Niujorke. Kada muzikinės idėjos pagauna jį, o kada ir kur jis jų ieško? Kaip jis mato ir girdi lietuviškas scenas? Atsakymai – pokalbyje „Be kaukių“.
Ved. Gerūta GriniūtėIstorikė Ingrida Jakubavičienė: mano svarbiausi šaltiniai – tarpukario kauniečiai
„Galbūt ta pirmosios knygos sėkmė mane skatina rašyti ir toliau“, - sako istorikė ir istorinių knygų autorė Ingrida Jakubavičienė. Jos naujausia knyga „Namai“ leidžia užsukti į tarpukario Kauno žmonių namus …
Notas del episodio
„Galbūt ta pirmosios knygos sėkmė mane skatina rašyti ir toliau“, - sako istorikė ir istorinių knygų autorė Ingrida Jakubavičienė. Jos naujausia knyga „Namai“ leidžia užsukti į tarpukario Kauno žmonių namus – tiek turtingus, tiek pačius paprasčiausius. Laidoje „Be kaukių“ kalbamės apie tai, kiek to meto kauniečių galėjo sau leisti mėgautis moderniausiais to meto patogumais, kam priklausė įspūdingiausi Kauno namai, kaip gyveno prezidentai ir kokie svarbūs buvo namų pagalbininkai.
Ved. Rasa Murauskaitė-JuškienėGražina Arlickaitė prisiminė pirmuosius Karolio Kaupinio filmus: pažiūrėkite kur jis dabar
„Reikia leisti filmui tave nustebinti, sužavėti arba atstumti, papiktinti, sukelti tavo labai natūralias, žmogiškas paprastas emocijas. Jei tai įvyksta, vadinasi, susiformavo ryšys. O ar jis sunkus ar lengvas …
Notas del episodio
„Reikia leisti filmui tave nustebinti, sužavėti arba atstumti, papiktinti, sukelti tavo labai natūralias, žmogiškas paprastas emocijas. Jei tai įvyksta, vadinasi, susiformavo ryšys. O ar jis sunkus ar lengvas – jau kitas klausimas“, – apie filmų atranką Europos kino festivaliui „Scanorama“ kalba šio festivalio įkūrėja, kinotyrininkė Gražina Arlickaitė. Pokalbis „Be kaukių“ apie kino kalbą, pilietines pozicijas ir santykį su jaunąja karta.
Ved. Gerūta GriniūtėLietuvoje vaidinantis ukrainietis Kyrylas: kolegos lietuviai sako – jau esi savas
„Būti tenai nėra lengva“, – kalbėdamas apie atmosferą Vilniaus senajame teatre, kuriame šiuo metu dirba, prisipažįsta ukrainietis aktorius Kyrylas Kremenchukas. Dar būdamas nepilnametis, jis paliko tėvynę ir …
Notas del episodio
„Būti tenai nėra lengva“, – kalbėdamas apie atmosferą Vilniaus senajame teatre, kuriame šiuo metu dirba, prisipažįsta ukrainietis aktorius Kyrylas Kremenchukas. Dar būdamas nepilnametis, jis paliko tėvynę ir Lietuvoje baigė vaidybos studijas, o mūsų teatro scenoje vaidina tiek ukrainietiškai, tiek lietuviškai. Turi galimybę kurti vaidmenis ir rusų kalba, tačiau ja kol kas nepasinaudoja. Apie integraciją į Lietuvos teatro bendruomenę ir Vilniaus senojo teatro tapatybės paieškas aktorius pasakoja laidoje „Be kaukių“.
Ved. Indrė KaminckaitėDonatas Brandišauskas: Sibiro autochtonai priverstinai tampa Rusijos karo resursais
„Dar vaikystėje mano aistra buvo indėnai. Vėliau norėjau suprasti giliau, kaip žmogus gali gyventi darnoje su gamta.“ Kultūros antropologas, Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius dr. Donatas …
Notas del episodio
„Dar vaikystėje mano aistra buvo indėnai. Vėliau norėjau suprasti giliau, kaip žmogus gali gyventi darnoje su gamta.“ Kultūros antropologas, Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius dr. Donatas Brandišauskas ne vieną dešimtmetį tyrinėja Šiaurės ir Rytų tautų gyvenimą, papročius, religiją. Pirmasis Lietuvos mokslininkas, kuriam suteiktas „National Geographic“ draugijos tyrėjo statusas. Antropologas dalyvavo daugybėje ekspedicijų į Sibirą, tačiau beveik dešimt metų į Rusiją vykti pavojinga. Dabar mokslininkas keliauja į Mongolijos miestus ir stepes. Apie Arkties triadą – šuo, elnias, žmogus – apie sovietinę kolektyvizaciją ir sugrįžimą prie tradicinės kultūros, apie šamanus ir Mongolijos stepių klajoklius – pokalbis su dr. Donatu Brandišausku.
Ved. Jolanta KryževičienėPerformanso menininkė Monika Dirsytė: sustoti lengviausia, o eiti, kai nebegali – sunku
Noras bėgti nuo skausmo, net susidūrimo su savimi iššaukia visas didžiausias problemas, kurias mes turim šiandien pasaulyje“, – kalba performanso menininkė, menų daktarė Monika Dirsytė. Pokalbis „Be kaukių“ …
Notas del episodio
Noras bėgti nuo skausmo, net susidūrimo su savimi iššaukia visas didžiausias problemas, kurias mes turim šiandien pasaulyje“, – kalba performanso menininkė, menų daktarė Monika Dirsytė. Pokalbis „Be kaukių“ apie performanso meną, baimes, dialogą su visuomene ir prasmės paieškas.
Ved. Gerūta GriniūtėSkulptorius Vytautas Viržbickas: iki 2014-ųjų visiems sakiau, kad gyvename aukso amžiuje
„Aš nesuprantu, kaip taip galima ignoruoti intelektualiąją, kultūringąją Lietuvos pusę“, – apie šių dienų politiką kalba skulptorius Vytautas Viržbickas. Kūrinys, kurį pats apibūdina kaip nudirtą angelo sparną …
Notas del episodio
„Aš nesuprantu, kaip taip galima ignoruoti intelektualiąją, kultūringąją Lietuvos pusę“, – apie šių dienų politiką kalba skulptorius Vytautas Viržbickas. Kūrinys, kurį pats apibūdina kaip nudirtą angelo sparną, jam šiemet pelnė geriausios skulptūros apdovanojimą „ArtVilnius“ mugėje. Apie tamsą kūryboje ir pasaulyje, vienatvę ir atsitraukimą nuo Vilniaus burbulo, bandymą suprasti chaosą keliančius žmones – „Be kaukių“ pokalbis.
Ved. Indrė KaminckaitėProdiuserė Agnė Adomėnė: Holivudo animacija – šabloniška ir vienoda
„Turėkime tokią ambiciją“, – paklausta, ar pirmąjį „Oskarą“ Lietuvai galėtų atnešti animacija, sako prodiuserė Agnė Adomėnė. Anot jos, Holivudo studijos neprisiima kūrybinių rizikų, todėl jų kuriama animacija …
Notas del episodio
„Turėkime tokią ambiciją“, – paklausta, ar pirmąjį „Oskarą“ Lietuvai galėtų atnešti animacija, sako prodiuserė Agnė Adomėnė. Anot jos, Holivudo studijos neprisiima kūrybinių rizikų, todėl jų kuriama animacija – šabloniška, o mūsų regionas siūlo šviežią požiūrį. Apie pasaulio susidomėjimą Baltijos šalių animacija, jos išskirtinumą ir iššūkius kviečiant auditoriją į neholivudinės animacijos kino seansus – „Be kaukių“ susitikimas.
Ved. Indrė KaminckaitėRomualdas Požerskis: fotografijoje mėgstu kraštutinumus – vaikų ligoninė, senelių namai
„Fotografijų archyvas yra mano viso gyvenimo turtas. Dvasine prasme“,– sako vienas garsiausių Lietuvos fotografų, VDU profesorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Romualdas Požerskis. Šiemet …
Notas del episodio
„Fotografijų archyvas yra mano viso gyvenimo turtas. Dvasine prasme“,– sako vienas garsiausių Lietuvos fotografų, VDU profesorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Romualdas Požerskis. Šiemet 75-erių metų jubiliejų šventęs menininkas pirmąjį foto aparatą gavo būdamas 13 metų. Nuotraukų ciklai „Neramūs keliautojai“, „Vaikų ligoninėje“, „Atminties sodai“, „Paskutinieji namai“, „Lietuvos nepriklausomybės kelias“, „Mažojo Alfonso vargai ir džiaugsmai“, „Degantis žmogus“. „Baltijos kelias“ tapo Lietuvos fotografijos aukso fondu. Daugiau kaip 20 metų buvo kuriamas unikalus ciklas „Atlaidai“, kuris ir pačiam menininkui yra pats brangiausias. „Žmonės į mane nekreipė dėmesio, nes žinojo, kad nesu iš saugumo“, – prisimena fotografas.
Apie legendinių ciklų gimimą ir pabaigą, humanistinę fotografiją ir tikėjimą žmogaus gerumu, apie analoginės fotografijos ateitį skaitmeninėje eroje – pokalbis su Romualdu Požerskiu.Jonas Vozbutas: man, gyvenančiam užsienyje, grįžti į savą kraštą yra labai svarbu
Kodėl akordeonisto Jono Vozbuto svajonė buvo mokytis Paryžiuje? Kaip jis mokėsi prancūzų kalbos? Kas Prancūzijoje sužavėjo labiausiai ir kodėl muzikantui šiandien taip svarbu koncertuoti grįžti į Lietuvą? …
Notas del episodio
Kodėl akordeonisto Jono Vozbuto svajonė buvo mokytis Paryžiuje? Kaip jis mokėsi prancūzų kalbos? Kas Prancūzijoje sužavėjo labiausiai ir kodėl muzikantui šiandien taip svarbu koncertuoti grįžti į Lietuvą? Pokalbis „Be kaukių“ su akordeonistu J. Vozbutu.
Ved. Gerūta GriniūtėRežisierė Dalia Ibelhauptaitė: man visuomet rūpėjo tie, kurie į operą neateina
„Mano tremtinei mamai visada svarbiausia buvo grįžti namo. Aš visuomet taip pat jaučiau pareigą atvežti čia naujas patirtis – jaučiausi skolinga“, – apie tai, kodėl net darant labai sėkmingą tarptautinę karjerą …
Notas del episodio
„Mano tremtinei mamai visada svarbiausia buvo grįžti namo. Aš visuomet taip pat jaučiau pareigą atvežti čia naujas patirtis – jaučiausi skolinga“, – apie tai, kodėl net darant labai sėkmingą tarptautinę karjerą jai buvo taip svarbu grįžti ir kurti Lietuvoje pasakoja režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Paskutinį kartą į Lietuvą ji grįžo ypatinga proga: čia vyko „Bohemiečių“ 20-mečiui skirti renginiai. Ši iniciatyva, vėliau virtusi Vilniaus miesto opera, negrįžtamai pakeitė Lietuvos operos scenos veidą, o šiandien dalis pirmųjų „bohemiečių“ – ryškiausios pasaulio operos scenos žvaigždės.
Pokalbis „Be kaukių“ – apie lemtingus 2006-uosius, mamą, davusią svarbiausias gyvenimo pamokas, darbą su Adrienu Brody ir Alu Pacino, Holivudą, stebinantį ne spindesiu, bet žmonių talentu ir darbo etika, ir tai, kodėl vengia sustoti, ir iš šono pažvelgti į įspūdingą karjerą, kurią pavyko susikurti.
Ved. Rasa Murauskaitė-JuškienėLora Kmieliauskaitė: vaikystės erdvės užkodavo manyje principus, kuriais šiandien gyvenu
„Daug kartų bandžiau bėgti nuo scenos, bet ji vis mane pasivydavo“, – pasakoja smuikininkė Lora Kmieliauskaitė. Lora – viena kūrybiškiausių menininkių Lietuvos šiuolaikinės muzikos scenoje, nuolatos užsiimanti …
Notas del episodio
„Daug kartų bandžiau bėgti nuo scenos, bet ji vis mane pasivydavo“, – pasakoja smuikininkė Lora Kmieliauskaitė. Lora – viena kūrybiškiausių menininkių Lietuvos šiuolaikinės muzikos scenoje, nuolatos užsiimanti kūryba, kurioje svarbus bendradarbiavimas su kitu. Kūrybinės idėjos ją buvo nuvedusios tiek už Atlanto, į Niujorką, tiek už poliarinio rato, bet ypatingą žymę jai paliko kūrybinės viešnagės Ukrainoje, o taip pat – mažesniuose Lietuvos miesteliuose.
Apie judviejų su broliu Arnu ansamblio „Twenty Fingers Duo“ švenčiamą dešimtmetį, lietuvių menininkų reputaciją tarptautinėje scenoje, žmogaus iš mažo miestelio tapatybę, Niujorką kaip naują horizontą, kuriame buvo mama, ir vijoklius, kuriais mielai viską apsodintų – pokalbis laidoje „Be kaukių“.
Ved. Rasa Murauskaitė-JuškienėMindaugas Survila kuria filmą apie Kuršių neriją: tikiu, kad bus daug geriau už „Sengirę“
„Noriu parodyti žmonėms miškus taip, kaip aš juos matau“, – sako kino kūrėjas, gamtininkas Mindaugas Survila. Jo „Sengirė“ tapo žiūrimiausiu dokumentiniu filmu Lietuvos istorijoje, o šiuo metu režisierius kuria …
Notas del episodio
„Noriu parodyti žmonėms miškus taip, kaip aš juos matau“, – sako kino kūrėjas, gamtininkas Mindaugas Survila. Jo „Sengirė“ tapo žiūrimiausiu dokumentiniu filmu Lietuvos istorijoje, o šiuo metu režisierius kuria filmą apie Kuršių neriją bei viliasi, kad jis bus žymiai geresnis už „Sengirę“. Laidoje „Be kaukių“ M. Survila pasakoja apie mišką lietuvio gene, siekį mažais žingsniais kurti visuomenę bei jam priimtinas aktyvizmo formas.
Ved. Indrė KaminckaitėDomantas Razauskas: vaizdo kameros studijoje nužudo pirminį santykį su radiju
„Muzika yra visur: kirpyklose, automobiliuose, prekybos centruose – kaip fonas, kaip muzikėlė, ir tai nesąmoningai kuria tam tikrą vertybinį pasirinkimą, muziką paženklina kaip tam tikrą pramogėlę“, – apie …
Notas del episodio
„Muzika yra visur: kirpyklose, automobiliuose, prekybos centruose – kaip fonas, kaip muzikėlė, ir tai nesąmoningai kuria tam tikrą vertybinį pasirinkimą, muziką paženklina kaip tam tikrą pramogėlę“, – apie muzikos nuvertinimą šiandien kalba dainų autorius, radijo laidų kūrėjas ir vedėjas Domantas Razauskas, šiemet apdovanotas Romo Sakadolskio žurnalistikos premija už išskirtinę pramogos žurnalistiką. Kiek Domanto gyvenimo kelio pasirinkimui įtakos turėjo muzikali šeima? Kaip jis vertina radiją? Kokių muzikinių kelionių gausu jo žemėlapiuose? Atsakymai – pokalbyje „Be kaukių“.
Ved. Gerūta Griniūtė.Vladas Bagdonas: kada tau įteikiamas auksinis kryžius už gyvenimo nuopelnus, misija baigta
Legendinis teatro aktorius Vladas Bagdonas neatsiejamai susijęs su Jaunimo teatro istorija, su režisieriaus Eimunto Nekrošiaus statytais spektakliais, jo kūrybinė biografija aprėpia daugiau kaip 5 dešimtmečius …
Notas del episodio
Legendinis teatro aktorius Vladas Bagdonas neatsiejamai susijęs su Jaunimo teatro istorija, su režisieriaus Eimunto Nekrošiaus statytais spektakliais, jo kūrybinė biografija aprėpia daugiau kaip 5 dešimtmečius scenoje ir ekrane. ugdė jaunuosius aktorius Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Teatro žiūrovai iki šiol prisimena įspūdingus aktoriaus vaidmenis: Niko Pirosmanašvili, Serebriakovą spektaklyje „Dėdė Vania“, Otelą, Faustą. Ar šiandien Vladas Bagdonas dar prisimena savo pirmąjį vaidmenį? Kas siejo su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi, kuris spektaklį statydavo ištisus metus? Kodėl aktorius staiga pasakė, kad pavargo nuo teatro ir išėjo į ... muzikinę sceną? Apie teatrą, netikėtus ritualus ir muzikos uostą – pokalbis su aktoriumi Vladu Bagdonu.
Ved. Jolanta KryževičienėMedžių aktyvistus kritikuojantis architektas Ropolas: ne visi medžiai yra šventos karvės
„Mylėti medį yra labai lietuviška“, – sako architektas Andrius Ropolas. Visgi, meilė, pavirstanti į aktyvizmą prieš medžių kirtimus, jam kelia klausimų. Anot architekto, ne visi medžiai yra „šventos karvės“, ir …
Notas del episodio
„Mylėti medį yra labai lietuviška“, – sako architektas Andrius Ropolas. Visgi, meilė, pavirstanti į aktyvizmą prieš medžių kirtimus, jam kelia klausimų. Anot architekto, ne visi medžiai yra „šventos karvės“, ir jis ne visada supranta, dėl ko protestuojama. Apie lietuvių meilę medžiams ir norą, kad architektai dalyvautų diskusijose apie šalies ateitį, pavyzdžiui, padėtų sprendžiant mažo gimstamumo problemą, jis pasakoja laidoje „Be kaukių“.
Ved. Indrė KaminckaitėApie karą Ukrainoje negalintis kurti poetas Jonynas: matau tik bejėgišką beviltiškumą
„Reakcija į Marčėno mirtį parodė, kad poezija yra aktuali ir paveiki“, – sako poetas, vertėjas Antanas A. Jonynas. Laidoje „Be kaukių“ jis kalba apie šiemet išėjusius lietuvių poetus, beprasmišką karą …
Notas del episodio
„Reakcija į Marčėno mirtį parodė, kad poezija yra aktuali ir paveiki“, – sako poetas, vertėjas Antanas A. Jonynas. Laidoje „Be kaukių“ jis kalba apie šiemet išėjusius lietuvių poetus, beprasmišką karą Ukrainoje, apie kurį pats negali parašyti eilėraščio, dalijasi savo skeptišku ir ironišku požiūriu į poeto misiją bei pristato naujausią, kaip pats sako, pabirą ir išbarstytą poezijos knygą „Antologija“.
Ved. Indrė Kaminckaitė.Saulius Baradinskas: kurdamas jaučiu, kad esu ištikimas sau – vaikui iš Pašilaičių
„Niekados nebūčiau pagalvojęs, kad man teks gyventi tokį įdomų gyvenimą. Būdamas mažas vaikas aš labai daug piešiau. Piešiau ne dešimtimis, o šimtus piešinių, nes norėjau pabėgti nuo realybės“, – kalba kino …
Notas del episodio
„Niekados nebūčiau pagalvojęs, kad man teks gyventi tokį įdomų gyvenimą. Būdamas mažas vaikas aš labai daug piešiau. Piešiau ne dešimtimis, o šimtus piešinių, nes norėjau pabėgti nuo realybės“, – kalba kino režisierius Saulius Baradinskas, augęs Pašilaičių mikrorajone, o šiandien kuriantis miuziklą „Betono muzika“. Pokalbis apie menininko jautrumą, architektūros studijas, darbą, bendražygius, Ameriką ir svajones, kurios pildosi.
Ved. Gerūta GriniūtėMenininkė Elžbieta Latėnaitė: nebenoriu daryti dalykų, kurie nebūtini ir atima energiją
„Kodėl mane turi perrengti, dažyti? Kodėl turiu būti dėmesy?“ – šie klausimai pradėjo kilti aktorei Elžbietai Latėnaitei, kuri, supratusi, kad nebemyli vaidybos, iš lėto atsitraukė nuo jos. Dabar pagrindinė jos …
Notas del episodio
„Kodėl mane turi perrengti, dažyti? Kodėl turiu būti dėmesy?“ – šie klausimai pradėjo kilti aktorei Elžbietai Latėnaitei, kuri, supratusi, kad nebemyli vaidybos, iš lėto atsitraukė nuo jos. Dabar pagrindinė jos veikla – rašymas, kuriame jaučiasi kūrybiškai išsipildžiusi. Laidoje „Be kaukių“ kūrėja pasakoja savo kūrybinę kelionę nuo aktorystės iki rašymo, polinkį į kraštutinumus, prisimena savo patirtis sektos požymių turinčiame judėjime ir vadavimąsi iš jo.
Ved. Indrė KaminckaitėMeno projektų vadovė Radvilė Buivydienė: esu labai aistringa kovotoja, karė
„Mes dažnai šią veiklą vadiname muzikos eksportu, bet per devynerius savo veiklos metus centre galiu suprasti, kad tai vis dėlto nėra apie pardavimus, tai labiau yra apie partnerysčių kūrimą ir ilgalaikį …
Notas del episodio
„Mes dažnai šią veiklą vadiname muzikos eksportu, bet per devynerius savo veiklos metus centre galiu suprasti, kad tai vis dėlto nėra apie pardavimus, tai labiau yra apie partnerysčių kūrimą ir ilgalaikį bendradarbiavimą“, – apie šiemet 30-metį mininčio Lietuvos muzikos informacijos centro veikimą kalba jo vadovė Radvilė Buivydienė. Pokalbis „Be kaukių“ apie centro augimą, pasaulio muzikos rinką, kovingą prigimtį ir dirbtinį intelektą kūrybos lauke.
Ved. Gerūta GriniūtėJolanta Chockevičiūtė-Laurent: Paryžius buvo ta vieta, kuri užaugino man laisvės sparnus
„Mano svajonė buvo apjungti žmones ir meną, o taip pat – atnešti į Lietuvą senąsias galerijų tradicijas“, – kalbėdama apie galerijos „Drifts“ įkūrimą pasakoja menotyrininkė, galerininkė Jolanta …
Notas del episodio
„Mano svajonė buvo apjungti žmones ir meną, o taip pat – atnešti į Lietuvą senąsias galerijų tradicijas“, – kalbėdama apie galerijos „Drifts“ įkūrimą pasakoja menotyrininkė, galerininkė Jolanta Chockevičiūtė-Laurent. Šiais metais ji kuravo Vilniaus galerijų savaitgalį, kurio programoje netrūko ir netikėtų meno erdvių. Pačios Jolantos teigimu, netradicinės meno erdvės atsiranda iš pačių menininkų poreikio rodyti savo kūrybą.
Laidoje „Be kaukių“ kalbamės apie prabangą pažinti šiuolaikinį meną, kuris kalba apie šiuolaikinį pasaulį, pašnekovės vingiuotą kelią dabartinės profesijos link, menui vis atviresnę visuomenę, moterų menininkių palaikymą ir muziką, kurios tam tikrus elementus, galerininkė atsineša ir į savo veiklas vizualiųjų menų pasaulyje.
Ved. Rasa Murauskaitė-JuškienėDenisas Kolomyckis: pavargau nuo kenčiančio menininko klišės ir socialinio neteisingumo
„Bažnyčia toliau nereaguoja, bet dabar visuomenė yra kur kas aktyvesnė ir daugiau reikalaujanti“, – sako menininkas Denisas Kolomyckis. Vaikystėje jis patyrė kunigo seksualinį priekabiavimą, prieš penkerius …
Notas del episodio
„Bažnyčia toliau nereaguoja, bet dabar visuomenė yra kur kas aktyvesnė ir daugiau reikalaujanti“, – sako menininkas Denisas Kolomyckis. Vaikystėje jis patyrė kunigo seksualinį priekabiavimą, prieš penkerius metus surengtoje parodoje atvirai dalijosi šia istorija. Tuomet kūrėjas sulaukė religinių fanatikų replikų neteršti bažnyčios vardo, kitaip bus nuteistas. Šiandien, anot Deniso, visuomenės požiūris į katalikų bažnyčios pedofilijos šešėlius jau griežtesnis. Laidoje „Be kaukių“ Denisas Kolomyckis pasakoja apie įgrisusią kenčiančio menininko klišę, varginantį socialinį neteisingumą, feministinį požiūrį formavusią stiprią mamą ir tramplyną pasaulėžiūroje nutiesusį Joną Meką.
Ved. Indrė KaminckaitėDarbuose paskendęs Kojala: trys savaitės atostogų buvo kažkas keisto ir netikėto
„Nežinau, ar todėl, kad 9-oji simfonija turi politinį atspalvį ir turėjo visus tuos šimtmečius, per kuriuos egzistuoja, ar dėl Beethoveno asmenybės ir to gyvenimo kelio, apie kurį esu skaitęs ir kuris man buvo …
Notas del episodio
„Nežinau, ar todėl, kad 9-oji simfonija turi politinį atspalvį ir turėjo visus tuos šimtmečius, per kuriuos egzistuoja, ar dėl Beethoveno asmenybės ir to gyvenimo kelio, apie kurį esu skaitęs ir kuris man buvo įdomus – kiek žmogui teko iškentėti, patirti, bet galiausiai prasiskleisti ir pačiomis gražiausiomis spalvomis“, – svarsto politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, paklaustas, kodėl jam svarbu Ludwigo van Beethoveno 9-ąją simfoniją klausytos gyvai Vilniuje ir Londone. Pokalbyje „Be kaukių“ – apie Lino Kojalos gyvenimo kryptį nulėmusį susitikimą su prezidentu Valdu Adamkumi, aistrą futbolui, muzikinių dėžučių kolekciją, Europos sąjungą kaip vienintelį kelią Europai nors kiek būti vieningai.
Ved. Gerūta Griniūtė.Tadas Kazakevičius: įsigijau pirmą fotoaparatą ir supratau – noriu pasakot apie žmones
Tadas Kazakevičius – vienas žymiausių viduriniosios kartos Lietuvos fotografų, kurio ciklai „Tai, ko nebebus“, „Tarp dviejų krantų“ įvertinti prestižiniais apdovanojimais, tokiais kaip World press Photo, Leica …
Notas del episodio
Tadas Kazakevičius – vienas žymiausių viduriniosios kartos Lietuvos fotografų, kurio ciklai „Tai, ko nebebus“, „Tarp dviejų krantų“ įvertinti prestižiniais apdovanojimais, tokiais kaip World press Photo, Leica Oskar Barnack, ZEISS, kurio nuotraukas publikuoja užsienio žurnalai ir eksponuoja tarptautiniai festivaliai. Beveik prieš metus Tadas Kazakevičius įgyvendino savo svajonę – atidarė Vilniaus fotografijos namus, kuriuose kartu su žmona fotografe Mariam Abshilava kuria laisvą erdvę norintiems įsimylėti fotografiją. Apie pirmąjį fotoaparatą ir žmonių istorijas, apie tai, kodėl maža detalė gali papasakoti daugiau negu portretas, apie tremties pasakojimų ciklą ir daug kitų istorijų – pokalbyje su T. Kazakevičiumi.
Ved. Jolanta KryževičienėTeatre vis dar mergaite vadinama Matulevičiūtė: kolegės tylėjo, bet išmokau atstovėti pati
„Aš paraleliai ir Pranės Dundulienės „Pagonybę Lietuvoje“ skaitau, ir Vydūno misterijas tyrinėju, bet labai daug įkvėpimo matau ir japonų kultūroje. Man patinka jungti keistus dalykus kūryboje“, – pasakoja …
Notas del episodio
„Aš paraleliai ir Pranės Dundulienės „Pagonybę Lietuvoje“ skaitau, ir Vydūno misterijas tyrinėju, bet labai daug įkvėpimo matau ir japonų kultūroje. Man patinka jungti keistus dalykus kūryboje“, – pasakoja kompozitorė Agnė Matulevičiūtė.
Laidoje „Be kaukių“ – pokalbis apie Agnės Matulevičiūtės norą įkurti kompozitorių rankraščių muziejų, japonišką feminizmą, iš atminties ištrintas deives ir moterų padėtį muzikos pasaulyje.
Ved. Indrė KaminckaitėMarius Ivaškevičius: aš esu išvarytas iš Lietuvos kaip dramaturgas
Vilniaus senajame teatre tris dienas viešės Estijos „Südalinna“ teatras, kuris parodys režisieriaus Elmo Nüganeno spektaklį „Dievų aušra“, sukurtą pagal dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę. Tai pasakojimas …
Notas del episodio
Vilniaus senajame teatre tris dienas viešės Estijos „Südalinna“ teatras, kuris parodys režisieriaus Elmo Nüganeno spektaklį „Dievų aušra“, sukurtą pagal dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę. Tai pasakojimas apie Ukrainos karą, apie režisieriaus Manto Kvedaravičiaus žūtį, kare artimiausiųjų netekusių moterų istorijos. Pastatytas estų ir rusų kalbomis spektaklis tapo tikru Estijos visuomenės socialiniu tyrimu: į spektaklį plūdo estai, bet buvo pustuštės rusų kalba vaidinamo spektaklio salės. Apie naują spektaklį, apie darbą Rusijoje ir jos didžiąją kultūrą, teatro kovas ir išvarymą iš Lietuvos teatro – pokalbis su prozininku, dramaturgu, Nacionalinės premijos laureatu M. Ivaškevičiumi.
Ved. Jolanta KryževičienėMirga Gražinytė-Tyla: visi mes esame Čiurlionio vaikaičiai
„Čia mano šaknys, čia mano kalba, čia daug artimų žmonių“, – kalbėdama apie esminį jausmą grįžus koncertuoti į Lietuvą pasakoja tarptautinio garso dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla. Su visais svarbiausiais …
Notas del episodio
„Čia mano šaknys, čia mano kalba, čia daug artimų žmonių“, – kalbėdama apie esminį jausmą grįžus koncertuoti į Lietuvą pasakoja tarptautinio garso dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla. Su visais svarbiausiais pasaulio orkestrais dirbanti menininkė teigia, jog kiekvienas jų yra savą charakterį turinti bendruomenė. Apie vaikystę, praleistą kartu su tėvais koncertų užkulisiuose, iš mamos ir tėčio, šviesaus atminimo Romualdo Gražinio perimtas pamokas, kintantį santykį su dešimtmečiu jaunesne seserimi, pianiste Onute Gražinyte, su kuria vis dažniau kartu pasirodo vienoje scenoje, ir buvimą mama, tęsiant įspūdingą dirigentės karjerą.
Ved. Rasa Murauskaitė-JuškienėŽibuoklė Martinaitytė: Niujorke pasiilgstu savo mamos – ji mano visatos centras
Šios dienos laidoje – kompozitorė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Žibuoklė Martinaitytė. Neseniai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko jos kartu su legendiniu …
Notas del episodio
Šios dienos laidoje – kompozitorė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Žibuoklė Martinaitytė. Neseniai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko jos kartu su legendiniu režisieriumi Robertu Wilsonu kurtos operos „Apversta tikrovė“ pasaulinė premjera. Pokalbyje kompozitorė pasakoja, kaip gimė operos pavadinimas, ko labiausiai ilgisi Niujorke ir ko Lietuvoje. Ji taip pat primena, kad gebėjimas išlaikyti dėmesį darosi vis svarbesnis, mat jis padeda pajusti tikrąjį muzikos klausymosi malonumą.
Ved. Gerūta Griniūtė
Aquí están los 40 episodios más recientes de 1.000. Los anteriores están en el feed del podcast.
Podcasts similares
Más podcasts de Cultura y sociedad
¿Es tu podcast?
Confírmalo con una entrada en tu feed: aquí recibes un código, lo añades como podcast:txt en el canal de tu feed y nosotros lo comprobamos. Después tu podcast aparecerá como «verificado» en SoundNode.