Podcastas prie vyno taurės
- Episodios
- 159
- Se publica
- cada dos semanas
- Último episodio
- 9 Nov 2026
Sobre el podcast
Neįpareigojantys nuoširdūs pokalbiai su įdomiais žmonėmis
Episodios 159
Žaliai Balta Alchemija. 22 punktai po sezono pabaigos
Prieš akis - du Lietuvos futbolo lygos medaliai. Abu bronziniai. Vieną atsiėmėm su moterų komanda švęsdami paskutinės minutės pergalę Vilniaus derbyje ir užėmę trečią vietą. Antrą LFF atstovai įteikė vakar …
Notas del episodio
Prieš akis - du Lietuvos futbolo lygos medaliai. Abu bronziniai. Vieną atsiėmėm su moterų komanda švęsdami paskutinės minutės pergalę Vilniaus derbyje ir užėmę trečią vietą. Antrą LFF atstovai įteikė vakar vykusios posezoninės vakarienės metu. Akivaizdžiai bronza labiau džiaugėsi mūsų merginos, bet abiem atvejais sakiau, kad pasistengsime, kad tai būtų paskutiniai bronzos medaliai tiek vyrų, tiek moterų “Žalgiriui”
Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.
Vilniaus “Žalgirio” vyrų komandos sezonas užsidarė pergale Gargžduose ir labiau nei pati bronza paguodė faktas, jog pirmaisiais metais pavyko išvengti blogiausio klubo pasirodymo lygoje per 16 metų.
Užsidaro ir pirmieji mano, kaip “Žalgirio” prezidento, metai, todėl galiu šiek tiek pareflektuoti ir sudėti savo punktus apie šituos metus.
* Amerikietiškų kalnelių analogija jau visiems pabodusi, bet “Žalgiris” toks ir buvo. O jausmas kai smingi nuo tų kalnelių žemyn ir pasieki apatinį tašką nekoks. Ne viename interviu esu sakęs, kad savo darbuose ar net įvairiose teisminėse bylose nestresuoju, tai šiemet “Žalgiris” šitą teiginį apvertė aukštyn kojomis. Labai buvo nemalonūs tie rytai, kai atsibundi ir supranti, kad tavo komanda pralaimėjo “Panevėžiui”, ar namuose “Bangai”. Ar ne tik pralaimėjo, bet ir buvo sutriuškinta 0:3.
* Netikra viltis. Kartais atrodo, jog geriau jau būtų toks vientisas nykus sezonas negu pilnas netikrų vilčių. Pirmoji pergalė svečiuose prieš “Kauno Žalgirį” gegužės gale, dar viena pergalė namuose, susilyginam su čempionais taškais, regis, momentas jau mūsų pusėje, pyst ir 0:3 Gargžduose. Vasarą vėl pagauni ritmą, trys pergalės iš eilės, priekyje esantys ranka pasiekiami, pyst namie 2:3 prieš tą pačią Gargždų “Bangą”. Fantastiška pergalė namuose 3:2 prieš “Kauno Žalgirį”, vėl kažkur blyksteli viltis, pyst svečiuose beviltiškai 0:3 prieš “Transinvest”. Tada jau turbūt pirmą kartą nusprendžiau pasisakyti taip, kad po to podcastai visą savaitę turėjo apie ką kalbėti.
* Skaudžiausia, kad prieš pagrindinius konkurentus turėjome ryškiai geresnius tarpusavio rezultatus: 7 taškai iš 12 prieš “Kauno Žalgirį” ir 8 taškai iš 12 prieš “Sūduvą”. Bet kai prarandi 5 taškus prieš aštuntą lygos komandą ir 6 taškus prieš septintą, tai galutinis rezultatas yra logiškas.
* Sportine prasme sezonas, aišku, buvo nesėkmingas. Ne tragiškas, nes tragedija būtų buvusi nepatekti į Europos turnyrus kitais metais, bet tikrai nesėkmingas. Nes Vilniaus “Žalgiriui” yra tik viena sėkminga vieta ir šiemet padarytos klaidos neleido jos užimti.
* Yra klaidos, yra nepasiteisinę sprendimai ir fiasko. Klaida buvo atsargiai elgtis per pirmąjį transferų langą. Aišku, pasivaikščiojimas ant finansinės bedugnės krašto turėjo didelės įtakos tokiam sprendimui, daug laiko ir finansų kainavo buvusios vadovybės paveldėtų kontraktų nutraukimas, bet ir Mindaugas jau pripažino, kad buvo padaryta klaida.
* Nepasiteisinęs sprendimas buvo skirti Rolandą Džiaukštą vyriausiuoju treneriu. Taip, jis buvo moraliai teisingas ir sveikintinas, tuo metu logiškas, nėra dėl ko muštis į krūtinę, bet nepasiteisinęs ir dar kartą parodęs, kad pragmatizmas futbole dažnai yra stipresnis už gražius gestus.
* Fiasko aikštėje, aišku, yra trys pralaimėjimai 0:3 bei gėdingiausias rezultatas taurėje Mažeikiuose, bet dar didesniu fiasko asmeniškai laikyčiau fizinio pasirengimo sezonui procesą. Jo pasekmes komanda jautė visą sezoną ir faktiškai jos buvo neištaisytinos.
* Žvelgiant pozityviau - daryti klaidas yra neišvengiama, bet likti jose yra tiesiog kvaila. Todėl jas identifikavę galėsime jų nebekartoti.
* Jei reikėtų ieškoti pozityvo aikštėje, tai čia nieko naujo nepasakysiu - visų pirma, Stebuklas Liepkalnyje, aš vis dar pasižiūriu highlightus, kai noriu pasikelti nuotaiką, ir vis dar bėga šiurpas klausantis komentatorių kaukimo.
* Pozityvus buvo ir antrasis transferų langas, atvedęs į klubą Bilenkį, Lupano, Litvinenko ir Franke. Skerlai ir Mankowskiui bus daug paprasčiau komplektuoti komandą nei tai teko daryti Džiaukštui ir Klevinskui.
* Manau, kad visi išmokom kelis dalykus - net ir nedarant klaidų futbole reikia laiko ir kantrybės norint pasiekti sportinius tikslus, o kai klaidų sočiai, tai tada tikslams pasiekti jau reikia stebuklo.
* Už aikštės ribų, aišku, nuotaikos buvo visai kitos. Sumušėm visus lankomumo rekordus ir finišavom su 3149 žiūrovų vidurkiu Toplygoje. Man dar smagiau matyti, kad pakėlėm ir lankomumo grindis - nė vienos “Žalgirio” rungtynės neturėjo mažiau nei 2000 žiūrovų, nors orai šiemet mūsų labai nemylėjo - lijo kone kiekvienose namų rungtynėse.
* Pilnutėlis stadionas per europines rungtynes jau yra ir bus normalu, bet šių metų ryškiausias pareiškimas buvo beveik 6500 žmonių per rudenines rungtynes su “Kauno Žalgiriu”. Geroji naujiena ta, kad tai galima laikyti baze - stipresnė komanda, didesnis biudžetas, daugiau pergalių, mažiau klaidų leis tik augintis šituos žiūrovų skaičius ruošiantis pereiti į Nacionalinį stadioną. Nes kai pasakysiu, jog žaisdami Nacionaliniame kelsime tikslus pasiekti 7000 žiūrovų vidurkį niekas nebesijuoks.
* Laukimas. Įsiminė momentas, kai iki viešos prekybos bilietais į “Hajduk” rungtynes likus 5 minutėms, eilėje laukė daugiau kaip 2000 žmonių. Dar viena akivaizdi priežastis, kodėl abonementas kitame sezone yra būtinas.
* Klubas be bendruomenės yra niekas. Todėl smagu buvo matyti rekordinius aktyviojo palaikymo sektorių skaičius, girdėti nustebusių tėvų pasakojimus, kaip juos vaikai ima tempti į stadioną, nors iki tol atitraukti nuo kompiuterio būdavo misija neįmanoma, pamatyti į stadioną grįžtančius veteranus, dar prisimenančius legendinio “Žalgirio” laikus ir trūkčiojančius pečiais, kai jų klausdavau - o kodėl ta žaliai-balta meilė buvo prisnūdusi?
* Nudžiugino ir komerciniai rezultatai - jei diskutuojant pernai rudenį 800 tūkstančių eurų iš rėmėjų mūsų pardavimų skyriui atrodė kaip sunkiai pasiekiama, tai reikėjo tik daugiau motyvacijos, originalesnių sprendimų ir pasiekėme mano suplanuotus 1.2 milijono eurų, nors irgi manau, kad padarėm ir čia sočiai klaidų ir nemažai pinigų palikome gulėti ant žemės. Kitais metais pardavimų skyriui bus keliami dar aukštesni tikslai, tad kraujas bėgs iš nosies, bet juos reikės pasiekti.
* Nors kai kuriose klubo darbinėse pozicijose sukosi karuselė, baigiantis sezonui, regis, pavyko stabilizuoti kolektyvą ilgesniam laikui ir identifikuoti, ko dar trūksta, nes klubo plėtra šiemet buvo sunkiai įtikima - prieš metus dauguma ofiso kabinetų buvo nenaudojami, dabar jau tuoj pritrūks vietos.
* Pavyko įgyvendinti visus infrastruktūros pažadus, kuriuos daviau pernai gruodį. Su stadiono savininkų pagalba atsirado nauja garso sistema ir didelė moderni švieslentė. Nudryžusius reklaminius tentus pakeitė LED ekranai, o VIP erdvė nebeprimena 1976 metų kolūkio valgyklos.
* Įėjimai ir išėjimai neišspręsti, tada dar metus teks pakentėti, tačiau atsiradęs įprotis ateiti anksčiau bei galimybė turėti abonementus su priskirtomis vietomis turėtų padėti.
* Šiemet daug kalbėjau, tai natūralu, kad nemažai ir prisikalbėjau. Nesurinktus taškus ateityje skaičiuosiu tik mintyse, bet tylos ir ramybės kitais metais irgi nesitikėkite. Papildomas dėmesys Lietuvos futbolui tikrai dar nepakenkė.
* Visada pralinksmindavo dėl Vilniaus “Žalgirio” pralaimėjimo džiūgaujantys mano heiteriai. Babų su gėlių vazonais profiliuose susidomėjimas futbolu šiemet sumušė visus rekordus. Aišku, nuo to kentėjo ir prie tokio heito srauto nepratę futbolo puslapiai. Nieko, įprasit.
* Kantrybės, kantrybės, kantrybės - linkėjo man šiemet visi sutikti geranoriški žmonės. O kantrybei padeda strateginis planavimas. Pasiruošimą kitam sezonui pradėjom nuo rugsėjo viduryje sudėliotų ilgalaikių planų, lapkričio pradžioje darbą jau pradėjo naujasis sporto direktorius, kurį tikrai laikau svarbiausiu naujojo sezono pirkiniu, jis turės ir laiko, ir finansinių galimybių optimaliai sukomplektuoti komandą, o Skerla - ją paruošti sezonui, gruodžio 1 dieną bus viešai pristatyti ne tik 2027 metų, bet …
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe“Auksiniai berniukai. Po 20 metų” #20
This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.comBerniukai aiškinasi, kaip pralinksminti Paulių, klauso ir komentuoja blogiausią visų laikų lietuvišką dainą, aptaria politines …
Notas del episodio
This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.comBerniukai aiškinasi, kaip pralinksminti Paulių, klauso ir komentuoja blogiausią visų laikų lietuvišką dainą, aptaria politines aktualias bei renkasi rinkiminius šūkius ir pavardžių anagramas.
Žiūrėkit #7. Riaušės, dronai ir narcizai
Thank you Algimantas Bružas, Marius Kazlauskas, Rasa, Arnoldas, Lina, and many others for tuning into my live video! Join me for my next live video in the app. This is a public episode. If you'd like to discuss …
Notas del episodio
Thank you Algimantas Bružas, Marius Kazlauskas, Rasa, Arnoldas, Lina, and many others for tuning into my live video! Join me for my next live video in the app.
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribeDelfi Įtakingiausi politikai: 13 įžvalgų ir 69 Gražulio vieta.
Visus Delfi Įtakingiausius politikus galite rasti čia: https://www.delfi.lt/itakingiausieji-2026/politikai/#results* Elitui Nausėda neįtakingiausiasTai turbūt esminė įžvalga - dauguma elito grupių nelaiko …
Notas del episodio
Visus Delfi Įtakingiausius politikus galite rasti čia: https://www.delfi.lt/itakingiausieji-2026/politikai/#results
* Elitui Nausėda neįtakingiausias
Tai turbūt esminė įžvalga - dauguma elito grupių nelaiko prezidento įtakingiausiu, šiemet to dar nepakako, kad išstumtų jį iš įtakingiausio pozicijos, bet spėju, kad tai paskutinė statulėlė, kurią atsiėmė prezidento patarėjas
* Sinkevičius kaip premjeras ir partijos vedlys yra maxinęs savo įtaką
Prieš apdovanojimus abejojau, ar šviežias premjeras apskritai pateks į trejetuką, užleisdamas vietą šimtmetį švęsiančiam Adamkui, bet akivaizdu, kad po Ruginienės eksperimento daug kas jį mato, kaip pagrindinį šalies vairininką
* Kasčiūnas beldžiasi į top3 duris
Geros žinios TS-LKD lyderiui, jam labai nedaug pritrūko iki pirmojo trejetuko, galiu drąsiai spėti, kad kitais metais ten jį matysime, o jei Delfi projektas tęsis - 2028 ar 2029 jam labai realu atsiimti ir pagrindinio įtakingiausio politiko statulėlę
* Sinica, Sinkevičiai ir Cesiulis - sparčiausiai kilo nuo pernai metų
Mindaugo Sinkevičius kilimas logiškas, Virginijaus irgi - jis pasididino įtaką tapęs partijos vadovu ir iš 25 vietos pernai pakilo į 12 šiemet. Nestebina ir aktyviai komunikuojančio Sinicos augimas - nuo 30 vietos iki aukštos 16 šiemet.
Įdomesnis dviejų progresyvių socdemų merų, kurie nepalaikė LSDP buldozerio mėginant užvaldyti LRT, ir nesusipyko su įtakingais visuomenės ir elito nariais, augimas. Alytaus meras Cesiulis kyla per 15 pozicijų iš 40 į 25 vietą, o Vilniaus rajono meras Duchnevič - per 12 pozicijų iš 42 vietos į 30.
* Skausmingas Skvernelio kritimas ir kiti nelaimėliai
Čia didžiausia politiko tragedija, dar pernai buvęs antras įtakingiausias ir realiai svarstęs apie prezidento rinkimus, dabar Skvernelis yra visiškam politiniam užribyje, nukritęs net per 29 vietas iki 31-osios.
Kitas ekspremjeras Paluckas skrieja žemyn per 17 pozicijų ir iš pirmo dešimtuko 9 vietos atsiduria tik 26.
Dar daugiau pozicijų prarado buvusi KAM ministrė Šakalienė, kuri faktiškai pasitraukė iš viešosios erdvės ir iš 12 vietos nukrito į 46. Tiek pat pozicijų kiek Skvernelis prarado ir konservatorė Morkūnaitė-Mikulėnienė, tik jos kritimas iš 60 į 89 ne toks reikšmingas.
* Seimo pirmininkas - vienas iš trijų - nepatenka net į dešimtuką
Olekas nei kam labai įdomus, nei kam nors turi įtaką. Kai Seimo pirmininkas nepatenka net į dešimtuką, tai labai prastos žinios politiko reputacijai ir svoriui.
* Elitas Žemaitaitį mato tik 13, o visuomenė - 6
Čia viskas normalu, elitas visada linkęs populistus nužeminti ir apsimesti, kad jie nedaro įtakos. Tas pats ir su Petru - Gražulis elito nuomone tik 69 vietoje (kaip simboliška), o visuomenė kelia jį į 33.
* Ruginienės krytis - visuomenėje tik 40, elito balsavime tik 33
Blykstelėjo ir dingo net nespėjusi užsiauginti politinio svorio.
* Pramogų pasaulis gyvena Grybauskaite ir Šimonyte
Mūsų pop-kultūroje yra dominuojanti liberaliosios dešinės kryptis, todėl nenuostabu, kad Grybauskaitė, Kasčiūnas ir Šimonytė jiems yra trys įtakingiausios figūros
* Visuomenė labiau vertina moteris
Didžiausias skirtumas nuomonių dėl trijų moterų. Elitas Pinskuvienei skyrė tik 73 vietą, Bilotaitei 88, o aplinkos ministrei Andriulaitytei vos 95, o visuomenė sudėjo jas į pirmą trisdešimtuką - atitinkamai 20, 27 ir 24 vietos
* Atpažįstamumas prieš įtaką politinėje sistemoje
Elitas mato užkulisinę premjero tėvo veiklą ir Rimantą Sinkevičių stato 30, visuomenė to nežino ir skiria tik 74 vietą. Pilkuoju TS-LKD kardinolu vadinamas Mindaugas Lingė elito nuomone yra 40, o visuomenės tik 82.
* Buvo, bet išnyko
Ryškiausias išgaravimas iš sąrašo - buvęs prezidentinis kandidatas Giedrimas “dirbau NATO” Jieglinskas, buvo 43, dabar jo neliko iš viso.
Tarp įtakingiausių neliko ir eks-ministro Šadžiaus, Uspaskicho, Raskevičiaus, Navickienės
* Nebuvo, bet atsirado
Ryškiausi debiutai priklauso naujosios Vyriausybės nariams ir aukščiausiai atsiranda KAM ministras - Kaunas, kuris įsitaiso net 17 vietoje. 35 vietoje aplinkos ministrė Andriulaitytė, šalia jos - ekonomikos ir inovacijų ministras Grikšas.
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribeIlgoji versija #1. Valdas Dambrauskas
This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.comKad jau longevity ir viską ten, tai podcastą “Prie vyno taurės” keičia “Ilgoji versija” ir atsiranda video versija. Nenorintiems …
Notas del episodio
This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.comKad jau longevity ir viską ten, tai podcastą “Prie vyno taurės” keičia “Ilgoji versija” ir atsiranda video versija.
Nenorintiems žiūrėti, o tik klausyti - apačioje yra ir tik audio versija prenumeratoriams:
Kronikos #4.1. Kol deginam Koraną, verslui reikia suvirintojų
Andriaus Substacką palaiko prenumeratoriai. Prisijunk prie augančios bendruomenėsAštrūs klausimai Lietuvoje gali greitai peršokti per kategorijas. Ekonominiai klausimai gali greitai tapti politiniais (kylančios …
Notas del episodio
Andriaus Substacką palaiko prenumeratoriai. Prisijunk prie augančios bendruomenės
Aštrūs klausimai Lietuvoje gali greitai peršokti per kategorijas. Ekonominiai klausimai gali greitai tapti politiniais (kylančios kuro kainos jau tapo politiniu klausimu). Kultūriniai klausimai gali virsti politiniais (pamenat, kaip greitai Lukiškių aikštėje turėjusi stovėti skulptūra virto politizuota arba kaip greitai urbanistinis - kultūrinis sprendimas dėl pliažo toje pačioje nelaimingoje Lukiškių aikštėje virto politine diskusija). Galimi ir atvirkštiniai judesiai - politinis sprendimas dėl Taivanio atstovybės ilgainiui tapo ekonomine problema verslo santykiuose su Kinija. “Misionierių sodų” problema iš nekilnojamojo turto plėtros projekto virto sociokultūrine diskusija.
Bet itin retai klausimai kaip vaikų žaidimo aikštelėje peršoka per visas tris kategorijas - nuo ekonominio iki kultūrinio iki politinio.
Migracija tapo vienu iš tokių ir šitoje kebeknėje geriausiai jaučiasi populistai politikai ir chaoso agentai.
Jeigu neimsime domėn nelegalių migrantų veržimosi per sienas, imigracija įprastai pas mus buvo ekonominis klausimas.
Niekas nesiginčijo, kad Lietuvos verslui reikia stiprios ekonominių migrantų injekcijos. Editą Mildažytę gal ir šokiravo vienas pamatytas netvarkingai vairuojantis Bolto vairuotojas, bet į logišką klausimą - jeigu jį išmesim, kas žengs į priekį užimti jo vietą, niekas neturi atsakymo, o ir noro didelio nėra.
Istorijos apie filipiniečius, po dvylika gyvenančius viename bute, mus kraupina, bet lygiai taip pat prieš keliasdešimt metų kraupo britai, savo tabloiduose skaitydami apie ketvirtojoje Londono zonoje po penkiolika viename bute gyvenančius lietuvius ar lenkus.
Čia ginčo nėra. Ginčas atsiranda, kai pasigirsta frazė - “ekonominiai migrantai mums reikalingi, bet tokie, kokių mes norime”. Ir ekonominis klausimas sklandžiai tampa demografiniu.
Kokių migrantų mes norime? Ir čia švediškas nuomonių stalas - didžioji dalis turbūt pasakytų, kad kuo panašesnių į mus, norinčių ir galinčių kuo greičiau asimiliuotis, išmokti kalbą, prisitaikyti prie Lietuvos kultūros. Viena dalis verslo sakytų, kad kuo pigesnių, kita dalis sakytų atvirkščiai - turinčių kuo aukštesnes kompetencijas. Saugumu besirūpinanti visuomenės dalis akcentuotų kuo artimesnes geopolitiškai šalis, o žmogaus teisių gynėjai džiaugtųsi, jei teisę dirbti ir gyventi gautų migrantai iš šalių, kur jiems kyla įvairios grėsmės.
Galbūt diskusijoje išsikristalizuotų idealus migranto Lietuvoje portretas, bet net ir dirbtiniam intelektui tai tapo problema. Paprašytas jis ilgai muistėsi, išsisukinėjo, bet pagaliau sugeneravo tokį migrantą:
Oleksandras, 29 metai, kilęs iš Vakarų Ukrainos, atvykstantis su sutuoktine, planuojantis 2-3 vaikus ir ilgalaikį gyvenimą Lietuvoje, jau kažkiek mokantis lietuviškai, nominaliai krikščionis, bet praktiškai sekuliarus, su aukštuoju STEM išsilavinimu, inžinierius arba IT specialistas.
Pripažinkime, kad prasidėjus karui tokių “Oleksandrų” pasiūla tikrai išaugo, vėliau juos ėmė keisti “Aliaksandrai”, bet čia atsirado bėda su gimtąja šalimi. Tačiau toks sintetinis portretas niekaip negali išspręsti darbo rankų trūkumo, su kuriuo susiduria Lietuvos verslai. Oleksandras kurjeriu nedirbs, dėl jo kovos ir gerą atlyginimą siūlys minimum keturios didelės kompanijos.
Todėl reikia sutarti, kad demografinio klausimo apie “idealų migrantą” realybėje mes neišspręsime ir čia dėsnius diktuoja rinka, kuri sako labai aiškiai - dabar važiuoja žmonės iš Azijos ir dominuoja Centrinė Azija,
Migracijos departamento duomenimis, visos top 10 labiausiai augančių migrantų bendruomenių yra iš Azijos.
Nuo 2023 metų uzbekų Lietuvoje išaugo 6.3 karto iki 11 tūkstančių, tadžikų - 5 kartus iki 7 tūkstančių, indų - 6 kartus iki 9 tūkstančių.
Pakistaniečių ir filipiniečių išaugo net po 13-14 kartų, bet jų buvo pradžioje nedaug, tad bendri jų skaičiai dar dešimčių tūkstančių nesiekia.
Kitoks vaizdas žiūrint į baltarusius ir ukrainiečius, nors bendra skaitine išraiška jų vis dar daugiau, bet per trejus metus matosi mažėjimas. Ukrainiečių sumažėjo nuo 94 iki 78 tūkstančių, o baltarusių skaičius buvo išaugęs iki 62 tūkstančių ir dabar sumažėjo iki 48 tūkstančių.
Bendras ukrainiečių ir baltarusių Lietuvoje skaičius vis dar gerokai didesnis - 127 tūkstančiai lyginant su 52 tūkstančiais iš labiausiai augančių Azijos bendruomenių, tačiau migracijos geografijos pasikeitimas aiškus.
Formulės 1 lenktynėse kartais matome prognozes, kiek reikės lenktynininkui laiko, kol pasivis priekyje važiuojantį konkurentą. Jeigu tendencijos nesikeis - šitos dvi bendruomenės susilygins 2030 metų pabaigoje.
Sveikas protas sako, jeigu yra srautas, jį reikia suvaldyti taip, kad būtų efektyviausia. Stadione valdomi žmonių srautai. Prekyboje valdomi ir balansuojami eksporto importo srautai. Žmogiškųjų išteklių ekonomikoje turėtų būti valdomi migrantų srautai.
Ką dar sako sveikas protas - aiškiai identifikuoti, kiek Lietuvai dabar reikia ir ateityje reikės a) aukštos kvalifikacijos darbuotojų, b) nekvalifikuotų darbuotojų, kurie padengtų įvairias rinkoje esančias skyles.
Ar tikrai 2028 metais mums reikia 80 tūkstančių tadžikų, uzbekų ir pakistaniečių? Jeigu tiek nereikia, o kiek reikia?
Velnias slypi detalėse - šių metų migrantų kvota buvo 24 706 ir ji jau išnaudota. Skaičius yra, bet ką jis reiškia ir į kokį klausimą neatsako?
O kiek iš tikrųjų Lietuvai šiemet reikėjo darbuotojų, kiek reikėjo vairuotojų, o kiek suvirintojų, kiek inžinierių, o kiek slaugytojų. Ir dar svarbiau - kiek visko reikės po trejų metų?
Ką sako mūsų politikai ir šalies vadovai?
Beveik visi kalba apie migracijos griežtinimą, nes tai yra tai, ką nori girdėti dauguma žmonių.
VRM ministras Katelynas sako, kad dabartinė kvotų sistema neveikia, reikia naujos.
Prezidentas sako, kad reikia labiau kontroliuoti laikiną migraciją ir prižiūrėti, kad ji nevirstų nuolatine.
TS-LKD lyderis Kasčiūnas siūlo mažinti migracijos kvotą iki 10 tūkstančių migrantų, darant išimtis aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir vykdyti selektyvią migracijos politiką, renkantis mums kultūriškai artimesnes šalis.
Pasitikrinau, ar kuris nors iš aukštesnio rango šalies politikų yra kalbėjęs apie migrantų strategiją bent kelių metų perspektyvai ir radau Demokratų sąjungos vadovą Virginijų Sinkevičių, kuris šiemet kartu su ekonomistu Adomu Klimantu bent jau suformulavo tokią tezę:
“Valstybei laikas turėti aiškų supratimą, kiek ir kokių migrantų mums reikia ilgame laikotarpyje”
Atrodytų, kad nėra sudėtinga padaryti tokius žingsnius:
* Paskaičiuoti, kiek ir kokių profesijų darbuotojų trūks per 3-5 metus
* Kiek jų galima padengti Lietuvos gyventojais, grįžtančiais emigrantais ar ES šalių darbuotojais.
* Nustatyti likutį ekonominiams migrantams
* Pagal poreikį nustatyti kvotas ir kvalifikacijos prioritetus.
Sudaryk think tanką iš politikų, ekonomistų, verslininkų ir demografijos specialistų ir išspręsk šitą užduotį. Regis, paprasta.
O tada atvažiuoja baikeriai su kiaulės galva, deginam Koraną ir visa ekonominė/demografinė diskusija pavirsta kultūriniais karais, kuriuose puikiai išnaudojama Kito baimė.
Staiga pradėjome kalbėti jau ne apie tai, kiek Lietuvos statyboms reikia suvirintojų, bet apie islamą, lietuvišką tapatybę ir apie tai, kad Mildažytė nesupranta, kokią ekonominę naudą valstybei atneša “invazinės rūšys”.
Toliau jau keliaujam gilyn į triušio olą - vieni piktinasi baikeriais, antri - besimeldžiančiais musulmonais, treti tuo, kad jie nesistengia prisitaikyti prie šalies, į kurią atvyko, papročių ir kultūros, ketvirti nesupranta, kodėl painiojami Lietuvoje daug metų gyvenantys musulmonai ir prieš mėnesį atvykę tadžikai, penkti baisisi uzbekais, o šešti pasakoja, kaip maloniai su jais lietuviškai bendravo Bolto vairuotojas iš Egipto.
Asmeninės patirtys išsipučia iki nacionalinių, multiplikuojasi, įtampa prūdelyje kyla. Ir pagal klasikinį scenarijų, kurį jau praėjo Vakarų Europos valstybės, tokiame prūdelyje atsiranda terpė populistams, kurie visą platformą statys ant “neįleisime naujų migrantų, o senus išvarysime”.
Lygiai prieš 10 met…
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe“Auksiniai berniukai. Po 20 metų” #19
This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.com
"Žiūrėkit #6". Prezidentas - dvigubų standartų čempionas
Thank you Algimantas Bružas, Emilija, Gintarė Vasiliauskaitė, Armanė Mingailė, Arnoldas, and many others for tuning into my live video! Join me for my next live video in the app. This is a public episode. If …
Notas del episodio
Thank you Algimantas Bružas, Emilija, Gintarė Vasiliauskaitė, Armanė Mingailė, Arnoldas, and many others for tuning into my live video! Join me for my next live video in the app.
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribeMūsų oro uostus prižiūrės žmogus, pasakojantis ruskynui, kaip apeiti sankcijas
Kai Sinkevičiaus “yes man” Juro Taminsko vadovaujama Susisiekimo ministerija nusprendė atleisti iš darbo turbūt vieną geriausių Lietuvos vadovų ir aviacijos specialistų Simoną Bartkų ir išvaikyti oro uostų …
Notas del episodio
Kai Sinkevičiaus “yes man” Juro Taminsko vadovaujama Susisiekimo ministerija nusprendė atleisti iš darbo turbūt vieną geriausių Lietuvos vadovų ir aviacijos specialistų Simoną Bartkų ir išvaikyti oro uostų valdybą pakeisdama ją savais, tikėjausi, kad gausime dar vieną šitiems valdantiesiems būdingą nekompetencijos, bet ištikimybės porciją.
Gavome dar įdomesnį variantą.
Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.
Vakar paskelbta nauja valdybos sudėtis ir už vieną esminių dalykų - strateginį planavimą ir aviacijos sritį bus atsakingas Oleksandr Laneckij, turintis 15 metų vadovaujamą patirtį civilinės aviacijos sektoriuje ir save pristatantis kaip ukrainiečių kilmės lietuvį.
Dabar toliau reikia eiti chronologiškai.
Greitai patikrinus Laneckij patirtį matosi, kad didžiąja dalimi ji susijusi su rusijos ir baltarusijos rinkomis. Bet reikia pabrėžti - iki 2022 metų.
Vienas įdomiausių biografijos momentų - Laneckij trejus metus nuo 2009 iki 2012 metų dirbo Žiemelio kompanijos “Avia Solutions Group” pardavimų viceprezidentu, atsakingu už rusijos ir NVS rinkas.
Vėliau septynerius metus bendrovėje “Linetech Aircraft Maintenance”, kuri rūpinosi orlaivių priežiūra Baltijos šalyse, Ukrainoje, Lenkijoje ir NVS šalyse.
Paraleliai nuo 2012 metų Laneckij vadovauja bendrovei “Friendly Avia Support”, kuri, kaip jis pats pristato LinkedIn, konsultuoja aviacijos verslo atstovus bei valstybines agentūras Ukrainoje ir Uzbekistane.
Tik paskelbus apie Laneckį viešai pasisako konservatorė, Seimo narė, buvusi Šimonytės Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, kuri meta Laneckiui greitus kaltinimus:
Oleksandr Laneckij savo viešoje Linkedin paskyroje rašo kaip jo įmonė konsultuoja baltarusijos vyriausybę padedant pritraukti pigių skrydžių oro bendroves (gal net tas kuriomis buvo skraidinami nelegalūs migrantai iš Vidurio rytu valstybių, kurie po to masiškai buvo siunčiami į Lietuvą?). O iki 2023 rugpjūčio (einant antriems rusijos karo prieš Ukrainą metams) jau kita jo įmonė taisė orlaivių variklius užsakovams iš rusijos.
Yra daugiau įdomių detalių. Antai 2026 liepos mėnesį naujasis Oro uostų valdybos narys teikia įžvalgas rusų žiniasklaidai apie tai, kaip geriau daryt su rusų oro uostais (nuoroda komentare). Atrodo išties patyręs kandidatas.
Oleksandr Laneckij tą patį vakarą jai irgi atsako viešai:
Seimo narė Giedrė Balčytytė savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ pateikė tikrovės neatitinkančią, manipuliatyvią ir mano reputaciją žeminančią informaciją. Todėl noriu pateikti aiškius ir faktais pagrįstus atsakymus.
1)Dėl bendradarbiavimo su Baltarusija ir „migrantų gabenimo“
Bendrovė „Friendly Avia Support“ 2018–2019 m. konsultavo Baltarusijos oro navigacijos įmonę išskirtinai dėl regioninių oro uostų (Gardino, Bresto ir kt.) patrauklumo didinimo bendrovei „Ryanair“.
Bet koks bendradarbiavimas su Baltarusijos subjektais buvo galutinai nutrauktas dar 2020 m. pavasarį, prasidėjus pandemijai, – likus daugiau nei metams iki 2021 m. migrantų krizės ir gerokai anksčiau, nei buvo įvestos atitinkamos sankcijos.
2)Dėl orlaivių remonto Rusijos užsakovams.
Metami kaltinimai dėl orlaivių variklių remonto Rusijos užsakovams yra visiškai melagingi. Lenkijos įmonė „Linetech“ ir jos dukterinės bendrovės nutraukė bet kokį Rusijos oro linijų orlaivių aptarnavimą 2022 m. vasario 24 d. – pačią pirmąją Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą dieną, dar iki oficialių ES ir JAV sankcijų įsigaliojimo.
3)Dėl „patarimų Rusijos žiniasklaidai“
Mano bendravimas su rusakalbe žiniasklaida pastaraisiais metais apsiribojo komentarais Europoje veikiančioms nepriklausomoms ir Rusijos opozicinėms žiniasklaidos priemonėms, tokioms kaip „Novaja Gazeta“ ir „Meduza“, taip pat Europos žiniasklaidai, pavyzdžiui, „Deutsche Welle“.
Mano citatas, nenurodydamos pirminio šaltinio, ne kartą perspausdino ir Rusijoje veikiančios žiniasklaidos priemonės. Tai, kad mano komentarą ar citatą be mano žinios panaudojo kita žiniasklaidos priemonė, savaime nereiškia nei bendradarbiavimo su ja, nei juo labiau „patarimų“ jai.
Visų mano interviu ir komentarų pozicija buvo vienareikšmiška ir griežtai kritiška Rusijos režimo atžvilgiu.
Todėl bandymas tokius interviu ir ekspertinius komentarus pateikti kaip „pagalbą Rusijai“ yra grubus jų turinio ir konteksto iškraipymas.
Man, kaip ukrainiečių kilmės lietuviui, tokie nepagrįsti kaltinimai ir bandymai priklijuoti tariamo „palankumo režimams“ etiketę yra ypač žeidžiantys ir skaudūs. Nuo pat pirmųjų Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą dienų mano pozicija buvo ir išlieka visiškai aiški.
Ir kaip įrodymą prideda kelias iš Ukrainos gautas padėkas.
Dėl pirmų dviejų teiginių Laneckij gali būti teisus, po 2020 ir 2022 metų jokio pėdsako, kad jo įmonė dirbtų su rusija ar baltarusija kol kasnėra.
Tačiau iki to Laneckij buvo itin glaudžiai susijęs su baltarusijos struktūromis. Jo įmonė dirbo su valstybine “Belareonavigatsia”, jos generalinio direktoriaus pavaduotojas ekonomikai ir ideologijai Ivan Gerlovskij 2019 metais kalbėjo, jog “kontaktuoja su Laneckij, nes jis žino, kaip į baltarusiją atvesti aviakompanijas valstybiniu lygmeniu”, jo pėdsakas matosi ir kelių regioninių baltarusijos oro uostų veikloje, šiek tiek anksčiau pats Laneckij parengia didelį interviu su “Belavia” aviakompanijos vadovu Igoriu Čerginecu.
Vėlgi - tai buvo iki 2020 metų, tačiau parodo, kad Laneckij buvo gan giliai susijęs su baltarusijos valstybės kontroliuojama avia pramone.
Dabar dėl trečiojo - bendravimo su rusijos žiniasklaida, kurį jis neigia.
Čia Laneckij akivaizdžiai meluoja.
Su prorusiška žiniasklaida - Komersant.ru, RBC.Ru, Vedomosti.ru - ir kitais portalais jis bendrauja dažnai ir noriai. Teiginys, kad jie tiesiog perspausdina jo citatas, yra irgi nesunkiai patikrinamas, nes jis komentuoja temomis, kurios įdomios tik ruskyno žiniasklaidai.
Vien per pastaruosius kelis metus radau daugiau kaip 20 jo komentarų. Štai konkretūs pavyzdžiai.
2024 rugpjūtis - rusiškame portale BFM.ru straipsnis apie tai, kad naujas ruskyno lėktuvas “Baikal” kainuos daugiau nei planavo ministerija.
Laneckij cituojamas labai išsamiai - jis aiškina, kad “Baikal” brango ne tik dėl logistikos, bet ir dėl nesustyguotos gamybos, kadangi Vakaruose nebegalima nusipirkti daugumos prietaisų ir atsarginių dalių.
Tikrai jokiam Deutche Welle, BBC ar netgi Meduza jis tokio komentaro nedavė, aiškiai cituojamas pačiame BFM. Dar du įdomūs niuansai - Laneckij sako “negalima nusipirkti Vakaruose”, tipiška ruskyno komentatoriams būdinga frazė. Ir, aišku, jis joks ne Oleksandr, o surusintas Aleksandr.
Šiek tiek anksčiau tame pačiame BFM Laneckij duoda interviu apie ruskyno lainerių kainas, sakydamas, kad jos teisingos ir atitinkančios rinkos kainą: https://www.bfm.ru/news/517050
Dar vienas įdomus BFM straipsnis prasideda Rostecho vado Čemezovo dialogu su putinu ir pažadu putinui kasmet išleisti po 20 Sukhoi Superjet lėktuvų. Tai komentuoja Laneckij, kuris sako, kad “tėvyniniai” lėktuvai kainuos dvigubai pigiau, bet jų nepakaks, kad pakeistų vakarietišką techniką.
Vėlgi įdomus niuansas - tėvyniniai. Galbūt galima gintis, kad čia iškraipyta citata, o gal ir ne.
2023 metais Laneckij pasirodo portale Vedomosti.ru. Tik ruskyną dominančiame straipsnyje apie tai, kad Aeroflot bendradarbiaus su kažkokiu ruskyno turoperatoriumi, Laneckij komentuoja, kad toks Aerofloto sprendimas logiškas ir į jį reikia žiūrėti, kaip į Aerofloto bandymą plėstis tarptautinių turistų pervežimų rinkoje.
Tie patys metai, tos pačios Vedomosti.ru. Straipsnis apie Šeremetjevo oro uosto sprendimą leisti kinams atlikti tranzito nusileidimus. Ir vėl komentuoja ekspertas - “Friendly Avia Support” generalinis direktorius Aleksandr Laneckij: https://www.vedomosti.ru/business/articles/2023/05/25/976758-sheremetevo-hochet-pyatuyu-svobodu-vozduha
Jau šie metai - dar vienas rusiškas leidinys Kommersant.ru rašo apie tai, kad Šeremetjevo oro uostas perka Domodedovo oro uostą ir Laneckij komentuoja, jog vieno savininko kontroliuojami du maskvos oro uo…
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe"Žiūrėkit" #5. Pedofilijos skandalo reakcijos ir Bažnyčios gynėjai
Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber. This is a public episode. If you'd like to discuss this with other …
Notas del episodio
Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribeŽaliai Balta Alchemija. Savaitė po stebuklo. Pinigai ir kroatai
Euforija po Stebuklo Liepkalnyje palengva sklaidosi (nors vis dar nubėga šiurpuliukai žiūrint santrauką ir klausantis TV3 komentatorių aukščiausia nata paimtų arijų). Andrius Tapinas is a reader-supported …
Notas del episodio
Euforija po Stebuklo Liepkalnyje palengva sklaidosi (nors vis dar nubėga šiurpuliukai žiūrint santrauką ir klausantis TV3 komentatorių aukščiausia nata paimtų arijų).
Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.
Laukia vienas rimčiausių - Splito “Hajduko” iššūkis, po kurio net galimas lenkų “Rakow” ar švedų “Hammarby” nebeatrodytų toks grėsmingas.
O kadangi nereikia rūpintis bilietų pardavimu, nes viskas iššluota, tai Žaliai Baltai Alchemijoje galiu paskaičiuoti pinigus, kadangi portalai europines premijas akcentuoja kaip vieną pagrindinių dalykų, net ir krepšinio podcastai susidomėję lygina futbolo ir krepšinio pinigus, ir, atrodo, kad vartomės mes milijonuose.
Kadangi daug kas spėlioja, o aš turiu faktus, tai štai kaip yra iš tikrųjų.
Įveikęs du pirmuosius varžovus - Petrovac ir Tbilisio Dinamo - Vilniaus Žalgiris iš UEFA užsitikrino 1,075 milijono eurų premiją.
Norint aiškiau suprasti finansinę naudą reikėtų pasižiūrėti į mūsų 2026 metų pradžioje pristatytą šių metų biudžetą - ten buvo įskaičiuota tik garantuota minimali išmoka už dalyvavimą Konferencijų lygoje. 325 000 eurų - tiek teks tenkintis kad ir tam pačiam Petrovacui.
Už kiekvieną įveiktą etapą UEFA prideda 375 000 eurų, tad jeigu įveiktume “Hajduką” pasipildytume dar tokia pačia suma. Įveikus paskutinį atrankos etapą prasidėtų jau visai kitokia matematika, tokius pinigus dabar skaičiuoja “Kauno Žalgiris”, tad apie juos parašysiu, jei bus prasmė rašyti.
Vadinasi, mes turime perviršį, kurį galime perkelti į kitų metų biudžetą, bet koks jis realiai yra?
De jure - 750 000 eurų.
De facto - deja, kur kas mažiau, nes reikia išskaičiuoti:
* užsakomuosius skrydžius ir viešbučius, vietinius transferius, maitinimą
* premijas komandai, ypač po riksmų rūbinėje “double bonus”
* TV transliacijų kaštus
Apytiksliai skaičiuojant susidaro apie 450 000 eurų. Ypač brangus buvo čarteris į Tbilisį, kur gavau kainas jau ėmė permušinėti širdis ir palengva ėmėme dairytis kitų variantų, bet Tadas pasakė, kad komanda turi skristi kaip žmonės ir visi dairymaisi baigėsi.
Tad realiai iš tos premijos perviršio lieka 300 000 eurų. Kas irgi yra neblogai, nes turėti 300K ir neturėti 300K yra faktiškai 600K
Tada yra papildomos pajamos:
* parduoti trijų rungtynių bilietai
* TV teisės į užsienį
* parduoti skrydžių bilietai
Čia papildomai galima skaičiuoti apie 170 000 eurų ir dar aš net neliesiu itin aktyvių atributikos pardavimų, juos susikalkuliuosim ir išvadas pasidarysim metų gale, bet jau dabar Erikas mato, kad pirmieji metai buvo geri, antrieji bus dar geresni.
Beje, Erikas savo Youtube kanale paleido fantastišką projektą - asmeninius vlogus, orientuotus į užsienio auditoriją. Peržiūros pradžiai labai geros, į Žalgirio anglišką Discordo kanalą prisijungė per dvi dienas 400 žmonių
Tad viską susivedus turime netoli pusės milijono papildomų pajamų, kurios labai tvarkingai keliaus į kitų metų biudžetą ir mano planas augti 20% ir pasiekti 5 milijonus yra daugiau nei realus. Matydamas komercinių pajamų augimą aš net jau pradedu mintyse svarstyti ne penketą, o kitą skaitmenį.
Pagal šitą formulę įveikus “Hajduką” ir atskaičiavus išlaidas, į klubo kasą galėtų įkristi dar 300 000 eurų kitam sezonui.
Ar realu tai padaryti? Lažybininkai sako, kad nelabai - “Žalgiriui” duodama tik apie 20% tikimybė, akcentuojama beveik dešimt kartų besiskiriantys klubų biudžetai.
Kroatų klubų pajėgumas dar labiau pasimatė antradienį Zagrebe, kai “Dinamo” 5:0 sutriuškino kauniečius.
Bet - “Žalgiris” į rungtynes išeina turbūt pasiekęs geriausią formą šiame sezone, maksimaliai užsivedęs po Stebuklo Liepkalnyje ir tuo pačiu neslegiamas nei favoritų statuso, nei būtinybės laimėti. Žaidėjai žino, kad klubas juos palaikys bet kokiu atveju ir yra kupini noro parodyti, ką gali.
Klubas žino, jog nepaisant tikrai labai nepalankių burtų, šių metų europinį sezoną jau galima vertinti visai neblogai ir dėl to irgi jaučiasi komfortabiliai.
“Hajduke” gi atvirkščiai - gili krizė. Fanai įtūžę ir degina varžovų stadionus. Išvykose komanda žaidžia tragiškai. Paskutinėse dviejose rungtynėse pralaimėta “Paphosui” 0:4 ir tikrai ne Kroatijos lygos lyderiui “Varaždinui” 1:2. Treneris Garsija konfliktuoja su komandos talismanu puolėju - Marko Livaja, kuris dar neįmušė paskutinę minutę paskirto baudinio rungtynėse su “Varaždinu”. Kroatijos spauda ketvirčiuoja tiek trenerį, tiek komandos vadovybę.
Livajos klausimas - jeigu jis žaidžia, žaidžia ir “Hajdukas”, bet jeigu jis nesužaidžia arba yra išjungiamas iš žaidimo, “Hajdukas” nebeturi kito lyderio, į kurį galėtų atsisukti.
Dar viena Hajduko problema bent jau šiam momentui - daug naujokų atvažiavo ką tik ir iš karto metami į rungtynes.
Su “Paphosu” žaidė:
Acapandie - dešinys gynėjas - atvyko liepos 1 iš “Nanto”
van Hoorenbeeckas - vidurio gynėjas - atvyko liepos 1 iš “Twente”
de Almeida - vidurio saugas - atvyko liepos 1 iš “Cordoba”
Žinoma, niekas nesiginčija dėl individualios šių žaidėjų kokybės, bet net ir mega klubuose naujiems žaidėjams reikia laiko apsitrinti ir prisitaikyti.
Paskaičiau Hajduko fanų forumus ir ten mintys tokios - kodėl mus laiko favoritais, duok Dieve, kad turėtume 60% prieš “Žalgirį”, jie muša po septynis įvarčius, o pas mus gynyba skylėta, reikia atsilaikyti prieš fanų spaudimą Vilniuje ir tada galbūt susitvarkysime pas save Splite. Bet pas mus krūva jaunų žaidėjų, kurie nauji, nesusižaidę ir sunkiai atlaiko tą spaudimą išvykoje.
O stadionas bus pilnas. Ir dabar “Žalgirio” fanai renkasi ne pasėdėti ir palinguoti. Bus riksmai, vėliavos, dainos ir maksimalus komandos raginimas pirmyn.
Objektyviai Žalgiris turi dar du pranašumus:
* “Hajdukas” tik pradėjo čempionatą, iki normalios formos jam dar toli, o žaidėjai turėjo žiaurų mačą su pratęsimu ketvirtadienį, tada sekmadienį važiavo pas Varaždiną ir ten atrodė fiziškai išvargę, o dabar turi rungtynes ketvirtadienį. “Žalgiris” po ketvirtadienio skyrė dvi poilsio dienas visai komandai ir nuo sekmadienio ramiai savo režimu treniruojasi.
* “Hajdukas” nėra turbūt gyvenime žaidęs ant dirbtinės dangos, o mes matėme, kaip ant jos jautėsi “Dinamo”.
Tai kaip čia pasakius. Gal tie 40%, kuriuos mums skiria “Hajduko” fanai ir visai logiški. Domina.
Be Livajos į ką labiausiai turėtų atkreipti dėmesį “Žalgirio” fanai:
* Krašto puolėjas Michele Sego. Tas, kuris tiekia kamuolius Livajai. Duok jam erdvės ir Livaja muš. Nesant Livajos pats eina į puolimo centrą
* Lietuvis nelietuvis Rokas Pukštas. Nuolat siejamas su perėjimais į dar aukštesnio lygio klubus, turbūt matysim aikštės vidurio dvikovas su mūsiškiu Lytvynenko.
Tad ramiai ir be streso ruošiamės “Hajduko” iššūkiui, rezultato nespėliosiu, bet norėčiau, kad kitą savaitę į Splitą nusivežtume intrigą.
Kas įdomu, kad futbolo prognozuotojai iš šito ketverto - “Žalgirio”, “Hajduko”, “Rakowo” ir “Hammarby” vietą pagrindiniame etape skiria lenkams. Jie mano, kad “Rakow” įveiks ir švedus, ir kroatus.
Tokios dėlionės ir rezultatas Zagrebe dar kartą parodo, kaip toli yra nuėjęs ir koks kosmiškai konkurencingas yra europinis futbolas. Jeigu norim, kad stebuklai Liepkalnyje kartotųsi ne kartą per dvidešimt metų, Vilniaus “Žalgiriui” (ir ne tik jam) reikia suprasti ir laikytis kelių esminių dalykų:
Visų pirma klubo vadovybė, rėmėjai, bendruomenė, fanai ir Vilniaus miestas turi žiūrėti viena kryptimi - tai kol kas ir vyksta.
* Reikia kantrybės ir užsispyrimo. Nepaisant nusivylimų, agonijos ir kritikos lavinos. Dabar dedame tik pamatus, Vilniaus futbolo namą pamatysime po 5-7 metų.
* Reikia pinigų. Turime išeiti į dviejų skaitmenų metinį biudžetą - 10+ milijonų. Nereikia, kad tai nutiktų per metus, nes yra galybė pavyzdžių, kaip staigiai gavę injekcijas klubai nesusitvarko ir ištaško didelius pinigus. Jeigu skaičiuojam 20% metinį augimą, 10 milijonų biudžetą “Žalgiris” gali pasiekti iki 2031 metų.
* Reikia teisingų ir palankių sąlygų Nacionaliniame stadione. Dabar vyksta intensyvios derybos ir jos turi būti geros “Žalgiriui”, nes stadionas yra esminis katalizatorius klubo spurtui į priekį ir biudžeto augimui
* Reik…
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribeNauja premjero kariauna. Ir vėl...
Sunku patikėti, kad pradedu trečią straipsnį vertindamas tos pačios rinkimus laimėjusios jėgos formuojamą Vyriausybę. Trečią. Prieš nepilnus dvejus metus dar dėjau šitą paveiksliuką Andriaus Substackas kuriamas …
Notas del episodio
Sunku patikėti, kad pradedu trečią straipsnį vertindamas tos pačios rinkimus laimėjusios jėgos formuojamą Vyriausybę. Trečią.
Prieš nepilnus dvejus metus dar dėjau šitą paveiksliuką
Andriaus Substackas kuriamas dėl prenumeratorių palaikymo. Prisijunk prie augančios bendruomenės
Saldusis Jėzau, kaip jis paseno. Realiai liko Budrys su Ruginiene ir Popoviene, o sugrįžo Savickas, tik ne į tą vietą.
Kai tada vertinau šitos nuotraukinės Vyriausybės galimybes, skyriau jiems visai neblogą išankstinį balą - netgi aukštesnį už Šimonytės ministrus. Po to tas balas sumažėjo, bet po Palucko atėjusi Ruginienės vyriausybė jau rinko gerokai žemesnį balą. Tai dabar pažiūrėkim ir palyginkim, ką mes čia turime su visomis trimis vyriausybėmis
Energetika:
2024 - Vaičiūnas (išankstinis vertinimas buvo 8/10, po to pakėliau į 8.5
2025 - Vaičiūnas (8.5/10)
2026 - Savickas (6/10)
Vaičiūnas buvo vienas geriausiai dirbančių ministrų, jo pakeitime logikos nėra jokios išskyrus politinę, nes šitame socdemų bardake taip išsivaikščiojo politinės kortos. Man Vyriausybės dėliojimai pradeda priminti pankų pamėgtą žaidimą “Strazdanėlės”. Jeigu nežinote, kas tai per žaidimas, tai jums pasisekė, o jeigu žinote, tai pas ką mažiausiai strazdanėlių, tas ir ministras.
Lukas Savickas yra kaip iš klonavimo mašinos ištrauktas jaunas politinis technokratas-oportunistas ir sakau tai be jokio kritikos atspindžio. Aukštos grindys, bet žemos lubos, kur padėsi, realiai ten tiks su tokiu aukštesniu nei vidutinis balu, gėdos nepadarys ir bus visa galva aukštesnis už kai kuriuos kitus kabineto narius. Bet vis tiek keitimas nėra sveikas galvojant apie valstybę.
Užsienio reikalai
2024 - Budrys (8/10)
2025 - Budrys (9/10)
2026 - Budrys (8.5/10)
Kartelė aukštai užkelta, nors ją numesti norėjo patys socdemai, pajutę, kad “prezidentinis Budrys” gali reikšti ne tik “prezidento žmogus”, bet ir “būsimasis prezidentas”. O savomis rankomis auginti reitingui žmogui, kuris neturi nieko bendro su LSDP ideologija, yra kvaila. Bet, kaip įprasta socdemams, kiaušų išmesti Budrį iš barščių, tiksliau iš pastato Tumo-Vaižganto gatvėje, pritrūko.
Finansai
2024 - Šadžius (6/10)
2025 - Vaitiekūnas (7.5/10)
2026 - Valys (2/10)
Bardakas bordelyje tęsiasi. OK, ponia premjerė nesutarė su geležiniu socdemu Šadžiumi, pasikeitė į Vaitiekūną, kuris įrodė, kad drąsiai gali būti vadinamas vienu stipriausių finansų ministrų. Mums tokie nereikalingi, sako Sinkevičius ir stato atseit saviškį - politinį perbėgėlį Taurimą Valį, kuris jau pademonstravo potencialą tapti antruoju Ignotu Vyriausybėje, visišką neatsparumą kritikai, narciziškumą ir kurį patys socdemai viduje vadina kosmonautu. Kodėl taip reikėjo daryti, niekas negali atsakyti.
Žemės ūkis
2024 - Hofmanas (4/10)
2025 - Palionis (4.5/10)
2026 - Mažeika (7/10)
Pamėtę ministeriją kaip karštą bulvę dabar žemės ūkį įmetė demokratams, kurie paskyrė Kęstutį Mažeiką. Šiaip logiškas demokratų sprendimas ir profesionalus kandidatas - turintis agronomo išsilavinimą, jau visai nemažai politinės patirties, išbandęs ir Aplinkos ministro kėdę Skvernelio Vyriausybėje. What’s not to like - kaip sakė Joey iš Draugų.
Sveikatos apsauga
2024 - Jakubauskienė (6/10)
2025 - Jakubauskienė (5.5/10)
2026 - Kukuraitis (4.5/10)
Vėl bardakas ir vėl tik pobukė politinė logika. Nepartinė Jakubauskienė išsilaikė prie Palucko, išsilaikė prie Ruginienės, bet buvo išmesta prie Sinkevičiaus. Kodėl? Nes kažką reikėjo aukoti, o Jakubauskienė ne bičiulė. Tai jeigu toks kriterijus, kam tada apskritai reikėjo ją skirti. Dabar vietoje jos ateina demokratas Kukuraitis, vėlgi viskas tvarkoje - patyręs empatiškas politikas, visą kadenciją dirbęs ministru, bet ne medicinoje, o socialinėje apsaugoje. Tai tegu tęsia darbus ten, kur tikrai nusimano, o sveikatos apsaugoje tegu toliau laikosi Jakubauskienė. Bet jeigu Kukuraitis į socminą, kur tada Ruginienę padėti. Va taip ir konstruojama vyriausybė - o kur ją padėti?
Vidaus reikalai
2024 - Kondratovičius (4/10)
2025 - Kondratovičius (4/10)
2026 - Katelynas (1/10)
Beveidis ir pilkiausias įmanomas Kondratovičius manęs niekada nežavėjo išskyrus tą dieną, kai jis pradėjo protestuojantiems pareigūnams dainuoti - jei jūs manim patikėsit, bus gerai gerai, gerai jums bus. Bet patyręs partinis funkcionierius, anksčiau buvęs susisiekimo viceministru, tai ministerijos koridorius skersvėjus žinantis skersai išilgai. Ne, ačiū, sako Sinkevičius ir stato Martyną Katelyną, kuris atitinka visus kriterijus “kaip nebūti tinkamu ministru”.
Dar vienas šviežas politinis perbėgėlis, tik demonstruojama ištikimybe, o ne sugebėjimais įsitrynęs į vidinį Sinkevičiaus ratą. Pagal išsilavinimą chemikas, dirbo programuotoju ir Krikščioniškos kultūros instituto vadybininku, politinės patirties faktiškai nulis. Ir jam patikima vadovauti vienai sudėtingiausių ministerijų Lietuvoje.
Visiškai nesigilinu į jo pažiūras ar praeities pasisakymus, bet tik į kompetenciją - ir jos absoliučiai nėra. Nada. Nicht. Zilch. Labiausiai WTF paskyrimas, koks tik gali būti. Net Ignotas buvo logiškesnis, nes buvo dainavęs ant scenos.
Ekonomika ir inovacijos
2024 - Savickas 6/10
2025 - Grikšas 2.5/10
2026 - Grikšas 3/10
Bent jau kažkuris ministras lieka, bet, aišku, lieka tikrai ne pats geriausias. Ekonominis proveržis sustabdytas, naujų idėjų badas, rimtesnių investicijų senokai nebesimato, Lietuva konkurencingumo reitinge smuko per 13 pozicijų ir nepanašu, kad “gal pardavinėjęs, gal nepardavinėjęs kontrabandines cigaretes” ministras turėtų kompetencijos/noro/galimybių/komandos kažką pakeisti. Bent jau į didžiulius skandalus neįsivėlė ir Mindaugo tilto iš aferistų nenusipirko, ir už tai ačiū.
Švietimas, mokslas ir sportas
2024 - Popovienė (4.5/10)
2025 - Popovienė (3/10)
2026 - Popovienė (4/10)
Švietime pasikeitimų nėra, kai mokytojas jau pusantrų metų yra prestižinė profesija, tai nelabai daug ko ir reikia. Po skandalo su balų pridėjimu viskas čia teka įprasta vaga, didelių švietimiečių protestų nevyksta, ministrė veikia budinčiame režime, not great not terrible, ko daugiau norėti.
Aplinkos apsauga
2024 - Poderskis (1/10)
2025 - Žuromskas (2/10)
2026 - Andriulaitytė (5.5/10)
Andriulaitytė, apie kurią nežinojo net ir patys LSDP vadovai, turėtų būti labai dėkinga ankstesniems Aplinkos ministerijos vadovams už žemiausiai nuleistą kartelę (išskyrus, aišku, Ignotą, bet ten jau vienetinis atvejis). Aušriniai ministrai kažką suko, kažką organizavo, kažkur užlėkinėjo su nekilnojamuoju turtu ir valstybine žeme, žodžiu darė tai, ką aušriečiai moka geriausiai - maklino. Gal ir su aplinkos apsauga kažką veikė, bet niekas to nepastebėjo.
Tai Sinkevičiaus bendražygė savivaldybių asociacijoje Andriulaitytė, kuri turi ir tinkamą išsilavinimą ir darbo aplinkosaugoje patirtį, tarp šitų piliečių atrodo kaip gulbė tarp bjauriųjų ančiukų.
Kultūra
2024 - Birutis (4/10)
2025 - Adomavičius (0/10), Aleknavičienė (3/10)
2026 - Alsys (8/10)
Socdemas Šarūnas Birutis vis dar turėtų būti toks - “nu ble, už ką?”. Jis buvo toks nusivylęs, kad net dalyvavo protestuose prieš Ignotą. O Ignotas per savo ministravimo savaitę įėjo į istoriją, mobilizavo kultūrininkus ir tapo didžiausių ir ilgiausiai besitęsusių protestų katalizatoriumi. Šaunuolis. Jį skubiai pakeitusi Aleknavičienė buvo visiškai apie nieką tiek kultūros žmonių, tiek socdemų akyse, todėl dabar į sceną žengia buvęs ministerijos kancleris Lukas Alsys. Jis turi daug patirties kultūros sferoje, su kultūra susijusį bakalaurą ir magistrą, šiuo metu studijuoja VDU menotyros doktorantūroje. Alsio kandidatūra buvo teigiamai sutikta kultūros bendruomenėje ir jam skiriu aukščiausią išankstinį balą iš naujųjų ministrų.
Susisiekimas
2024 - Sabutis (6.5/10)
2025 - Taminskas (3/10)
2026 - Taminskas (2/10)
Apie Sabutį 2024 gruodį rašiau - dar sąlyginai jaunas socdemas, į skandalus neįsivėlęs, švarus. 2025 metais jis buvo be penkių minučių favoritas tapti premjeru, o po to apsivertė viskas aukštyn kojomis ir dabar jis jau teisiamas “čekučių byloje” dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
Taminsko skrydį į ministrus priskyriau glaudž…
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribeŽaliai Balta Alchemija. Europinio nuotykio pradžia
Naujasis Vilniaus “Žalgiris” šią savaitę pradeda savo europinį nuotykį - taip, liepa yra tas laikas, kai prasideda trijų pagrindinių UEFA taurių atrankos ir ima suktis labai dideli pinigai.Gerai susipažinusiems …
Notas del episodio
Naujasis Vilniaus “Žalgiris” šią savaitę pradeda savo europinį nuotykį - taip, liepa yra tas laikas, kai prasideda trijų pagrindinių UEFA taurių atrankos ir ima suktis labai dideli pinigai.
Gerai susipažinusiems su europiniu futbolu čia gal nebus nieko naujo, bet žinau, kad atsirado nemažai tų, kurie šiemet aktyviau ėmė domėtis futbolu ir “Žalgirio” reikalais, todėl čia mūsų europinių nuotykių istorija ir finansai.
Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.
Pradėkime nuo istorijos. Trečia pagal pajėgumą (po Čempionų ir Europos lygų) UEFA Konferencijų lyga buvo įkurta 2021 metais ir Vilniaus “Žalgiris” dalyvavo kiekviename jos sezone, tačiau šiemet yra tik antras kartas, kai žaidžiame Konferencijų lygoje tiesiogiai. Anksčiau komanda pradėdavo europinį sezoną nuo Čempionų lygos, iš jos iškritusi dar mėgindavo laimę Europos lygoje ir tik tada leisdavosi į Konferencijų lygą.
Norint patekti į Konferencijų lygos pagrindinį etapą reikia įveikti keturis atrankos etapus, todėl savaime aišku kelias nuo pirmojo etapo yra sunkiausias.
2021 metais “Žalgiris” buvo per žingsnį, bet paskutiniame atrankos etape susidūrė su žymiuoju (na, tuo metu jis dar nebuvo toks žymus) “Bodo/Glimt”, namie sužaidė 2:2, bet išvykoje pralaimėjo 0:1
2022 metai buvo sėkmingiausi Lietuvos futbolo istorijoje, nes Vilniaus “Žalgiris” pateko į pagrindinį Konferencijų lygos etapą arba “grupes” ir ten kapojosi su tokiais klubais kaip Šveicarijos “Basel”, Slovakijos “Slovan” ir Armėnijos “Pyunik”, iškovojo 5 taškus, bet grupėje liko paskutinis.
2023 metais Konferencijų lygoje mūsiškiai vėl nusileido paskutiniame atrankos etape, bet ten buvo labai nemaloniai 0:4 ir 0:3 sutriuškinti žymiojo vengrų “Ferencvarošo”
2024 metais Lietuvos čempionais netikėtai tapo “Panevėžys”, tad “Žalgiriui” teko vargti nuo pirmo Konferencijų lygos etapo. Namie ir svečiuose buvo iškovotos pergalės prieš Suomijos “VPS”, bet antrajame etape po pratęsimo pralaimėta Kipro “Paphos”
2025 metų problemos ir didžiosios permainos klube prasidėjo būtent nuo europinio fiasko, kai pirmajame Čempionų lygos etape buvo pralaimėta Maltos Hamruno “Spartans”, o antrajame Konferencijų lygos etape nepasipriešinta Šiaurės Airijos “Linfieldui - nulinės lygiosios namuose ir bedantis pralaimėjimas 0:2 svečiuose.
Taigi Konferencijų lygoje kol kas turime vieną pagrindinį turnyrą, du ketvirtus ir vieną antrą atrankos etapą.
Pirmasis varžovas - Juodkalnijos “OFK Petrovac”.
Aišku, niekada negali prognozuoti nepamatęs rezultato, bet turbūt palankiausias varžovas iš visų galimų, nes likus dviem potencialiems varžovams burtai galėjo lemti arba Juodkalniją, arba pragariškai sunkią kelionę į pačius Kazachstano rytus, į Semėjaus arba buvusį Semipalatinsko miestą.
Šiemet ne taip dažnai besišypsanti Fortūna buvo maloninga ir trečiadienį išskrendame svečiuotis į Juodkalniją. Bet ir šeimininkai bus nominalūs, nes “Petrovac” savo rungtynes žaidžia mažyčiame Petrovaco stadione, todėl UEFA rungtynės perkeltos į pagrindinį sostinės Podgoricos stadioną. Kadangi Podgorica serga už savo “Budočnost” komandą, tai abejoju, ar susirinks labai daug sostinės gyventojų palaikyti kito miesto klubo.
“Petrovac” paskutinį kartą Europoje žaidė prieš 17 metų, ten Europos lygos antrajame atrankos etape įveikė Kipro klubą, bet po to 1:7 bendru rezultatu pasikrovė malkų nuo Austrijos Graco “Sturm”.
Juodkalnijos čempionate šiemet jie liko treti, bet daugiau kaip 20 taškų atsilikę nuo čempionų, o šiaip pastaruosius dešimt metų yra stabilūs vidutiniokai ir užima 6-7 vietas.
Dauguma komandos žaidėjų vietiniai, bet sezone daugiausiai įvarčių mušė puolėjas iš Serbijos Savo Arambasičius - 7 įvarčiai - ir bosnis Adnanas Basičius - 8 įvarčiai. Tiesa, dėl bosnio, kuris prieš tai rungtyniavo “Panevėžyje”, “Žalgiriui” nereikės sukti galvos, nes jis po sezono paliko “Petrovac” klubą.
Jį pakeitė ką tik prie klubo prisijungęs juodkalnietis puolėjas Vuk Strikovič.
Toplygos sezono sistema kai kada suteikia Lietuvos klubams pranašumą prieš europinius varžovus ir “Petrovac” yra būtent toks varžovas. “Žalgiris” jau įpusėjo sezoną ir turėjo laiko integruoti naujokus, o štai “Petrovac” dar tik žaidžia priešsezonines kontrolines rungtynes ir kol kas nelabai sėkmingai - iš keturių rungtynių trys pralaimėtos ir įmuštas tik vienas įvartis.
Lažybininkai šiokiu tokiu favoritu pirmose rungtynėse laiko Vilniaus “Žalgirį”, jos vyks ketvirtadienį, liepos 9, 21:45 Lietuvos laiku. Žiūrėkite per TV6 ir gal susimojuosime stadione, o po savaitės susitiksime Vilniuje ir ten jau yra likę vos keli šimtai bilietų visame stadione.
Bilietai į liepos 16 dienos rungtynes Vilniuje yra čia
Jeigu pavyktų (ir čia aš nieko nemanifestuosiu, o tik sakau - jeigu…) įveikti juodkalniečius, antrajame etape “Žalgirio” lauktų Tbilisio “Dinamo” arba Liuksemburgo “Mondorf-les-Bains” klubas.
Liuksemburgiečiai burtų traukimo metu buvo labai mieli ir draugiški, bet patys pripažino, kad tikimybė įveikti kartvelų klubą yra labai minimali. Tą patvirtina ir lažybininkai - net pirmose rungtynėse svečiuose Tbilisio “Dinamo” yra didelis favoritas.
Apie kartvelus verta rašyti tik tada, jeigu tikrai su jais žaisime, nes vėl bus sakoma “op” neperšokus griovio, bet tik pastebėsiu, kad turėdamas itin gerą UEFA klubų koeficientą - 12.0 - “Žalgiris” net ir trečiajame atrankos etape greičiausiai būtų skirstytas ir galėtų tikėtis silpnesnio varžovo. Bet čia jau du grioviai ir du op.
Dabar pasižiūrėkime į finansus ir kodėl sėkmingas žygis Europoje gali tapti aukso puodu tokiai komandai kaip “Žalgiris”.
Vien už dalyvavimą Konferencijų lygoje “Žalgiris” gauna 325 000 eurų. Jeigu pavyksta įveikti “Petrovac”, kasą papildo dar 375 000 eurų.
Palyginkime su elitinės Europos krepšinio lygos pinigais. Panašią sumą - 675 000 eurų gauna 9 vietą Eurolygoje užėmusi ekipa, šiemet tai buvo Barselona.
Įveikęs antrąjį Konferencijų lygos atrankos etapą klubas gautų dar papildomai 375 000 eurų. Bendrai 1 075 000 eurų ir tai jau siekia Eurolygos 6 vietos premiją.
O jei pavyktų įveikti ir trečiąjį etapą, tada UEFA premija didėja dar 375 tūkstančiais, siekia 1,45 milijono ir susilygina su Eurolygos Final Four ketvirta vieta.
Ir paskutinis skaičius - patekimas į pagrindinį etapą bendrai atneštų klubui 3,17 milijono ir tai jau yra gerokai daugiau nei gauna Eurolygos čempionai.
O dar yra papildomi pinigai už iškovotas pergales ir surinktus taškus pagrindiniame etape. Istoriniais 2022 metais Vilniaus “Žalgiris” gavo daugiau kaip 4.6 milijono eurų pajamų iš UEFA. Galima tik įsivaizduoti, kaip galėjo sustiprėti klubas, jeigu pinigai nebūtų ištaškyti. Antra vertus, tada ir mūsų “Žalgiryje” nebūtų.
Palyginimui - šiemet pagrindinės komandos atlyginimai sudarė 2 milijonus eurų, po sėkmingų komercinių sandorių su rėmėjais ir naujo investuotojo atėjimo atsirado galimybė per vasaros transferų langą šitą skaičių dar padidinti maždaug 25% ir įsigyti naujų žaidėjų.
Planuojant 2026 metų biudžetą buvo nuspręsta nežaisti ruletės ir netraukti į jį neiškovotų UEFA premijų, todėl šiemet įtraukta buvo tik minimali garantuota suma - 325 000 eurų.
Visos kitos potencialios pajamos bus nukreipiamos į kitą sezoną, tada ten gali ir nieko neatsirasti, jei pralaimėsime “Petrovac”, gali atsirasti +375 000 juos įveikus, +750 000 įveikus du atrankos etapus ir + 1 125 000 įveikus tris atrankos etapus.
Klubo tikslas yra kitais metais operuoti 5 milijonų eurų biudžetu, todėl sėkmingas europinis nuotykis čia labai padėtų.
Yra dėl ko stengti ir palaikyti savo komandą stadione!
Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribeMažvydas Jastramskis. Ne tik apie politiką
This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.comPokalbis su Mažvydu buvo įrašytas dar prieš pasikeičiant koalicijai Mažvydo Substacko gyvavimas Kompiuteriai nuotykių žaidimai …
Notas del episodio
This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.comPokalbis su Mažvydu buvo įrašytas dar prieš pasikeičiant koalicijai
Mažvydo Substacko gyvavimas
Kompiuteriai nuotykių žaidimai ir nostalgija jiems
Lietuviška politinė vasara, socdemų ir aušriečių pozicijos
Kas laimės iš apkramtytų LSDP reitingų?
Vėgėlės ir Sinicos partijų perspektyvos
Kokia antiimigracinę politiką konstruoja …
Tadas Alčauskas/Felčeris Lionia. Kodėl jis pyksta dėl longevity projekto
This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.comGinčijamės, kai kur sutinkame, kai kur liekame prie savo nuomonės, nes akivaizdu, kad būta ir emocijų, ir mano asmeninio …
Notas del episodio
This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.comGinčijamės, kai kur sutinkame, kai kur liekame prie savo nuomonės, nes akivaizdu, kad būta ir emocijų, ir mano asmeninio projekto sutapatinimo su tam tikra žmonių grupe, kurie ieškos sau ligos, kol ją ras.
Žiūrėkit #4/2026
Thank you Andrius O, Justinas Kluonaitis, Gitana, Aurelijus Razma, VILHELMINA KALINAUSKIENE, and many others for tuning into my live video! Join me for my next live video in the app. This is a public episode …
Notas del episodio
Thank you Andrius O, Justinas Kluonaitis, Gitana, Aurelijus Razma, VILHELMINA KALINAUSKIENE, and many others for tuning into my live video! Join me for my next live video in the app.
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe"Auksiniai berniukai. Po 20 metų" #18
This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.com
Žaliai Balta Alchemija. Rungtynių dienos pinigai.
Kažkaip jau kelintas kartas, kai prisėdu rašyti apie pinigus futbole, gal dėlto, kad Lietuvoje įprasta praktika apie tai daug nekalbėti. Priežasčių gali būti įvairių ir kai kurias aš suprantu - tarkim, žaidėjų …
Notas del episodio
Kažkaip jau kelintas kartas, kai prisėdu rašyti apie pinigus futbole, gal dėlto, kad Lietuvoje įprasta praktika apie tai daug nekalbėti. Priežasčių gali būti įvairių ir kai kurias aš suprantu - tarkim, žaidėjų atlyginimai ir premijų sistema turbūt turėtų likti vidinis klubo reikalas, nes ją paviešinus klubas galėtų atsidurti silpnesnėje derybinėje pozicijoje, nes kas jau kas, bet futbolo agentai tikrai sugebės iš šitos gautos informacijos išsitraukti maksimalią naudą sau ir savo klientui, bet ne pačiam klubui.
Bet, pavyzdžiui, rungtynių dienos pajamos yra visai įdomi tema ir spėju, kad Lietuvos futbole apie tai nelabai kalbama ne todėl, kad kažkas norėtų labai kažką nuslėpti, o dėl to, kad situacija graudi ir absoliuti dauguma lietuviškų futbolo klubų neprojektuoja rungtynių dienos pajamų savo biudžetuose.
Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.
Toks buvo ir Vilniaus “Žalgiris”.
Dabar tie skaičiai keičiasi. Aišku, net šalia negalime stovėti šalia tokios organizacijos kaip Kauno “Žalgiris”, kuri išparduoda 15 tūkstančių vietų areną Eurolygos rungtynėse ir bilietai ten kainuoja ne 10 eurų. Dar tie 15 tūkstančių žmonių valgo ir geria, perka atributiką. Tada “Žalgiris” pakelia bilietų kainas ir vis tiek turi tuos pačius 15 tūkstančių žmonių. Po atkrintamųjų rungtynių su “Fenerbahce”, berods, Basketnews skaičiavo, kad “Žalgiris” iš šitų vienerių rungtynių uždirbo apie 1.2 milijono eurų pelno. Iš vienerių rungtynių.
Nepavydim, bet mokomės, nes jeigu reikėtų išrinkti geriausiai veikiančią sporto organizaciją Lietuvoje, tai Kauno “Žalgiris” turbūt surinktų 99 balsus iš 100.
Ir net ir perėjęs žaisti į 19 tūkstančių vietų stadioną Vilniaus “Žalgiris” niekada neturės tokių rungtynių dienos ekonomikos skaičių:
* užpildyti 19 tūkstančių vietų stadioną yra labai rimtų reikalų
* jį užpildyti realu turbūt tik per Europos rungtynes, o net ir labai optimistiškai mąstant “Žalgiris” tokių rungtynių turės kokias 6-7 per sezoną lyginant su 20 rungtynių, kurių Eurolygoje gali tikėtis krepšinis.
Bet vėlgi reikia prisiminti, kiek laiko užtruko “Žalgirio” finansinių raumenų auginimas ir šitos pinigų mašinos sustygavimas.
Tad pereikime prie lietuviško futbolo ir jo sumų. Ką radome atėję į Vilniaus “Žalgirį?
2025 metų pajamų planą, kuriame buvo numatyta tokios rungtynių dienos ekonomikos pozicijos:
* UEFA turnyrų rungtynių bilietai (Čempionų lyga ir žemesni) - 100 000 eurų
* A lygos rungtynių bilietai - 20 000 eurų
* Sezono abonementai - 5 000 eurų
Kitaip tariant, klubas planavo parduoti maždaug po 100 bilietų į A lygos rungtynes, 50 abonementų (nes kaina, regis, buvo 100e) ir tada kelis kartus užsipildyti stadioną per europines rungtynes.
Kitų rungtynių dienos pajamų - maitinimo ar atributikos pardavimo - plane numatyta nebuvo.
Ne itin ambicinga, bet nelabai ir buvo galimybių - maitinimą stadione organizuojanti įmonė dirbo barteriniais pagrindais, visą atributikos gamybą ir prekybą kontroliavo “Hummel” bendrovė, o nuo pardavimų klubas gaudavo, sakykim, itin simbolišką procentą. “Hummel” dėl to neturėjome jokių pretenzijų, nes jie vis tiek yra techninis klubo rėmėjas, tiekia aprangą, tai jeigu klubui visiškai neįdomu atributika, tai kaip jau sutarė, taip sutarė.
Apie komercinius rėmėjus jau esu rašęs, kad skaičiai buvo itin kuklūs, nes Vilniaus “Žalgirio” modus operandi buvo labai aiškus - gauti pinigų iš savivaldybės, kuo toliau nueiti Europoje ir gauti kuo didesnę premiją, neinvestuoti niekur ir visada skųstis, kad trūksta pinigų.
Kas pasikeitė pagal visus pagrindinius rungtynių dienos punktus?
Abonementai
Abonementai, be abejo, buvo pirmoji didžioji naujojo Vilniaus “Žalgirio” rinkodaros sėkmė. Planuotos reklamos kampanijos neprireikė, iki gruodžio vidurio buvo parduota daugiau kaip 2700 abonementų (bendrai publikai ir fanams). Tada prekybą sustabdėm, bet dabar matome, kad galėjome tęsti :)
Klubas uždirbo iš abonementų: 141 000 eurų.
Taip pat jau matome abonementų turėtojų lankomumo tendencijas, jos yra gerokai mažesnės nei tikėjausi, vidutiniškai į rungtynes ateina apie 40-43% abonementų.
Rungtynių bilietai
Suvokę abonementų procentą drąsiau pradėjome reklamuoti ir pardavinėti rungtynių dienos bilietus. Kol kas vidutinis parduotų bilietų skaičius yra apie 700, po 6 namų rungtynių klubas gavo apie 30 000 eurų pajamų.
Europinės rungtynės
Čia mes skaičiuojame pilną stadioną, vidutinę bilietų kainą 15 eurų ir lūkestis būtų iš vienerių europinių rungtynių gauti 65 000 eurų pajamų. Siaubingai norėtųsi, kad jų būtų bent dvi, o gal ir trys. Apie daugiau dar tik svajojame.
Užkandžiai ir gėrimai (catering)
Nuo sezono pradžios žiūrovų aptarnavimas buvo patikėtas naujai įmonei ir jiems keliamos užduotys susitvarkyti su srautais ir neperspausti su kainomis (ypač alaus). Daugkartiniai proginiai bokalai visiems patiko.
Įsivertinę žiūrovų skaičių stadione persitarėme bendradarbiavimo sąlygas, dabar įmonė yra ir klubo rėmėjas, klubas turi interesą, kad būtų parduota kuo daugiau užkandžių ir gėrimų. Iki sezono galo klubo pajamos turėrų siekti apie 25 000 eurų.
Taip pat pastebimas gan spartus vieno žmogaus išleidžiamas pinigų skaičius. Jeigu pirmose rungtynėse Sportimoje turėjome 3,3e, 4,2e ir 4.7e rodiklius, tai persikėlus į stadioną šitas rodiklis išaugo iki 4.9e/žmogui per Velykines atidarymo rungtynes su Kauno “Kauno Žalgiriu” ir net iki 6,2e/žmogui per rungtynes su “Banga”.
Šylant orams ir didėjant troškuliui bei žmonėms įprantant ateiti į stadioną anksčiau, jis dar turėtų augti. Natūralu, kad savo piką vieno žmogaus išleidžiama pinigų suma stadione turėtų pasiekti per europines rungtynes.
Atributika
Čia įvyko didelės permainos. Atsakingu už visą atributikos plėtrą tapo verslininkas ir dizaineris, būsimasis klubo dalininkas Erikas Mališauskas. Jis pasiekė geranorišką susitarimą su “Hummel”, klubas investavo 50 tūkstančių eurų į turimo asortimento perėmimą ir naujo kūrimą.
Atnaujinta e-parduotuvė, paties Eriko kuriami modeliai, o taip pat išplėstas asortimentas nuo ženkliukų iki madingų telefonų dangtelių, iš karto davė rezultatų.
Nuo vasario iki gegužės iš atributikos gauta 46 000 eurų pajamų, iš jų 38 600 eurų iš prekybos stadione.
Tai yra kiek daugiau nei 15 000 eurų per mėnesį. Tačiau pastarosiomis savaitėmis matome, kad įsibėgėja ir reklamomis skatinama prekyba internetu.
Erikas turi užsibrėžęs tikslą šiemet pasiekti 25 000 eurų mėnesinę apyvartą.
Susiveskime galus. Aišku, kad lyginant su pernai metais šiemet šuolis yra milžiniškas. Pristatydamas sezoną sausį buvau pažymėjęs, kad mūsų tikslas surinkti 260 000 eurų iš bilietų ir abonementų.
Jeigu turėsime tik vienerias europines rungtynes šitas rodiklis vis tiek bus viršytas, nes tada turėtume maždaug 285 000 eurų, o jei pavyks ir dar vienos europinės, tai jau 350 000 eurų.
Atributikos pardavimai ir pajamos už prekybą į planą apskritai nebuvo skaičiuojami, čia jau malonus bonusas.
Aišku, pagrindinės komercinės pajamos išlieka verslo rėmimas - jeigu biudžete tikėjomės surinkti 1.25 milijono eurų, tai po keturių mėnesių turime jau 990 tūkstančių.
Tačiau vis tiek rungtynių dienos pajamos jau nėra tos, į kurias niekas nebekreiptų dėmesį.
Ir supraskime, kad šiemet yra pirmieji metai, mes kuriame struktūrą ir pardavimo mechanizmus, testuojamės ir žiūrime, kas veikia, o kas nelabai, kiek galima ir reikia investuoti į rinkodarą. Kitais metais šitie skaičiai turėtų dar šiek tiek ūgtelti, gali būti, kad 2027 metų klubo biudžete prie rungtynių dienos ir atributikos pajamų bus skaičius 650 000 eurų.
O 2028 metais gali nutikti Nacionalinis stadionas…
Futbolas gali generuoti pinigus. Ir Lietuvoje. Bet reikia a) daug dirbti, b) nebijoti investuoti, c) turėti dedikuotą komandą ir pamiršti laikus, kai vienas žmogus galėjo visus darbus klube nuveikti.
O Vilniaus “Žalgirio” gerbėjai dabar jau gali žinoti, kad kiekvienas nupirktas bilietas, kiekvienas įsigytas šalikas ir kiekvienas stadione išgertas alaus bokalas stiprina jūsų mylimą klubą.
Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new p…
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe“Pagauti Palucką” aptarimas
Thank you vaigga, Darnas, Giedrė, Palma, Egidijus, and many others for tuning into my live video with Šarūnas Černiauskas! Join me for my next live video in the app. This is a public episode. If you'd like to …
Notas del episodio
Thank you vaigga, Darnas, Giedrė, Palma, Egidijus, and many others for tuning into my live video with Šarūnas Černiauskas! Join me for my next live video in the app.
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe"Auksiniai berniukai. Po 20 metų" #17
This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.com
Lukašenkos verslo partneriai Vilniaus oro uoste
Neginčijama aksioma, kad ruskyno vasalu tapusi Baltarusija vykdo prieš Lietuvą hibridinį karą. Skraidinami tuntai kontrabandinių balionų vienu metu buvo pavertę mūsų valstybę bejėgiškumo ir pajuokos simboliu, o …
Notas del episodio
Neginčijama aksioma, kad ruskyno vasalu tapusi Baltarusija vykdo prieš Lietuvą hibridinį karą. Skraidinami tuntai kontrabandinių balionų vienu metu buvo pavertę mūsų valstybę bejėgiškumo ir pajuokos simboliu, o bulbafiureris galėjo nebaudžiamas juoktis per savo propagandines laidas.
Visi tai suprantam. Bet kaip taip yra, kad viename svarbiausių ir jautriausių Lietuvos strateginių oro uostų kiekvieną dieną puikiai veikia įmonė, dar puikiau palaikanti verslo ryšius su Baltarusijos kontoromis, tiesiogiai susijusiomis su Lukašenkos aplinka ir KGB.
Įdomiai nutiko, kad kone tuo pačiu metu šia tema susidomėjau ir aš, ir LRT tyrimų skyrius. Mes bendradarbiavome, keitėmės informacija ir verta paskaityti abiejų pusių požiūrį į problemą.
Štai čia yra LRT tyrimų skyriaus žurnalisto Mindaugo Aušros tekstas:
O problemos pavadinimas yra Heinemann. Tai Vokietijos bendrovė, kuri valdo duty free parduotuves įvairiuose oro uostuose, tame tarpe ir Vilniaus tarptautiniame oro uoste. Čia “Gebr Heinemann” prekiauja per jiems priklausančią UAB “Travel Retail Vilnius”.
Tiek įmonės vadovė Orinta Amelija Ambrazevičienė, tiek pati įmonė socialiniuose tinkluose yra labai patriotiški, sveikina visus su svarbiausiomis šalies šventėmis, labai myli Lietuvą, ragina pasirašyti prieš LRT užvaldymą ir sausio 13 dieną duty free parduotuvėje dalija pirkėjams neužmirštuoles ragindami prisiminti didvyrius.
Tačiau patys labai patogiai pamiršta arba užsimerkia, kai motininė bendrovė per Lietuvą veža galybę prekių į duty free parduotuves, veikiančias Minsko oro uoste.
Kartu su LRT žurnalistu Mindaugu Aušra pavyko susipažinti su labai šviežiais - šių metų vasario pabaigos važtaraščiais, kurie parodo prekių kelią iš Vokietijos per Lietuvą į Baltarusiją
Štai matome eksportuotoją - Vokietijos bendrovę “Gebr Heinemann”, krovinys vasario 27 dieną pakraunamas Hamburge, gavėjas yra “Helen & Valery Airport Minsk Warehouse”.
Tranzito šalis - Lietuva, transporto priemonė - Kirgizijoje registruotas sunkvežimis, kuriuos taip yra pamėgusios įvairios logistikos bendrovės.
Krovinyje yra Boss, Bulgari, Calvin Klein, Carollina Herrera, Chanel, Armani ir kitų žinomų prekės ženklų kvepalai, dezodorantai, tualetinis vanduo ir kita parfumerija. Iš viso daugiau kaip 500 pozicijų, kurių vertė daugiau kaip 80 tūkstančių eurų.
Kas yra ta baltarusiška įmonė - Helene Valery, kuriai ir atitenka visos šitos vakarietiškos gėrybės?
Tai akcinė bendrovė ООО «Беламаркет ХЕЛЕНА ВАЛЕРИ», kuri savo puslapyje skelbiasi valdanti 14 duty free parduotuvių pasienio punktuose su Lietuva, Latvija, Ukraina ir Lenkija, o taip pat duty free parduotuvę Minsko oro uoste.
Einam giliau ir pasikeliam Baltarusijos įmonių registro duomenis.
Šitą įmonę valdo du akcininkai - 50.01% akcijų priklauso motininei bendrovei “Helena Valeri”, o 49.99% akcijų įmonei “Dipmarket”.
Motininė įmonė “Helena Valeri” turi du akcininkus. Tiksliau, dvi akcininkes. 80% akcijų valdo Elena Skripel, o 20% Rita Britnikova.
Elena Skripel yra ir įmonės vadovė. Prie jos dar sugrįšime, o dabar pažiūrėkime, kas yra kitas “Heinemann” verslo partneris - “Dipmarket”.
1996 metais įmonė buvo įkurta Baltarusijos prezidento įsakymu su užduotimi prižiūrėti bemuitę prekybą Minsko oro uoste ir visame diplomatiniame korpuse. Ją tiesiogiai kontroliuoja visagalė Upravdelami Prezidenta arba Baltarusijos prezidento reikalų valdyba ir valstybinė įmonė “Dipservis”.
Štai čia yra “Dipservis” vadovybė:
“Dipserviso” pirmasis direktoriaus pavaduotojas Andrejus Zlobičius yra tiesiogiai susijęs su Lukašenka, kadrinis jo saugumo tarnybos darbuotojas.
Direktorius Valerij Skakun yra dirbęs Prezidento reikalų valdyboje departamento direktoriumi, pernai iš Lukašenkos rankų gavo I laipsnio Tėvynės ordiną už nuopelnus Baltarusijai.
Taigi - “Dipmarket” ir “Dipservis” yra visiškai Lukašenkos aplinkos kontroliuojamos kontoros.
Grįžkim prie “Helen Valeri” damų. Elena Skripel yra finansininkė, jau daugiau kaip dešimt metų vadovaujanti Baltarusijos gimnastikos federacijai. Štai čia yra labai simboliška nuotrauka
Elena Skripel kartu su Lukašenka perkerpa Minsko gimnastikos rūmų atidarymo juostelę. Tarp Lukašenkos ir Skripel dar viena įdomi asmenybė - tai rusijos gimnastė Alina Kabajeva, labai artimais ryšiais siejama su rusijos prezidentu Putinu.
Skripel ryšys su Lukašenka daug senesnis. 2008 metais Lukašenka įvedė valstybinį monopolį bemuičių parduotuvių rinkoje, tačiau po ketverių metų Lukašenka nauju įsakymu į sąrašą įtraukė ir Skripel “Helena Valeri”
Tas pats įsakymas nurodė “Helenai Valeri” kas ketvirtį į biudžetą pervesti po 10% savo pajamų.
Taigi mes turime situaciją - itin jautriame strateginiame objekte, Vilniaus oro uoste dirba įmonė, kuri tuo pačiu prekiauja ir su Baltarusijos įmone, tiesiogiai valdoma Lukašenkos aplinkos žmonių ir jo saugumo tarnybos karininkų.
Dar įdomiau tai, kad LRT jau prieš kelis metus paviešino skandalingus faktus, jog konkursą oro uoste laimėję vokiečiai “Gebr. Heinemann” masyviai vežė prekes į rusiją - 2023 metais už 35 milijonus eurų, o 2024 metais už 9.5 milijono eurų. Specialiai Vyriausybės komisijai tai nepasirodė nei reikšminga, nei grėsminga.
LRT kolegoms susisiekus su Vokietijos bendrove, ji apsiribojo sausu atsakymu:
„Baltarusijoje „Gebr. Heinemann“ veikia tik kaip platintoja. Tiekiame produkciją pagrindiniams tarptautiniams prekių ženklams pagal jų prekių ženklų platinimo politiką ir mūsų platinimo sutartis”
Dabar mums po nosimi viena ranka prekiaujama su Lukašenka ir jo jėgos struktūros darbuotojais, kita ranka daromas verslas Lukašenkos atakuojamame Vilniaus oro uoste.
Natūralus klausimas - ar tai tik prekyba, ar Lukašenkos struktūros turi įėjimo tašką į vieną svarbiausių mūsų valstybės strateginės infrastruktūros objektų?
Kitas klausimas - ar Lietuvos valstybė kontroliuoja situaciją, ar ji tiesiog užsimerkė ir leido užsienio verslui per savo teritoriją aptarnauti mums tiesioginę grėsmę keliantį režimą.
Jeigu nieko apie tai nežino, tai yra problema. Jeigu sąmoningai pasirinko nieko nedaryti, tai jau galima vadinti pozicija.
Abu variantai vienodai blogi.
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribeAdomas Bužinskas. Sostinės ūkvedys su 5 padėkomis per metus
This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.comAnkstyvieji politiniai chuliganizmai Kodėl Adomas nebeseka politikos Prioritetai prieš rinkimus ir būsimasis door-to-door“Ką aš …
Notas del episodio
This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.comAnkstyvieji politiniai chuliganizmai
Kodėl Adomas nebeseka politikos
Prioritetai prieš rinkimus ir būsimasis door-to-door
“Ką aš šiandien padariau?” - kai užgriūna einamieji reikalai
Ar savivaldybė gali konkuruoti su privačiu verslu dėl darbuotojų
Kas valdo administracijos direktoriaus kalendorių ir kodėl jis neatsimena, kada atsidarė savo el.paštą
Didiej…
Žaliai Balta Alchemija. Kauno ir Vilniaus pinigai
BILIETAI Į VILNIAUS IR KAUNO ŽALGIRIŲ MŪŠĮ - Balandžio 5 (sekmadienis) 18:45Futbolo sezonas įsibėgėja, bet aš norėčiau šį kartą Alchemijoje atsitraukti nuo aikštės ir pasižiūrėti į tai, kas ir buvo aktualiausia …
Notas del episodio
BILIETAI Į VILNIAUS IR KAUNO ŽALGIRIŲ MŪŠĮ - Balandžio 5 (sekmadienis) 18:45
Futbolo sezonas įsibėgėja, bet aš norėčiau šį kartą Alchemijoje atsitraukti nuo aikštės ir pasižiūrėti į tai, kas ir buvo aktualiausia viduramžių alchemikams - auksą. Pinigus. Biudžetus.
Iš esmės Lietuvos futbolo klubai apsiriboja trumpai atsakydami į žurnalistų, darančių sezono pradžios apžvalgas, koks yra jų biudžetas ir niekas ten labai smarkiai nesigilina.
Šiemet trys klubai gan išsamiai pristatė savo finansus - “Sūduva” ir abu “Žalgiriai”, bet aš apsistosiu ir paanalizuosiu mūsų ir pagrindinio konkurento Kauno “Kauno Žalgirio” skaičius.
Iš karto - šitas tekstas tikrai nėra skirtas parodyti, kad Vilniaus “Žalgiris” daro kažką gerai, o Kauno “Žalgiris” kažką blogai. Arba atvirkščiai. Abu klubai aiškiai eina į priekį, priima teisingus vadybos sprendimus, todėl norėčiau labiau įvertinti ir paaiškinti, kaip tokie skaičiai atsiranda ir kas juos sudaro.
Taip pat prašau suprasti, kad mano matymas subjektyvus, jeigu apie Vilniaus “Žalgirį” turiu visą informaciją, tai rašydamas apie kauniečius remiuosi dviem lentelėmis ir keliomis Manto Kalniečio citatomis. Kaip paskaitysite vėliau, tekste yra nemažai “jeigu”.
Pradėkim nuo pajamų. Kauniečių pajamos šiemet planuojamos 4.5 milijono eurų, vilniečių šiek tiek kukliau - 4.1 milijono eurų.
Prieš tai pažiūrėkime, kaip savo pajamas planavo ankstesnė Vilniaus “Žalgirio” vadovybė. Čia pernykštis biudžetas.
Praktika parodė, kad net ir pesimistinis planas buvo pernelyg optimistinis, o kaip Vilma biudžetavo optimistinį 7 milijonų planą, tai jau galėtų pasakyti “tolko ona”.
Bet palikim praeitį ir grįžtam į dabartį, bandykim suprasti, kur Kaunas aplenkė Vilnių. Lengviausia įvertinti miestų paramą. Kaunas skyrė milijoną, Vilnius pusantro milijono, na, ten šiek tiek mažiau, bet paprastumo dėlei sakykim - 1.5 milijono.
Čia viskas aišku.
Daugiausiai interpretacijų kyla, kai pradedame skaičiuoti UEFA pinigus, nes čia skirtumas didžiausias - 1.4 milijono Kauno naudai.
Su mumis viskas paprasta. Įskaičiuoti tik 100% garantuoti pinigai - 325 000 eurų už dalyvavimą UEFA Konferencijų lygoje. Ankstesnis Žalgiris mėgdavo pripliusuoti dar neegzistuojančias pergales ir pinigus, šitas baigėsi griežtai. Bet koks papildomas euras iš šių metų Europos nuotykio tvarkingai keliaus į 2027 metų biudžetą.
Kaunas, atrodo, vis dėlto kažkiek įsiskaičiuoja šių metų rezultatus. Cituojant Mantą Kalnietį:
“Skaičiai kažkiek pririšti prie europinių turnyrų, tačiau vertinimas labai atsargus”
Ką garantuoto turi kauniečiai - pirmą Čempionų lygos atrankos etapą ir nesėkmės atveju antrą Konferencijų lygos atrankos etapą.
Čempionų lygos atrankos pajamas nėra labai paprasta suskaičiuoti, nes ten nėra vienos tokios aiškios formulės. Paieškojus tarp įvairių panašaus lygio klubų, kurių europinis kelias irgi prasidėjo nuo Čempionų lygos pirmo etapo atrankos galėčiau teigti, kad už Čempionų lygos atranką galima tikėtis gauti vidutiniškai apie 300 tūkstančių eurų.
Specialistai patikslino ir parodė, kad viską galima suskaičiuoti tiksliai: iškritęs iš ČL atrankos klubas gauna 175K eurų ir dar 260K kaip šalies čempionas, ką buvau pamiršęs.
Konferencijose viskas aiškiau - iškritęs antrame raunde klubas gauna 350 tūkstančių bazinę išmoką ir 175K už kiekvieną sužaistą raundą. Tai yra 525K eurų.
Vadinasi, garantuoti Kauno “Kauno Žalgirio” pinigai Europoje yra 960K eurų. Pridėkime dar Solidarumo lėšas, apie kurias kalbėjo Kalnietis, ir turime kažkur 1.2 milijono eurų.
Vilniaus “Žalgiris” didžiąją dalį Solidarumo lėšų jau išnaudojo pernai desperatiškai lopydamas po Venslovaitienės avantiūros paliktas skyles.
Bet Kaunas vis tiek dar skaičiuoja papildomus 600 tūkstančius eurų. 530 tūkstančių eurų (patikslinta). Ir čia yra tas atsargus prisirišimas prie Europos, nes jie:
* tikisi, kad net iš iškritę iš Čempionų lygos įveiks bent vieną Konferencijų lygos atrankos etapą, kas klubui atneštų papildomus beveik 400K eurų.
* tikisi, kad įveiks pirmąjį Čempionų lygos etapą, o čia jau kalbame apie visai kitus skaičius, nes iškritęs antrame ČL etape, klubas pereina žaisti į Europos lygos trečią atrankos etapą, pralaimėjęs ten dar turi šansą žaisti Konferencijų lygos paskutiniame playoff etape.
Štai kodėl tapti Lietuvos čempionais yra ne tik morališkai svarbu, bet potencialiai labai pelninga.
Nes įveikęs pirmą Čempionų lygos etapą ir netgi viską toliau pralaimėjęs Kaunas potencialiai gautų 1.7 milijono eurų.
Tačiau įveikti tą pirmą atrankos barjerą nebus lengva, nes kauniečiai nebus skirstyti ir jeigu burtai nepaeis, gali gauti tokį varžovą kaip “Kairat”, Rygos FC ar Suomijos “KuPS”.
Taigi - pačiu blogiausiu atveju kauniečiai gali nesurinkti 600 tūkstančių eurų, realistiškai gali labai priartėti prie pateikto skaičiaus.
Vilniaus “Žalgiris” čia turi šiokį tokį pranašumą - kad mums nereikia nervintis ir gerti vaistų nuo kraujo spaudimo. Mes įsirašėm minimumą, o štai tokie pinigai gali papildyti 2027 metų biudžetą:
* iškrentam iš karto: mano minėtas minimumas - 325K eurų
* iškrentam antrame etape: 700K eurų (+375K)
* iškrentam trečiame etape: 1,075 milijono (+750K)
* iškrentam ketvirtame etape: 1,45 milijono (+1,125 milijono)
Apie grupes jau nekalbėsiu, žiūrint labai realistiškai Vilniaus “Žalgiris” bus skirstytas pirmame etape ir pasisekus gali gauti San Mariną arba Andorą, mes galime likti skirstyti ir antrame etape, trečiajame jau tų koeficiento taškų nebeužteks ir tikrai gautume stiprų skirstytą varžovą.
Kita pajamų linija - rungtynių bilietai. Kaip supratau iš Kalniečio, jie nesitiki didelių pajamų iš TOPlygos rungtynių ir tuos 310 tūkstančių planuoja susirinkti iš trijų europinių rungtynių. Dvi yra garantuotos, Kalnietis minėjo tris. 100 tūkstančių iš rungtynių Dariaus ir Girėno stadione yra įmanoma: jeigu bilieto vidurkis 15 eurų, jiems reikia parduoti kiek daugiau nei 6000 bilietų.
Kas yra įdomu - mes užsibrėžėme 260 000 eurų iš bilietų ir abonementų, tai yra 50 tūkstančių eurų mažiau nei kauniečiai.
Iš parduotų abonementų surinkome maždaug 170 000 eurų. Toliau - mūsų TOPlygos rungtynių bilietų pardavimai gerokai viršija lūkesčius, dar aišku, pamatysime, kaip atrodys sugrįžimas į stadioną, bet kol kas atrodo, kad grįžus į stadioną jie dar labiau augs ir skaičiuodami protingą pardavimo vidurkį galime tikėtis apie 100 000 eurų pajamų. Ir dar lieka vienerios garantuotos rungtynės Europoje, kur neabejotinai turėsime soldoutą ir rungtynių pajamos gali siekti 80 tūkstančių eurų.
Tai čia turėtume viršyti savo prognozes ir turėti apie 350 tūkstančių eurų pajamų. Vėlgi - jeigu turim papildomas europines rungtynes, šitas pajamas su šypsena dedamės į 2027 metų biudžetą.
Didžiausią disonansą man kelia komercinių pajamų skirtumai. Kauniečiai įsirašė 1.46 milijono, o mes - 1.25 milijono.
Skirtumas nėra didelis, bet aš žiūriu į Kauno pateiktą rėmėjų sąrašą ir neįsivaizduoju, kaip iš 13 rėmėjų jie surinks šituos pinigus. Nemanau, kad tituliniai rėmėjai - Topsport skirtų jiems žymiai daugiau, nei Vilniui skiria Betsson, o iš likusių 12 dar bent kelios įmonės tikrai remia produktais arba paslaugomis.
Turbūt logiškiausia būtų manyti, kad nemaža komercinių pajamų dalimi pasidalina motininė organizacija - krepšinio klubas, bet kadangi Kalnietis apie tai neužsiminė, palikime tik pasvarstymui.
Aišku, sąmokslo teorijų mėgėjams galėtų užkliūti faktas, kad ta pati bendrovė remia ir lygą, ir vieną jos klubą, o bendrovės savininkas yra dar ir lygos prezidentas, bet kol kas jokių favoritizmo apraiškų Kauno “Kauno Žalgiriui” nesimato, tad palikim sąmokslo teorijas jų vietose.
O jeigu norėtume labai geros naujienos Vilniui - tai čia komercinės pajamos kol kas viršija prognozes. Mūsų planas buvo 1,25 milijono, čia jau įskaitant NT mokesčio lengvatą, kurios skyrimas dar tik įsibėgės.
Kovo pabaigai mes turime jau pasirašytas rėmimo sutartis už 1.3 milijono eurų. 64% to sudaro finansinis rėmimas, 36% barteris, kuris irgi labai svarbus, nes padengia išlaidas, kurių klubui nebereikia mokėti pačiam, pvz. žaidėjų apgyvendinimą. Atsidarė iki šiol nebuvę srautai - moterų komandos rėmimas artėja …
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribeAndrius Kubilius. Dirba ne dėl žvaigždžių, bet nori jas gauti
This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.com* Pavardė kaip našta ar ne? * Radikalios Kubilių šeimos pusės * Iš reklamos agentūros į maitinimo verslą * Celebrity šefų …
Notas del episodio
This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.com* Pavardė kaip našta ar ne?
* Radikalios Kubilių šeimos pusės
* Iš reklamos agentūros į maitinimo verslą
* Celebrity šefų atsiradimas
* Šefas ir skautas
* Kiek sunku yra prasimušti jaunam šefui ir kada vardas pradeda dirbti tau
* Kai mašinos lizingas kainavo daugiau nei mėnesinė alga
* Koks tikslas buvo “Nineteen18” restorane
* Kodėl rotacija tarp še…
"Auksiniai berniukai. Po 20 metų" #16
This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.com
Žaliai balta Alchemija. Daužant stiklines lubas
Beveik 2 mėnesiai praėjo nuo tokio mano manifesto, kuriuo apsiėmiau globoti Vilniaus “Žalgirio” moterų komandą ir išsikėliau sau kelis tikslus.Plačiau paskaityti galima čia: 2025 metais Vilniaus “Žalgirio” …
Notas del episodio
Beveik 2 mėnesiai praėjo nuo tokio mano manifesto, kuriuo apsiėmiau globoti Vilniaus “Žalgirio” moterų komandą ir išsikėliau sau kelis tikslus.
Plačiau paskaityti galima čia:
2025 metais Vilniaus “Žalgirio” merginos užėmė penktą vietą iš šešių. Realiai komanda laikėsi tik ant dviejų trenerių - Virginijos ir Justo Klevinskų entuziazmo, buvo labai jauna ir turėjo tris legionieres iš Brazilijos, kurias už tikrai neadekvačius atlyginimus moterų futbole nupirko pati klubo vadovė ir kurios kalbėjo tik portugališkai. Legionierės pabuvo, atsiėmė paskutinį atlyginimą ir išvažiavo.
2026 metų čempionėmis iš anksto jau paskelbta Šiaulių “Gintra”, visos kitos komandos žaidžia dėl antros vietos. O kodėl gi ne, jeigu “Gintra” yra laimėjusi 21 kartą iš eilės.
Kai pasiskelbiau, kad imuosi moterų futbolo, sulaukiau ir palaikymo, bet dar daugiau skepticizmo. Tiek tokio “į vyrų futbolą nelabai kas eina, o moterų futbolas buvo ir yra apskritai niekam neįdomus”, tiek gan logiško “nepatempsi visais frontais”. Apie tai buvo aptarinėjama ir futbolo podcastuose, o Aurimas Budraitis iš Futbolas.lt viešai pasiūlė lažintis, kad mūsų “Žalgiris” neužims ir trečios vietos.
Tai čia viskas gerai. Aš įpratęs.
Susidėliojau kelis pagrindinius tikslus:
* pritraukti bent kelias Lietuvos moterų rinktinės žaidėjas
* aikštėje visada turi būti daugiau lietuvių žaidėjų nei užsieniečių
* rasti 60 000 eurų iš rėmėjų ir padidinti komandos biudžetą iki 200K
* šiemet pamėginti pasiekti 400 žiūrovų vidurkį stadione
* užimti prizinę vietą A lygoje.
Dėl lietuvių man iš karto buvo pasakyta - jeigu nori kažką laimėti, turi žaisti legionierės. Taip laimi “Gintra”, taip antrą vietą pernai iškovojo “Transinvest”. Aš iš karto atsakiau - ir ko verta tokia antra vieta? Kas iš jos? Medaliai iš sporto prekių parduotuvės? Ir kiek tvaru kurti komandą, kurioje legionierės rotuos kaip ant muzikinių kėdžių, o jaunos lietuvės sėdės ant suolelio?
Todėl pradėjom nuo lietuvių. Kalbėjosi tiek trenerė, tiek mes su sporto direktoriumi Giedriumi Klevinsku. Vienu atveju net ir trenerė man sakė, jog yra 1% tikimybė, kad ši žaidėja pereis pas mus. “Tai gerai, nes yra tikimybė” - atsakiau.
Ir štai rezultatas. Neslėpsiu, esu labai juo patenkintas.
Vilniaus “Žalgiryje” šiemet žais penkios į Lietuvos nacionalinę rinktinę kviečiamos žaidėjos - Lolita Žižytė, Augustė Andrijevskytė, Aušrinė Bikutė bei Greta Valikonienė.
Paminėjau tik keturias? Nes penktoji yra mūsų sezono įsigijimas ir didžiausia sėkmė.
Karjerą Vilniaus “Žalgiryje” tęs Lietuvos moterų nacionalinės rinktinės kapitonė ir gynybos ramstis Milda Liužinaitė. Sveika atvykus!
Ir tai dar gali būti ne viskas. Duokite dar metus ir Vilniaus “Žalgiris” gali tapti bazine Lietuvos moterų rinktinės komanda, kuri padės geriau susižaisti, o geriausioms žaidėjoms tęsti karjerą užsienyje.
Tokios patyrusios žaidėjos padės atsiskleisti ir mūsų jauniesiems talentams, ar tai būtų 16-metė vartininkė Tėja Banelytė, ar puolimo smaigalyje žaidžianti 16-metė Agata Marija Kairytė, 19-metė saugė Karina Klevinskaitė, kartu su Lietuvos U19 rinktine Baltijos taurę ką tik laimėjusios Austėja Pocevičiūtė ir Elzė Kiškunaitė.
Ir trečiasis komponentas - legionierės. Tik prasidėjus treniruotėms iš Lietuvos vicečempionių “Transinvest” pas mus perėjo jau kelis metus Lietuvoje žaidžiančios ir viską A lygoje žinančios - ukrainietė Valerija Postol ir moldavė Irina Topal.
Tada į vasario žiemą atskrido vienas įdomiausių pirkinių - tris kartus Venesuelos čempionė, dar pernai žaidusi Copa Libertadores turnyre prieš žymųjį “Boca Juniors” - vidurio gynėja Emperatriz Garcia.
Aišku, jai dar reikia laiko priprasti sezono pradžioje, bet per tas 15 minučių, kurias Emperatriz turėjo Žiemos taurės turnyro rungtynėse, ji gavo kamuolį, pasitaisė ir pirmu smūgiu maždaug iš 30 metrų įmušė įvartį.
Emperatriz kol kas kalba tik ispaniškai, bet klubas surado jai vertėją, kuri ne tik dirba treniruotėse, bet ir pabūna gide, padeda orientuotis Vilniuje.
Ir paskutinis įsigijimas, kur tik vakar sukirtome rankomis - dar viena žaidėja iš Venesuelos, šį kartą puolėja - Jhoagny Contreras. Apie dramatišką jos istoriją ir emigraciją iš Venesuelos irgi galėsiu papasakoti vėliau, o prie “Žalgirio” ji prisijungia po sezono Čilės aukščiausioje lygoje.
Štai toks yra mūsų moterų “Žalgiris” - patyrusios Lietuvos rinktinės žaidėjos, jaunieji deimančiukai, dvi puikiai pažįstančios lygą legionierės ir du talentai iš Pietų Amerikos.
Beje, Aurimas Budraitis atsitraukė nuo lažybų labai greitai, dar net nespėjus suderinti sąlygų.
Manau, kad komandai pavyko sudaryti geras sąlygas ruoštis sezonui - “Impuls” suteikė sporto salę fiziniam pasirengimui, merginos galėjo treniruotis uždarame manieže, vartininkes pradeda prižiūrėti pagrindinis vyrų komandos vartininkų treneris Vladas Korovin, esant poreikiui yra pasiruošusi padėti sporto psichologė, už aukštas vietas pažadėtos piniginės premijos, turėsime priešsezoninę bendrą vakarienę ir vertingas rėmėjų dovanas.
Dabar pakalbėkime apie pinigus ir situaciją gražiai pavaizduoja šitas dialogas su vienos įmonės marketingo direktoriumi.
- Andriau, tai koks yra moterų komandos lankomumas?
- Faktiškai nulinis. Nėra jo.
- Aha, aha, o koks yra rungtynių žiūrimumas?
- Realiai nulinis. Rodo platforma, apie kurią Lietuvoje nelabai kas žino ir filmuojama ten viena kamera.
- Aha, aha…
Tai susitarėm be problemų 🙂
Pirmieji į pagalbą atėjo “Creme de la Creme”. Nieko daug neklausinėjo, labai nesiaiškino - “reikia tai reikia”. Vėliau prisijungė statybų įmonė “Stamita”, vitaminų ir papildų gamintojai “Aconitum”, vėdinimo sistemų ekspertai “Salda”, restoranas “PachaMama”.
O vakar paspaudėme rankas ir pagrindiniu rėmėju, kurio logotipas bus ir ant varžybų marškinėlių, taps kosmetikos gamintoja “Moerie”.
Kitą savaitę dar tikimės pasirašyti vieną rėmimo sutartį moterų komandai ir tada bendra rėmimo suma (didžioji dalis pinigais, šiek tiek paslaugomis ir klubui reikalinga produkcija) viršys 100 tūkstančių eurų. Ir kažkaip manau, kad tai dar ne pabaiga.
Du pagrindiniai tikslai pasiekti. Ar pasieksim sportinį tikslą, žinosim tik lapkritį, bet manau, kad tokia komanda, koks yra dabartinis “Žalgiris” turi kautis dėl antros vietos ir netgi pamėginti (dar kol kas tik pamėginti) mesti iššūkį “Gintrai”.
Ir lieka esmių esmė - žiūrovai. O čia jau be jūsų pagalbos niekaip. Neabejoju, kad daug kad net nesatę matę moterų futbolo ir kažkaip neabejoju, kad pažiūrėjus patiktų.
Jis kitoks, bet kitoks ir gerąja prasme. Juk ne šiaip sau moterų futbolo žiūrimumas auga visame pasaulyje. Čia beveik nėra vaidybos, nukirto varžovė, stojiesi ir žaidi toliau. Žiūrėdamas rungtynes su Lichtenšteinu pats mačiau, kaip mūsų vartininkei Medai Šeškutei varžovų puolėja įvažiavo tiesia koja į šoną. Ir ką - Meda iš pradžių apsidairė, kur sugriebti atšokusį kamuolį, o paskui jau aiškinsimės, skauda ar neskauda.
Turbūt ir iš šio teksto matote, kad naujasis “Žalgiris” savo merginoms skirs ne mažiau rūpesčio, meilės ir… rinkodaros biudžeto nei vyrams.
Ateikite į stadioną. Labai norėčiau, kad ateitų mamos, kurių vaikai žaidžia futbolą. Labai norėčiau, kad tėvai atsivestų dukras, kurios gal ir nesportuoja, bet kurioms galima parodyti, kad mes esam galimybių šalis ir futbole Vilnius vertina moteris. Norėčiau matyti ir senuosius futbolo patriotus, kuriems žalia-balta yra šventos spalvos.
Ateikite į stadioną. Įsigykite Vilniaus “Žalgirio” moterų komandos sezono abonementą. Jo kaina simbolinė - 19 eurų, bet tai irgi bus jūsų investicija ir pagalba mūsų komandai.
https://kakava.lt/renginys/fk-zalgiris-moteru-komandos-abonementas-2026-m/11916/24589
O įsigijusiems abonementą mūsų partneriai dovanoja 1 mėnesio narystę bet kuriame “Lemon Gym” klube, kurios vertė 39 eurai. Tai kaip ir +20 eurų gaunasi.
Beje - turintiems Vilniaus “Žalgirio” vyrų komandos abonementą įėjimas į moterų rungtynes nemokamas. Jūs savo darbą jau padarėt :)
Ateikite į stadioną. Perkantiems bilietus ir abonementus padovanosime programėles, bus galimybė įsigyti užkandžių ir gėrimų.
Su moterų A lyga suderinome turbūt idealų laiką namų rungtynėms - sekmadienis 17:0…
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribeŽiūrėkit #1/2026
Thank you Jurgita Daučiūnaitė, Julija, and many others for tuning into my live video! Join me for my next live video in the app. This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or …
Notas del episodio
Thank you Jurgita Daučiūnaitė, Julija, and many others for tuning into my live video! Join me for my next live video in the app.
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribeŽaliai Balta Alchemija. Tas jausmas...
Tas jausmas, kai… - viena labiausiai pabodusių klišių, bet šį kartą tinka.Tas jausmas, kai tavo mėgstamos komandos sezono pradžia ant nosies. Anglijos Premier lygos fanams tai rugpjūčio pradžia, F1 gerbėjams …
Notas del episodio
Tas jausmas, kai… - viena labiausiai pabodusių klišių, bet šį kartą tinka.
Tas jausmas, kai tavo mėgstamos komandos sezono pradžia ant nosies. Anglijos Premier lygos fanams tai rugpjūčio pradžia, F1 gerbėjams - kovo pradžia, NFL mylėtojai laukia rugsėjo pradžios, o krepšinio ir Eurolygos fanai - rugsėjo pabaigos/spalio pradžios.
Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.
O mes laukiam vasario pabaigos. Gan keista pradėti futbolo sezoną, kai sniego iki kelių ir minus penkiolika, bet tokios lietuviško futbolo realijos. Pradėsime su sniegu, gal su sniegu ir užbaigsime lapkričio pradžioje. Nors pernai oras paskutinėse rungtynėse buvo dar visai “futbolinis”.
Liko mažiau nei savaitė. Man tai pirmasis sezonas apskritai esant vienu iš futbolo klubo (ir dar tokio kaip Vilniaus “Žalgiris”) vadovų. Tadui - pirmas sezonas esant futbolo klubo savininku. Giedriui ir Rolandui - pirmas pilnas sezonas užimant labai svarbias sportines pareigas.
Tiesiog debiutantų balius.
Tik Mindaugas jau yra prieš 17 metų gelbėjęs “Žalgirį” ir jam vadovavęs, tai jam ne pirmas kartas, bet man atrodo, kad jaudinasi jis labiausiai iš mūsų visų.
Todėl prieš pat sezoną noriu pakalbėti apie keliamus tikslus.
Prasidėjus treniruotėms Rolandas ir Mindaugas apie tikslus kalbėjo aptakiai - sieksime aukščiausių tikslų. Aš puikiai juos suprantu, tikrai yra geriau atsargiau negu plėšytis marškinius.
Bet aš ne treneris ir žinau, kad žaliai balti Vilniuje dėl antros vietos nežaidžia.
“Žalgirio” tikslas yra susigrąžinti čempionų taurę į Vilnių. O kad nereikėtų pilti šampano tik į vieną taurę, tai dar šalia turėti ir LFF taurę.
Taip, visi futbolo specialistai ir lažybininkai favoritais laiko dabartinius čempionus - “Kauno Žalgirį”. Ir gerai - spaudimas jiems didesnis, kiekvienas prarastas taškas skaudesnis. O kas yra kas, pamatysime jau per Velykas, kai kauniečiai atvažiuos pas mus į svečius.
Startuojant ne nuo Čempionų lygos atrankos, kelias Europoje yra sudėtingesnis, bet pasiekti trečią Konferencijų lygos etapą būtų sveikas, realistiškas tikslas, kuris dovanotų tris įdomias namų rungtynes ir solidų finansinį papildymą, kuris keliautų į kitų metų biudžetą.
Ar turime komandą, kuri pasiektų tokius tikslus? Manau, kad taip. Tarpsezonyje pavyko įgyvendinti beveik visus komplektacijos tikslus - lietuvių gvardija yra stipriausia lygoje, Paulius Golubickas bus vienas pagrindinių kandidatų į lygos MVP, jau matome, kad Saba Mamatsišvilis bus vienas geriausių lygos krašto gynėjų, tikiuosi, kad atsiskleis ir greitasis Bryanas Teixeira, ir Kroatijos futbolo talentas Marko Capanas.
Dar trūksta kelių žaidėjų, ypač gynybos viduryje, bet Giedrius dirba, transferų langai dar neužsidaro. Pagal biudžetą yra paliekama pinigų komandos papildymui antrajam sezono etapui artėjant vasarai.
Kontrolinėse rungtynėse pavyko pagrindinis dalykas - negauti traumų, nes rezultatai visiškai nesvarbūs, o man stabteldavo širdis kiekvieną kartą, kai mūsiškis likdavo gulėti ant žemės.
Aišku, komandai dar trūksta susižaidimo, ne visi žaidėjai pasiekę tinkamą formą, yra daug faktorių dėl kurių galime ir nepasiekti tų sportinių tikslų, o štai lankomumo tikslus privalome pasiekti patys - savo darbu ir bendromis pastangomis su jumis.
Mano tikslas paprastas - 2500 žiūrovų vidurkis per TOPlygos rungtynes. Apie Europą net nekalbu, ten bus klausimas, kaip sutalpinti visus norinčius.
Vėlgi - ekspertai ir specialistai balsuoja, kad taip nebus.
Podcastuose kalbama apie tai, jog 2700 abonementų tai nereiškia, kad tiek ir ateis. Chatuose ir komentaruose aiškinama - o pamatysi, kas bus, kai lis. Pamatysi, kas bus vasarą, kai visi išsivažinės. Pamatysi, kas bus, kai TOPLyga sudėlios netinkamus laikus.
Taip, taip, taip, labai ačiū už nuomones.
Just let me work.
Rungtynių laikai yra vienas svarbiausių dalykų. Aš esu įsitikinęs, kad būtų sunku pritraukti žiūrovus į stadioną, jeigu pagrindinis laikas būtų šeštadienis 14 valanda. Gal klystu, bet Vilniaus “Žalgiris” užsiėmė labai tvirtą poziciją šituo klausimu:
“Mūsų prioritetas šiemet yra geriausias laikas žiūrovams. Pilnos tribūnos generuos didesnį susidomėjimą ir didesnius TV reitingus”
Išlaikėme poziciją derybose dėl tvarkaraščio ir esu dėkingas TOPlygai, kad ji įsiklausė ir pirmuose dviejuose ratuose turime tokius namų rungtynių laikus, kokių norėjome.
Pirmąsias rungtynes derinome prie “Sportimos” galimybių, o po to norėjome vakarinių laikų, kad žinant Vilniaus kamščius mūsų žiūrovai ramiai grįžtų iš darbo, susirinktų šeimas ir prieš pusvalandį atvažiuotų į Sportimą ar stadioną.
Todėl mūsų vakarinių rungtynių laikai yra 19:30 arba 20:00.
Štai kaip atrodo sezono pradžia namuose
* Vasario 21 (šeštadienis) 14:15 “Žalgiris” - Telšių “Džiugas” (Sportima)
* Vasario 27 (penktadienis) 20:00 “Žalgiris” - “Panevėžys” (Sportima)
* Kovo 10 (antradienis) 20:00 “Žalgiris” - Marijampolės “Sūduva” (Sportima)
* Kovo 16 (pirmadienis) 20:00 “Žalgiris” - Vilniaus raj. “Transinvest” (greičiausiai Sportima)
* Balandžio 5 (sekmadienis) 18:45 “Žalgiris” - “Kauno Žalgiris” (tikiuosi, kad “Žalgirio” stadionas)
Vienos svarbiausių sezono pradžios rungtynių vyks per Velykas su Kauno “Žalgiriu”, gali būti, kad tai bus stadiono atidarymo rungtynės. Pavyko išsikovoti, kad jos vyktų ne dieną, o 18:45, tai tikrai visi spės atšvęsti Velykas ir vakare grįžti į rungtynes.
Penktadieniais stadione bus užkuriamas vakarėlis - atsidarysime anksčiau, gros DJus ir muzikinės grupės, todėl balandžio 17 ir birželio 12 penktadienių laikas irgi 20:00.
Aišku, už tai susimokėjome TV transliacijų praradimu. Per pirmuosius du ratus suplanuotos trys Vilniaus “Žalgirio” namų rungtynių transliacijos lyginant su septyniomis, kurias turės “Sūduva” ir kitas “Žalgiris”.
Na, nieko tokio. Tai tik bendradarbiavimo pradžia, tai televizija turės progos pamatyti, kaip atrodo pilnos stadiono tribūnos, LED reklaminiai stendai, Pietų IV choreo ir ugnies šou.
O kol kas esame pasiruošę investuoti į savo namų rungtynių transliacijų per Youtube kokybę, tai, tikiuosi, su TOPlyga susitarsime ir visiems bus tik į naudą.
Apie rungtynių dienos planus jau esu rašęs, tai labai nesiplėsiu, bet klubo rinkodaros komanda ruošiasi balandžio 5 dienai, kai grįžtame į stadioną, blogiausiu atveju tai bus balandžio 17 diena. Turime visą “Rungtynių dienos knygą”, kurią pildome - nuo animatorių vaikams iki muzikinio takelio, nuo interviu ir klubo legendų pagerbimo iki maitinimo taškų ir maksimaliai didelio mobiliųjų tualetų kiekio. Realiai jau dabar esame beveik pasiruošę, iki balandžio būsime pasiruošę pilnai.
Nauji maitintojai bus, jie žino, kaip reikia elgtis su dideliais srautais. “Žalgiris” perėmė pilnai savo atributikos kontrolę, tai balandį jau turėsime naujų dalykų pardavimui. Bus galima įsigyti ir rungtynių programėlių, ir vienkartinių lietpalčių. VIPas bus atnaujintas per kovą, iki balandžio bus įrengta nauja garso sistema ir didžiulis LED ekranas, LED stendai atvažiuoja gegužę.
Jau prasidėjo pirmieji renginiai su bendruomene - turėjome treniruotę specialių poreikių vaikams. Renginių planai bus tvirtinami dviems mėnesiams į priekį, bus tikrai intensyvūs. Per kovą tikimės pasirašyti strateginės partnerystės sutartis su Vilniaus Universitetu ir Lietuvos kariuomene.
Atskiras projektas - kad Vilnius rungtynių dieną pratintųsi tapti žaliai baltas. Vėliavos languose ir balkonuose, žaliai balti troleibusai, reklamos LED ekranuose, žaliai-balti Senamiesčio barai ir barmenai su Žalgirio marškinėliais, dar vienu media partneriu tapęs Delfi portalas skirs tam nemažai reklaminio ploto - visu tuo rūpinasi atskiras žmogus.
Apie moterų komandą parašysiu atskirai - ten yra labai daug įdomių ir netikėtai pozityvių įvykių.
Tai judančių dalių yra galybė. Bus klaidų. Bus nepavykusių dalykų. Vienas didelis mano noras atsitrenkė į milžinišką biurokratiją.
Bus, aišku, ir pralaimėjimų. Bus duobių. Bus purvo pylimo, nes kartu su palaikančiais aplink “Žalgirį” telkiasi ir visi, kurie manęs nekenčia, tai jiems kiekviena klubo nesėkmė bus kaip balzamas, nesvarbu, k…
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribeGen Z ar nusivylę senjorai: ką mobilizuos artėjantys rinkimai
Šitą Substacką ir jo autorius palaiko auganti prenumeratorių bendruomenė. Prisijunkite ir jūs Paskutinėje VLK laidoje susiginčijome su Aidu, kurį elektoratą geriau pavyks mobilizuoti Žemaitaičiui, pasirinkusiam …
Notas del episodio
Šitą Substacką ir jo autorius palaiko auganti prenumeratorių bendruomenė. Prisijunkite ir jūs
Paskutinėje VLK laidoje susiginčijome su Aidu, kurį elektoratą geriau pavyks mobilizuoti Žemaitaičiui, pasirinkusiam terorizuoti jaunimą, kiršinti juos su vyresniaisiais ir taip mėginant dar labiau sustiprinti “tas jaunimas visai jau išnaglėjo, tuoj su kirviais puls, o galėtų paklausyti, ką vyresnieji sako” rinkėjų batalionus.
“Mes prieš juos”, “jaunimas prieš vyresniuosius” veikia visai neblogai - štai toks kiršinantis ir vėlgi melagingas - ar kas nors tikrino, kad čia Kasčiūno gerbėjai arba kodėl televizija turėtų nuolat rodyti politiko susitikimus su visuomene - Žemaitaičio įrašas sulaukė beveik 200 000 peržiūrų.
Tai įdomus klausimas - nors iki savivaldos rinkimų dar metai, o iki Seimo rinkimų dar pustrečių - kuri demografinė grupė išsipūs labiau? 18-29 metų jaunimo ar 64+ amžiaus vyresniųjų.
Nes dabar socialiniuose tinkluose yra labai daug entuziazmo, kad TikToke, Instagramoje (kaip sako Žemaitaitis) ir kituose socialiniuose tinkluose cirkuliuojantys protestuojančio jaunimo vaizdeliai, o taip pat įvairūs bandymai su jais susidoroti, nubausti, susekti taip mobilizuos jaunus lietuvius, kad per kitus Seimo rinkimus jų aktyvumas išaugs, viršys vidurkį ir ką norės jaunimas, tą ir išsirinks.
Įvertinkime, ar taip gali nutikti net ir tikint šita “jaunimo mobilizavimo” teorija.
Žiūrint į rinkimų rezultatus skaičiai atrodo triuškinami vyresniųjų naudai - Seimo rinkimuose 2024 metais balsavusio jaunimo procentas buvo tik 35,7%, o 64+ auditorijoje balsavo 64,4%
Paverskime tai absoliučiais skaičiais.
Ir atotrūkis tampa dar didesnis, nes vyresnių žmonių Lietuvoje yra gerokai daugiau. Šių demografinių grupių skirtumas yra net pusantro karto vyresniųjų naudai. Labai grubiai skaičiuojant 370 tūkstančių jaunimo prieš 600 tūkstančių vyresniųjų
Skaičiuojam procentus ir vaizdelis darosi dar liūdnesnis.
2024 metais rinkimuose balsavo:
* 132 000 jaunų žmonių
* 380 000 vyresnių žmonių
Gerai, pridėkime prie to faktą, kad kiekvienais metais atsiranda naujas kiekis pirmą kartą balsuosiančių aštuoniolikmečių, o dalis vyresniųjų, deja, išeina.
Sumaitinkim algoritmui ir šituos duomenis:
* Lietuvoje kasmet maždaug 25 000 žmonių sueina 18 metų.
* Lietuvoje kasmet miršta maždaug 29 000 64-99 metų amžiaus žmonių.
Bet taip skaičiuoti negalima, nes kai vieniems sueina 18, tai toks pat kiekis išeina iš demografinės zonos imties, tai yra jiems sukanka 30 metų. Ir lygiai taip žmonės metais pasensta ir ateina į vyresniųjų demografinę zoną.
Dar paimkim bendrą Lietuvos senėjimo tendenciją, mažėjantį gimstamumą ir suprasim, kad jokios “first voterių bangos” mes čia neturėsim.
Ir 2024 metų rezultatai parodė, kad Lietuvoje valdžią renka vyresnieji, jaunimas jaučiasi nereprezentuojamas (tai labai aiškiai parodė Laisvės partija, kuri užuot susikoncentravusi į jaunimo problemas, dirbo Sizifo darbą ridendama neužridenamą akmenį, o dabar iš viso numirė, tik vainikus pamiršom išnešti), neateina balsuoti ir tada partijos koncentruojasi į pergalę galinčius lemti vyresniuosius.
O ir šiaip, kas lengviau - įtikinti jauną žmogų, kuriam visas pasaulis po kojomis ir galvoje švilpia šimtai minčių, Lietuvos 2040 ar 2050 idėja, ar viskuo nusivylusiam vyresniajam pažadėti tvirtą ranką ir pakeltas pensijas?
250 000 balsų skirtumas yra milžiniškas.
Net jei sakytume, kad 64-99 metų rinkėjai jau pasiekė savo piką ir daugiau 64% aktyvumo neišspaus, kad ir ką Žemaitaitis su savo šutve darytų, kiek reikia mobilizuoti jaunimo, kad jie panaikintų šitą skirtumą arba bent jau galėtų padaryti įtaką rezultatuose?
Panaikinti skirtumo yra neįmanoma. Tiesiog jaunimo tiek nėra. Turėtų ateiti balsuoti kiekvienas jaunas žmogus - 98% balsavimas ir tik tada senjorų balsai būtų atsverti. Bet čia jau yra gero fantastinio filmo scenarijus.
Tada duokim kitokią užduotį:
* Kiek reikia jaunimo aktyvumo, kad jis turėtų įtaką Seimo rinkimų rezultatams?
* Pagal apklausų duomenis, sakykim, kad 60-65% jaunimo renkasi dešiniąsias/liberalas partijas ir atitinkamai 60-65% vyresniųjų kairiąsias/populistines partijas.
Norint jaunimo favoritams - liberalams ir konservatoriams - “atlošti” bent 20 000 balsų aktyvuojant jaunimą, rinkimuose turi balsuoti 43-44% jaunimo.
Norint “atlošti” 50 000 balsų, rinkimuose turi balsuoti apie 57% jaunimo. Neįmanoma.
Būkime realistai - pakilti nuo 35% iki 45% būtų milžiniškas žingsnis, o tai yra 20 000 papildomų balsų.
Skirtumas tarp kairės/populistų ir dešinės/liberalų 2024 metais buvo 513 000 vs 374 000 - tai yra beveik 150 000 balsų.
Taip, aišku, švytuoklė jau juda į kitą pusę, tai rodo ir apklausų duomenys, ir Žemaitaičio, manau, visai sėkmingi bandymai pertraukinėti senjorus iš anemiškų socdemų į savo pusę.
Bet reikia suprasti, kad net ir aktyvavus tuos 20 000 jaunimo balsų dalis jų gali nueiti į šiukšlių dėžę, kadangi dėl vietų parlamente iš dešiniojo sparno partijų daugiau mažiau ramūs gali būti tik konservatoriai ir liberalai, o Laisvės partijai tai egzistenciniai rinkimai.
Mes nesame Nepalas ir įprastiniu scenarijumi ne GenZ, o “Nijolės Nijolės” su gėlių vazonais turėtų lemti tautos likimą.
Tačiau egzistuoja dar vienas svarbus faktorius - vidurinioji karta, jaunųjų balsuotojų tėvai. Vien labai siauroje 45-54 metų amžiaus demografinėje grupėje yra 16.2% rinkėjų ir jų aktyvumas yra faktinis vidurkis - 51%. Vadinasi, kur mobilizuotis dar tikrai yra.
Čia turime esminį dalyką - reikia ne tik mobilizuoti jaunimą, bet kad ir jaunimas mobilizuotų savo artimuosius, prie vakarienės stalo ar atvažiavęs aplankyti tėvų pasakytų - tėti/mama, žiūrėkit, aš einu balsuoti, eikit ir jūs, nes čia kitaip nieko gero nebus.
Ir tie 20 000 balsų gali padvigubėti, o rinkimuose, kur rezultatas gali pakibti ant plauko, tai jau būtų jėga.
Kyla tik klausimas - ar partijos įvertins šituos skaičius ir rimtai imsis darbo, ar vėl reikės dirbti visuomenininkams?
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe"Auksiniai berniukai. Po 20 metų" #15
This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.comApie moderatoriaus nepagarbąAndriaus nuotykiai su IpadaisNaglis Puteikis ir konservatorių berniukai Sausas sausis ir jo …
Notas del episodio
This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.comApie moderatoriaus nepagarbą
Andriaus nuotykiai su Ipadais
Naglis Puteikis ir konservatorių berniukai
Sausas sausis ir jo padariniai
Nupūsti šunys
Aido atjunkymas nuo LRT
Biatlono gudrybės ir tankų biatlonas
Aidas pasileido Substacką, kada Paulius pasileis
Kada Žemaitaičio susitikimai virs mardabojumi
Aušra, kuri juokėsi
Tikrasis Bugailiškis ne Prūdas
Naujos …
Aquí están los 40 episodios más recientes de 159. Los anteriores están en el feed del podcast.
Podcasts similares
Más podcasts de Cultura y sociedad
¿Es tu podcast?
Confírmalo con una entrada en tu feed: aquí recibes un código, lo añades como podcast:txt en el canal de tu feed y nosotros lo comprobamos. Después tu podcast aparecerá como «verificado» en SoundNode.