Džiazuojanti istorija
- Folgen
- 192
- Erscheint
- wöchentlich
- Letzte Folge
- 27. Mai 2026
Über den Podcast
Laidų ciklas, skirtas prieš šimtmetį įkurtam YIVO institutui ir platesniems Lietuvos žydų istorijos bei kultūros kontekstams analizuoti. Tai mokslo populiarinimo laida, aktualizuojanti naujausius Lietuvos ir pasaulio mokslo pasiekimus, prisidedanti prie įsitvirtinusių stereotipų laužymo, kokybiškų visuomenės žinių apie Lietuvos žydus plėtimo ir vetybinių nuostatų ugdymo. Laidos kūrėjos yra mokslininkės savo akademinę karjerą dedikavusios plačiam Lietuvos žydų kultūros tematikos spektrui.
Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė.
Folgen 192
„Pilkoji zona“: kolektyviniai sodai sovietmečio Lietuvoje
Laidoje su architektūros istoriku Matu Šiupšinsku kalbama kolektyvinius sodus kaip reiškinį sovietinės Lietuvos kasdienybėje bei buvusiųjų sodų perspektyvas šiandien. Architektūros istorikas aptaria pačių …
Shownotes
Laidoje su architektūros istoriku Matu Šiupšinsku kalbama kolektyvinius sodus kaip reiškinį sovietinės Lietuvos kasdienybėje bei buvusiųjų sodų perspektyvas šiandien. Architektūros istorikas aptaria pačių kolektyvinių sodų idėjos gimimą ir jos specifinį pritaikymą jau sovietinėje Lietuvoje, lygindamas juos su skirtingais atvejais kitose sovietinėse respublikose, pavyzdžiui, netolimoje Estijoje. Laidoje aptariama, kaip žmonės išnaudojo savo reikmėms šias rekreacinėmis turėjusias miestiečiams būti erdves, kaip bandė įveikti įvairias reguliacijas sodų namelių statyboms bei kaip radosi pirmosios sodų steigimo iniciatyvos ir kūrėsi sodų bendruomenės.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Kodėl mums šiandien svarbi regioninė tapatybė?
Laidoje su prof. Vasilijumi Safronovu (Klaipėdos universiteto Baltijos istorijos ir archeologijos institutas) kalbama apie Lietuvos regionines tapatybes su akcentu į Vakarų Lietuvos regionus bei jų formavimosi …
Shownotes
Laidoje su prof. Vasilijumi Safronovu (Klaipėdos universiteto Baltijos istorijos ir archeologijos institutas) kalbama apie Lietuvos regionines tapatybes su akcentu į Vakarų Lietuvos regionus bei jų formavimosi istorinį kontekstą. Istorikas teigia, kad regioninė savimonė yra daugiau nei istorijos klausimas, ji gali būti svarbi ir šiandienos Lietuvai (galimo) pasipriešinimo kontekste. Šiandienos geopolitiniai iššūkiai kaip niekad aktualina poreikį, kad regionuose egzistuotų stiprios bendruomenės ir tvirti bendruomeniškumo pagrindai. O kaip tai pasiekti, jei nebus savų pasakojimų, įprasminančių gyvenamąją vietovę, kuriančių jai vertę, cementuojančių bendruomenę ir padedančių jai įsišaknyti?
Ved. prof. Jurgita Verbickienė ir dr. Akvilė Naudžiūnienė.Augintinių istoriją Lietuvoje aptarusi zooarchaelogė: sunku pasakyti, kiek ten buvo meilės
Laidoje su zooarcheologe doc. dr. Giedre Piličiauskiene kalbame apie gyvūnus tiek priešistoriniais, tiek istoriniais laikais mūsų regione. Archeologė remdamasi ilgamete gyvūnų kaulų tyrimų patirtimi pasakoja …
Shownotes
Laidoje su zooarcheologe doc. dr. Giedre Piličiauskiene kalbame apie gyvūnus tiek priešistoriniais, tiek istoriniais laikais mūsų regione. Archeologė remdamasi ilgamete gyvūnų kaulų tyrimų patirtimi pasakoja apie skirtingų gyvūnų atsiradimą Lietuvoje, jų domestikaciją bei vietos gyventojų santykį su gyvūnais - nuo augintinio, pagalbininko darbuose ir kasdienėje veikloje iki jų įtraukimo į maisto racioną. Pokalbyje atkreipiamas dėmesys, ką apie vietos žmones ir jų gyvenimo būdą gali papasakoti juos supę gyvūnai, o Lietuvos atvejis pateikiamas ir lyginamas platesniame europiniame kontekste.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Ar XXI a. istorikai dar vaikšto į bibliotekas?
Laidoje su kultūros istoriku dr. Aurelijumi Gieda aptariama bibliotekos reikšmė istorikui. Pašnekovas dalindamasis savo asmeninėmis patirtimis bei žvilgteldamas į istorinius pavyzdžius, statistinius duomenis …
Shownotes
Laidoje su kultūros istoriku dr. Aurelijumi Gieda aptariama bibliotekos reikšmė istorikui. Pašnekovas dalindamasis savo asmeninėmis patirtimis bei žvilgteldamas į istorinius pavyzdžius, statistinius duomenis, pristato skirtingas (tiek didžiąsias, tiek mažąsias, tiek specializuotas, tiek labiau visiems pažįstamas) bibliotekas Lietuvoje kaip ypatingą erdvę, atveriančią, bet ne garantuojančią platesnį pasaulio pažinimą. Pokalbyje atkreipiamas dėmesys ir į skaitmenizacijos reiškinį tiek kaip į iššūkį bibliotekoms, tiek kaip į naują galimybę šiuolaikiniam žmogui atrasti bibliotekose, archyvuose sukauptus istorijos pažinimo lobynus.
Laidos pašnekovas – dr. Aurelijus Gieda.
Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Kaip šauliai tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi?
Laidoje su VDU istoriku Mindaugu Nefu aptariama Šaulių organizacijos istorija Lietuvoje nuo jos įkūrimo 1919 m. iki pat šių dienų. Istorikas, nevengdamas kontroversiškų atskirų šaulių istorijos epizodų …
Shownotes
Laidoje su VDU istoriku Mindaugu Nefu aptariama Šaulių organizacijos istorija Lietuvoje nuo jos įkūrimo 1919 m. iki pat šių dienų. Istorikas, nevengdamas kontroversiškų atskirų šaulių istorijos epizodų, pasakoja apie šios organizacijos kaip paramilitarinės reikšmę Lietuvos visuomenei tarpukariu, jos tęstinumo išlaikymą po Antrojo pasaulinio karo jau pasitraukusiųjų lietuvių bendruomenėse svetur, bei idėjas, kurios svarbios atsikūrusiems Lietuvos šauliams šiandien.
Laidos pašnekovas – dr. Mindaugas Nefas.
Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė.Seksualumo kultūra Lietuvoje XX a. pabaigoje: tarp draudimų ir kasdienybės istorijos
Laidoje aptariama seksualumo kultūra Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu ir pirmąjį dešimtmetį po nepriklausomybės atgavimo, jos kaita ir išlikę paskiri elementai ar jų adapcijos naujomis sąlygomis. Šįsyk du laidos …
Shownotes
Laidoje aptariama seksualumo kultūra Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu ir pirmąjį dešimtmetį po nepriklausomybės atgavimo, jos kaita ir išlikę paskiri elementai ar jų adapcijos naujomis sąlygomis. Šįsyk du laidos pašnekovai, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tyrėjai doc. dr. Tomas Vaiseta ir dokt. Kotryna Bėčiūtė pristato tiek daiktinę kultūrą skirtingais laikotarpiais formavusią seksualumo sampratą Lietuvoje, tiek žmonių įvaizdžių bei savivaizdžių kalbant apie seksualumą formavimąsi ir juos sąlygojusius veiksnius.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Normali lietuvių kalbos istorija, arba Kodėl mes visi iš tiesų mokame kirčiuoti
Laidoje leidžiamasi į lietuvių kalbos istorijos pažinimą kartu su VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriumi Jurgiu Pakeriu. Atsispiriant nuo egzistuojančių įvaizdžių apie lietuvių kalbą kaip …
Shownotes
Laidoje leidžiamasi į lietuvių kalbos istorijos pažinimą kartu su VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriumi Jurgiu Pakeriu. Atsispiriant nuo egzistuojančių įvaizdžių apie lietuvių kalbą kaip vieną seniausių indoeuropiečių kalbų bei vieną iš sudėtingiausių, pokalbyje rekonstruojamas lietuvių kalbos kūrimas rašto kultūroje, pabrėžiama jos nuolatinė kaita bei kitų kultūrų įtakos, turėjusios reikšmę lietuvių kalbos raidai. Pašnekovas dalijasi ne tik lietuvių kalbos istorijos detalėmis, bet ir iš kalbininkų, lingvistų perspektyvų pabrėžia lietuvių kalbos normalumą regioniniame kontekste ir nuramina klausytojus, kad vis tik visi kalbėdami lietuviškai mokame kirčiuoti.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Tie, kurie nepateko į didįjį pasakojimą: Vilniaus elgetų istorija XVIII a.
Laidoje kalbama apie visų bendruomenių kasdienybę paliečiantį reiškinį - elgetavimą, nusikeliant į XVIII a. Vilnių ir bandant rekonstruoti miesto dominuojančiųjų elgesį, požiūrį į elgetas bei pačių …
Shownotes
Laidoje kalbama apie visų bendruomenių kasdienybę paliečiantį reiškinį - elgetavimą, nusikeliant į XVIII a. Vilnių ir bandant rekonstruoti miesto dominuojančiųjų elgesį, požiūrį į elgetas bei pačių elgetaujančiųjų socioistorinį portretą. Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Rūta Miškinytė dalijasi tiek savo tyrimo metu atrastomis to meto Vilniaus elgetų istorijomis, tiek struktūruotai nupasakoja patį elgetavimą kaip reiškinį (aiškiai skiriant jį tiesiog nuo veltėdžiavimo ar valkatavimo) ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenėje.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Skundai sovietmečiu: kam buto, kam pensijos, o kam – sutuoktinio ištikimybės
Laidoje aptariamas skundo - kaip kasdienybės reiškinio - išskirtinumas Lietuvoje sovietmečiu, atskira skundų raštų kultūra bei kalba, skundimo(si) procesą kuravusios institucijos bei pačių skundų mastas …
Shownotes
Laidoje aptariamas skundo - kaip kasdienybės reiškinio - išskirtinumas Lietuvoje sovietmečiu, atskira skundų raštų kultūra bei kalba, skundimo(si) procesą kuravusios institucijos bei pačių skundų mastas. Istorikas Saulius Grybkauskas pasakoja tiek apie skundus, rašytus į Maskvą, tiek vietinei valdžiai. Pokalbyje išryškėja pagrindiniai du skundų tipai - prašymai ką nors gauti kaip nusiskundimai netenkinama padėtimi bei paskundimai - kitų žmonių elgesio kontrolės siekis per valdžios įsikišimą.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Kas skiria kolūkį nuo kolchozo?
Apie kolūkių Lietuvoje kūrimą bei galimas pasipriešinimo formas kolektyvizacijai antrosios sovietinės okupacijos pradžioje laidoje pasakoja istorikas Antanas Terleckas (Vilniaus universitetas). Pokalbio metu …
Shownotes
Apie kolūkių Lietuvoje kūrimą bei galimas pasipriešinimo formas kolektyvizacijai antrosios sovietinės okupacijos pradžioje laidoje pasakoja istorikas Antanas Terleckas (Vilniaus universitetas). Pokalbio metu aptariami pačių kolūkių kūrimo principai okupuotoje Lietuvoje ir į kolūkius prievarta įtrauktų ūkininkų išgyvenimo strategijos už kolūkių veiklos ribų, prisitaikymo prie sistemos ir drauge bandymų ją apeiti istorija. Pagrindinis pasakojimą lydintis klausimas - kaip oficialiai turėjo atrodyti kolūkiečio darbo kasdienybė ir kaip iš tiesų ji atrodė?
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Ištiesusieji pagalbos ranką: Lietuvos žydų gelbėjimas nacių okupacijos metais
Ar į žydų gelbėjimą Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941–1944 m.) galime žvelgti kaip į vietinių gyventojų pasipriešinimą? Apie tai, kaip vyko žydų gelbėjimas Lietuvoje, kuo jis išsiskyrė kitų nacių okupuotų …
Shownotes
Ar į žydų gelbėjimą Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941–1944 m.) galime žvelgti kaip į vietinių gyventojų pasipriešinimą? Apie tai, kaip vyko žydų gelbėjimas Lietuvoje, kuo jis išsiskyrė kitų nacių okupuotų kraštų kontekste, laidoje pasakoja dr. Zigmas Vitkus (Klaipėdos universitetas). Pokalbyje aptariamos tiek pavienės gelbėtojų iniciatyvos, tiek gelbėjimo tinklai, metodai, kuriuos taikė Lietuvos gyventojai, įsijungę į šį procesą. Kovo 15-osios, Lietuvos žydų gelbėtojų dienos, minėjimo kontekste svarstoma apie tai, kas nulėmė šių išskirtinių žmonių pasirinkimus.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Kelias į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą
Kovo 11-osios minėjimui skirtoje šventinėje laidoje į sakytinės istorijos pasakojimą apie Lietuvos žmonių pasipriešinimą, atvedusį link nepriklausomybės paskelbimo, kalbamasi su aktyvia visuomenininke …
Shownotes
Kovo 11-osios minėjimui skirtoje šventinėje laidoje į sakytinės istorijos pasakojimą apie Lietuvos žmonių pasipriešinimą, atvedusį link nepriklausomybės paskelbimo, kalbamasi su aktyvia visuomenininke, sąjūdininke Angotina Rupšyte. Pokalbio metu paliečiami idėjiniai ir praktiniai tiek Sąjūdžio, tiek Baltijos kelio organizavimo klausimai, analizuojamas prie jų prisidėjusių asmenų nusiteikimas ir visuomenės nuotaikos. Greta to žvelgiama ir kaip šiam pasipriešinimui sovietiniam režimui ir bandymui iš jo ištrūkti bandė priešintis sovietinės struktūros, ir kodėl joms nepavyko.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Lietuvių įsitraukimą į prekybą žmonėmis aptaręs istorikas: poreikis buvo didžiulis
Šioje laidoje su istoriku dr. Dariumi Baronu (Lietuvos istorijos institutas) ir jo pasakojimu nusikeliama į pagoniškąsias XIII-XIV a. lietuvių žemes, kurias nuolat reikėjo ginti nuo atėjūnų. Istorikas …
Shownotes
Šioje laidoje su istoriku dr. Dariumi Baronu (Lietuvos istorijos institutas) ir jo pasakojimu nusikeliama į pagoniškąsias XIII-XIV a. lietuvių žemes, kurias nuolat reikėjo ginti nuo atėjūnų. Istorikas atskleidžia aktyvų pačių lietuvių pagonių vaidmenį kovose su aplinkinių kraštų gyventojais, kviesdamas permąstyti sovietmečiu skatintą lietuvių pagonių kaip aukos naratyvo įtvirtinimą. Kokios buvo dažniausios priežastys atėjūnams pulti lietuvių pagonių žemes? Kokios ekspansijos patys lietuviai ėmėsi šiuo laikotarpiu? Kadangi pasipriešinimas atėjūnams susijęs ne tik su fizine kova, bet ir diplomatine politika, laidoje paliečiamas ir lietuvių pagonių sėkmių bei pralaimėjimų diplomatijoje klausimas.
Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė NaudžiūnienėBalsai iš kitapus geležinės uždangos: klausymasis kaip pasipriešinimo forma
Šioje laidoje kartu su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente ir vyriausiąja Lietuvos archyvare dr. Inga Zakšauskiene atkuriamas pasakojimas apie iš Vakarų (JAV ir Europos) sovietinę …
Shownotes
Šioje laidoje kartu su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente ir vyriausiąja Lietuvos archyvare dr. Inga Zakšauskiene atkuriamas pasakojimas apie iš Vakarų (JAV ir Europos) sovietinę Lietuvą pasiekusias specialiai jos auditorijai skirtas radijo transliacijas, daugiausia - Amerikos balsą. Istorikė besiremdama savo ilgamečio tyrimo duomenimis, kurie įtraukia tiek archyvinius šaltinius, tiek asmeninius interviu metu surinktus pasakojimus, rekonstruoja socialinius besiklausiusiųjų laisvojo pasaulio radijo bangų portretus, šių radijo laidų kūrimo specifiką Vakaruose bei reikšmę okupuotos Lietuvos gyventojams sovietmečiu.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Kokį pasipriešinimą minime vasario 17-ąją?
Šioje laidoje apie vasario 17-ąją – Nacionalinę emancipacijos dieną Lietuvoje – ir jos istorines aplinkybes 1918 m. pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų direktorė, istorikė Dalia Strimaitytė …
Shownotes
Šioje laidoje apie vasario 17-ąją – Nacionalinę emancipacijos dieną Lietuvoje – ir jos istorines aplinkybes 1918 m. pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų direktorė, istorikė Dalia Strimaitytė. Šiuo pasakojimu atkreipiamas dėmesys į vieną iš pirmųjų viešų moterų pareiškimų dėl siekio būti įtrauktoms į kuriamos nepriklausomos Lietuvos valstybės politinį lauką, jų aktyvią veiklą XX a. pradžioje. Pokalbio metu atkreipiamas dėmesys tiek į moterų organizacijų veiklą, tiek į atskirų moterų iniciatyvas XX a. pr. siekiant bendro tikslo – nepriklausomos Lietuvos. Kaip vyrai reagavo į šį moterų įsitraukimą ir kodėl tarp Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų nebuvo nė vienos moters?
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Knygos kaip pasipriešinimo priespaudai ginklas
„Džiazuojanti istorija“ pradeda naują laidų ciklą apie pasipriešinimus Lietuvos istorijoje pokalbiu su istoriku dr. Dariumi Staliūnu (Lietuvos istorijos institutas) apie XIX a. Rusijos imperijoje vykusį …
Shownotes
„Džiazuojanti istorija“ pradeda naują laidų ciklą apie pasipriešinimus Lietuvos istorijoje pokalbiu su istoriku dr. Dariumi Staliūnu (Lietuvos istorijos institutas) apie XIX a. Rusijos imperijoje vykusį skirtingų tautų rusinimo procesą žemėse, prijungtose po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų.
Rusijos imperijoje vykę lojalių pavaldinių formavimo procesai lietė tiek lietuvius, tiek kitas etnokonfesines bendrijas, tad laidoje bandoma atsakyti į klausimą, ar taikomos priemonės ir poveikio būdai skyrėsi, kiek jie buvo (ar galėjo būti) efektyvūs. Istorikas aptaria XIX a. antros pusės suvaržymus, orientuotus į lietuvius, didžiausią dėmesį skirdamas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimui ir jo įkvėptai pasipriešinimo formai – knygnešystei – lietuviškų knygų lotyniškais rašmenimis kontrabandai į Rusijos imperiją.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Nuo Ginkūnų dvaro iki Naujosios Meksikos dykumos: Aleksandros Kasubos kūrybinis kelias
Pokalbyje su dailėtyrininke, muziejininke ir Vilniaus dailės akademijos dėstytoja prof. Elona Lubyte aptariamas lietuvių menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kasubos) (1923–2019 m.) asmeninis …
Shownotes
Pokalbyje su dailėtyrininke, muziejininke ir Vilniaus dailės akademijos dėstytoja prof. Elona Lubyte aptariamas lietuvių menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kasubos) (1923–2019 m.) asmeninis gyvenimas bei kūrybinio kelio paieškos. Aleksandrą Kasubą galime įvardinti kaip itin plataus spektro menininkę – pradėjusi nuo formalių dailės studijų, ilgainiui ji pasuko formos ieškojimo keliu ir daugiausia yra žinoma dėl savo įspūdingų instaliacijų, projektavo, kūrė skulptūras ir t. t., taip pat kūrė ir žodžiu – rašė atsiminimus, poeziją. Neseniai lietuvių kalba pasirodžiusių jos dviejų atsiminimų knygų – „Tiksintis vaikas“ ir „Pakeliui į Ameriką“ – kontekste laidoje žvelgiama į jos įvairialypes ir sudėtingas patirtis XX a.: vaikystę inteligentiškoje šeimoje tarpukario Lietuvoje, pasitraukimą į Vakarus karo metais ir naujo gyvenimo kūrimą jau Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Šviečiančios ir apsišvietusios lietuvės moterys XIX–XX a. sandūroje
Pokalbyje su Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Olga Mastianica aptariama XIX a. lietuvių moterų savišvietos bei švietimo situacija ir netgi keliama prielaida, kad dažnai tamsiuoju dėl carinės Rusijos …
Shownotes
Pokalbyje su Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Olga Mastianica aptariama XIX a. lietuvių moterų savišvietos bei švietimo situacija ir netgi keliama prielaida, kad dažnai tamsiuoju dėl carinės Rusijos priespaudos laikomas XIX a. mūsų krašte buvo savotiškas aukso amžius moterų švietimo kontekste. Kokias galimybes mokytis ir mokyti turėjo šio krašto moterys? Šioje laidoje prisimenamos vienos garsiausių XIX a. pab.-XX a. pr. lietuvių veikėjų - F. Bortkevičienė, Žemaitė, G. Petkevičaitė-Bitė, - be abejonės išsilavinusios moterys, kurios užsiimė ir kitų švietimu. Ką jų istorija mums atskleidžia apie XIX a. II pusės lietuvių moterų galimybes bei poreikius?
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Kaip Lietuvos vėliavoje atsirado geltona spalva?
Pokalbyje su kultūros istoriku Eligijumi Raila žvelgiama į XIX a. II pusės - XX a. pradžios Lietuvos tautinio atgimimo laikotarpį ir vieną iš aktyviai lietuvių tautiniame judėjime veikusių, bet nepelnytai …
Shownotes
Pokalbyje su kultūros istoriku Eligijumi Raila žvelgiama į XIX a. II pusės - XX a. pradžios Lietuvos tautinio atgimimo laikotarpį ir vieną iš aktyviai lietuvių tautiniame judėjime veikusių, bet nepelnytai viešajame diskurse primirštų asmenybių - Tadą Daugirdą. Tapytojas, archeologas, kolekcininkas ir muziejininkas bei Lietuvos Trispalvės vienas iš kūrėjų - tokia įvairiapusiška personalija buvo T. Daugirdas. Apie šias jo veiklas ir jų palikimą, gyvenimą ir studijas Vilniuje, Miunchene, Varšuvoje bei Sankt Peterburge, įsitraukimą į lietuvių tautinį judėjimą bei santykius su kitais šio judėjimo dalyviais ir kalbama šioje laidoje.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Ko mokykloje nepapasakojo apie Vytautą Didįjį?
Pokalbyje su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju ir tyrėju dr. Antanu Petrilioniu žvelgiama į Vytauto Didžiojo LDK valdymo laikotarpį bei šio valdovo asmenybę, vėlesnį jo vertinimą visuomenėje …
Shownotes
Pokalbyje su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju ir tyrėju dr. Antanu Petrilioniu žvelgiama į Vytauto Didžiojo LDK valdymo laikotarpį bei šio valdovo asmenybę, vėlesnį jo vertinimą visuomenėje, įgavusį netgi savotiškų kulto požymių. Suvokiant Vytautą Didįjį ne vien kaip valdovą, bet kaip žmogų, turėjusį savo pomėgius ir įpročius, aptariami Vytauto kasdienybės pasirinkimai, santykiai su žmonomis, per susirašinėjimus su kitais valdovais, didikais atsiskleidžiamos būdo savybės. Pokalbyje paliečiama ir didžioji Lietuvos istorijos nuoskauda - neįvykusi Vytauto karūnacija. Ėjimas link šio sprendimo, palaikymo aplinkybės, taip pat keliamas alternatyvios istorijos iššūkis pašnekovui - ar kas esmingai būtų pasikeitę LDK istorinėje perspektyvoje, jei karūnavimas būtų įvykęs?
Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė NaudžiūnienėKaip galvojo fizikas? Rašytojo Ričardo Gavelio kelias
Pokalbyje su literatūrologe dr. Jūrate Čerškute aptariamas lietuvių rašytojo Ričardo Gavelio atėjimas iš fizikos mokslo į literatūros lauką bei bandoma suvokti, kiek fizikos moksle taikyti įgūdžiai prisidėjo …
Shownotes
Pokalbyje su literatūrologe dr. Jūrate Čerškute aptariamas lietuvių rašytojo Ričardo Gavelio atėjimas iš fizikos mokslo į literatūros lauką bei bandoma suvokti, kiek fizikos moksle taikyti įgūdžiai prisidėjo prie R. Gavelio, kaip rašytojo, stiliaus autentiškumo. Kadangi Vilnius nuolat buvo centrine Gavelio kūrinių vieta (ar net pačiu veikėju), siekiama rekonstruoti, kas jungė (o gal ir skyrė) literatūrinį Gavelio Vilnių nuo istorinio, kuriame jis veikė skirtingais savo gyvenimo etapais.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Icchoko Mero gyvenimas ir kūryba kaip sudėtingos XX a. Lietuvos istorijos atspindys
Pokalbyje su doc. dr. Loreta Mačianskaite aptariami sudėtingi rašytojo Icchoko Mero asmeninio gyvenimo siužetai - nuo vaikystės tarpukario Kelmėje, išgelbėjimo Holokausto metu, rašytojo kelio pasirinkimo …
Shownotes
Pokalbyje su doc. dr. Loreta Mačianskaite aptariami sudėtingi rašytojo Icchoko Mero asmeninio gyvenimo siužetai - nuo vaikystės tarpukario Kelmėje, išgelbėjimo Holokausto metu, rašytojo kelio pasirinkimo sovietmečiu iki emigracijos į Izraelį ir naujo gyvenimo svetur kūrimo. Į Icchoko Mero asmenybę žvelgiama nuolat atsigręžiant į jo kūrybinį palikimą - pasirinktas temas, vaizduojamus žmonių santykius bei tekstuose atsiskleidžiančią rašytojo gyvenimo filosofiją ir santykį su savo įvairialype tapatybe.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Kalėdų Senelis – darbas ar gyvenimo būdas?
Šventiniame „Džiazuojančios istorijos“ pokalbyje savo asmenine istorija dalijasi Vyriausiasis Lietuvos Senelis Kalėda. Šįkart jis dalijasi savo virsmo iš Senio Šalčio į Kalėdų senelį patirtimis, pasakoja apie …
Shownotes
Šventiniame „Džiazuojančios istorijos“ pokalbyje savo asmenine istorija dalijasi Vyriausiasis Lietuvos Senelis Kalėda. Šįkart jis dalijasi savo virsmo iš Senio Šalčio į Kalėdų senelį patirtimis, pasakoja apie savo kasdienybę bei tai, kas jį įkvėpė tapti Kalėdų Seneliu. Senelis atsimena dovanojimo tradicijas prieš 30 metų (ir kiek daugiau), lygina jas su šiandienos vaikų troškimais bei pasipasakoja, kaip ir apie ką bendrauja Kalėdų Seneliai iš skirtingų kraštų, kaip etnokultūra įkvepia, rodos, tokią universalią Kalėdų Senelio profesiją. Perteikdamas savąją Kalėdų Senelio filosofiją jis primena visiems klausytojams, jog tiek šiandien, tiek vakar, tiek visada buvo ir yra svarbiausia dalintis gerumu.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Kodėl sunku įsileisti Mykolą Romerį į lietuvišką istorinį pasakojimą?
Pokalbyje su ilgamečiu teisininko ir visuomenės veikėjo Mykolo Romerio istorijos tyrėju dr. Rimantu Mikniu (Lietuvos istorijos institutas) aptariamas sudėtingas ne lietuviškos etninės kilmės Lietuvos …
Shownotes
Pokalbyje su ilgamečiu teisininko ir visuomenės veikėjo Mykolo Romerio istorijos tyrėju dr. Rimantu Mikniu (Lietuvos istorijos institutas) aptariamas sudėtingas ne lietuviškos etninės kilmės Lietuvos valstybingumo idėją palaikiusių asmenų XIX-XX a. pr. istorinių tyrimų kontekstas. Atsispiriant nuo šio vietos istorikų „virtuvę“ ankstyvaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais pristatančio pasakojimo, leidžiamasi į paties M. Romerio asmenines gyvenimo istorijas. Laidoje besiremiant M. Romerio dienoraščiais bandoma žvilgtelėti į daugeliui girdėtą, bet vis dar menkai pažįstamą M. Romerį iš kiek kitokios perspektyvos, per jo idėjinius apmąstymus - tiek kaip į savojo laikmečio idėjų atspindį, tiek kaip novatorišką ir drąsų mąstytoją, nepabijojusį ir keisti savosios nuomonės.
Ved. dr. Akvilė Naudžiūnienė.Vilnius pro Juzefo Čechavičiaus fotoobjektyvą
Pokalbyje su fotografijos meno istoriku dr. Dainiumi Junevičiumi aptariamas XIX a. ankstyvosios fotografijos kūrimo kontekstas, praktiniai iššūkiai, su kuriais susidurdavo pirmieji fotografai. Nuo šio konteksto …
Shownotes
Pokalbyje su fotografijos meno istoriku dr. Dainiumi Junevičiumi aptariamas XIX a. ankstyvosios fotografijos kūrimo kontekstas, praktiniai iššūkiai, su kuriais susidurdavo pirmieji fotografai. Nuo šio konteksto pereinama prie pasakojimo apie vieną ankstyviausių ir žinomiausių Vilniaus fotografų – Juzefą Čechavičių, jo profesinį kelią link fotografijos bei spalvingą asmeninį gyvenimą. Laidoje su meno istoriku žvilgtelime ir į tuometinį Vilnių – tokį, kokį jį matė ir fiksavo Juzefas Čechavičius pro savąjį fotoobjektyvą.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Kaip mąsto istorikas? Profesoriaus Edvardo Gudavičiaus fenomenas
Šioje laidoje prisiminimais apie darbą su profesoriumi Edvardu Gudavičiumi dalijasi Vilniaus universiteto profesorė emeritė Irena Valikonytė. Pokalbyje aptariama įvairiapusė prof. E. Gudavičiaus asmenybė …
Shownotes
Šioje laidoje prisiminimais apie darbą su profesoriumi Edvardu Gudavičiumi dalijasi Vilniaus universiteto profesorė emeritė Irena Valikonytė. Pokalbyje aptariama įvairiapusė prof. E. Gudavičiaus asmenybė, santykiuose su kitais kolegomis atsiskleidę būdo bruožai - nuo žaismingumo ir puikaus humoro jausmo iki smulkmeniško atidumo bei genialios atminties. Per prof. I. Valikonytės prisiminimus keliaujama nuo sovietmečio istoriko patirčių ir iššūkių iki jau nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje paskelbtų Lietuvos istorijos supratimą keitusių drąsių koncepcijų.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Kritusios sovietinės žvaigždės ir jų neišpildyti norai: kuo gyveno Sniečkus ir jo aplinka?
Šia laida apie Antano Sniečkaus asmenybę ir jį supusius žmones „Džiazuojanti istorija“ pradeda naują laidų ciklą apie Lietuvos istorijos personalijas. Laidoje su neseniai monografiją apie A. Sniečkų visuomenei …
Shownotes
Šia laida apie Antano Sniečkaus asmenybę ir jį supusius žmones „Džiazuojanti istorija“ pradeda naują laidų ciklą apie Lietuvos istorijos personalijas. Laidoje su neseniai monografiją apie A. Sniečkų visuomenei pristačiusiu istoriku Mariumi Ėmužiu svarstoma apie priežastis, nulėmusias Sniečkaus ir jo aplinkos žmonių įsitraukimą į komunistinę veiklą, asmeninių pasirinkimų reikšmę. Laidoje aptariamas jo santykis su vienu ankstyviausių žinomų ir aktyvių dar nelegalios komunistinės veiklos iki Antrojo Pasaulinio karo Lietuvoje dalyviu – Zigmu Angariečiu, taip pat nuo pat tarpukario nelegalios komunistinės veiklos Sniečkų lydinčios Miros Bordonaitės, kuri ilgainiui iš draugės tampa ir žmona, asmenybė. Laidoje istorikas dalijasi ir Sniečkaus gyvenimo ir valdymo jau sovietinėje Lietuvoje fragmentais, į kuriuos įsipina ir pasakojimai apie žmones, kuriuos M. Ėmužis simboliškai vadina jo „dvariškiais“.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Kelionė laiku į vaikystės skersgatvį: žydų istorijos fragmentai Vilniuje sovietmečiu
Šioje laidoje grįžtama prie sakytinės istorijos pokalbio žanro, kurio metu net trys pokalbio svečiai, garsūs Lietuvos menininkai - sesuo ir broliai - scenografė, grafikė ir fotografė Aleksandra Jacovskytė …
Shownotes
Šioje laidoje grįžtama prie sakytinės istorijos pokalbio žanro, kurio metu net trys pokalbio svečiai, garsūs Lietuvos menininkai - sesuo ir broliai - scenografė, grafikė ir fotografė Aleksandra Jacovskytė, scenografas, tapytojas Adomas Jacovskis ir knygų dailininkas Jokūbas Jacovskis - dalijasi savo vaikystės ir ankstyvos jaunystės sovietiniame Vilniuje patirtimis, į kurias laidos vedėjos kviečia pažvelgti per žydų istorijos ir kultūros, tradicijų išsaugojimo perspektyvą sudėtingu pokario ir sovietinės okupacijos laikotarpiu. Pokalbyje atsiskleidžia tiek daugiakultūris ir to meto Vilniaus kraštovaizdis, tiek griūva įsivaizdavimai apie įprastai to meto žydų gyvenimui Lietuvoje primetamą žydiškosios tapatybės slėpimą, savo kitoniškumo suvokimą ar net buitinį antisemitizmą. Laisvos dvasios ir minties menininkai savo autentiškomis patirtimis kviečia bent trumpam pokalbiui nusikelti į savo vaikystės skersgatvį Vilniuje.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Neapykantos kalba ir jos kūrėjai: antisemitizmas nacistinės okupacijos metais Lietuvoje
Laidoje kalbame apie antisemitinę retoriką Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941-1944 m.). Antisemitinė politika buvo aiškiai išreikšta nacionalsocialistų ideologijoje Trečiajame Reiche, žinome, kad jos …
Shownotes
Laidoje kalbame apie antisemitinę retoriką Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941-1944 m.). Antisemitinė politika buvo aiškiai išreikšta nacionalsocialistų ideologijoje Trečiajame Reiche, žinome, kad jos skatinimas ir palaikymas buvo akcentuojamas ir vokiečių okupuotose kraštuose. Su Lietuvos istorijos instituto mokslininku Stanislovu Stasiuliu aptarsime, kokias strategijas antisemitizmui per spaudą skatinti Lietuvoje pasitelkė okupantai, kiek lietuvių spauda perėmė nacionalsocialistų retoriką prieš žydus ir kiek kūrė savąją neapykantos kalbą. Antisemitizmas kaip idėja nebuvo naujiena, Lietuvą pasiekusi tik su nacių okupacija, jau XIX a. pab. Rusijos imperijos laikotarpiu, o vėliau ir nepriklausomoje Lietuvoje buvo antisemitines idėjas palaikančiųjų (kaip, žinoma, ir pasisakančiųjų prieš jas), bet dažniausiai tai siejama su ekonomine konkurencija ar buitiniais santykiais tarp lietuvių ir žydų, ne kiek su aiškia politine kryptimi. Tad klausime, ar nacistinės okupacijos laikotarpiu prie antisemitizmo sklaidos prisidėję asmenys Lietuvos viešojoje erdvėje veikė ir anksčiau ir tiesiog nacistinės okupacijos laikotarpiu rado palankią nišą kurstyti nusistatymą prieš žydus, ar vis dėlto tai buvo naujai prie šios temos atėję (ar specialiai pakviesti ir įtraukti) asmenys. Taip pat laidoje sieksime rekonstruoti antisemitinio turinio kūrimo procesą nacistinės okupacijos metais - nuo jo ištakų, sukuriamo ar importuojamo turinio, veikusių žmonių ir tikslinės auditorijos bei galimo tokio turinio paveikumo jai.
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.Jidiš tarmė - kaip simbolinis tiltas tarp Žemaitijos ir Estijos
Šiame „Džiazuojančios istorijos“ laidų cikle, skirtame YIVO istorijai, kiekvieno pokalbio kontekste atkreipiamas dėmesys ir į jidiš kalbą, kuri ir buvo bei yra YIVO veiklos prioritetu. Tad šioje laidoje atskirą …
Shownotes
Šiame „Džiazuojančios istorijos“ laidų cikle, skirtame YIVO istorijai, kiekvieno pokalbio kontekste atkreipiamas dėmesys ir į jidiš kalbą, kuri ir buvo bei yra YIVO veiklos prioritetu. Tad šioje laidoje atskirą dėmesį ir skirsime būtent jidiš kalbos istorijos aptarimui iš lingvistinės perspektyvos. Apie tai, kada susiformavo jidiš kalba, kokios aplinkybės lėmė jos atsiradimą, kokios kitos Rytų Europos regiono kalbos be vokiečių turėjo įtakos jidiš kalbai formuotis laidoje papasakos Talino universiteto profesorė lingvistė Anna Verschik. Jidiš kalbą galime įvardinti kaip aspektą jungiantį Rytų Europos regiono žydų bendruomenes, tačiau ši kalba taip pat turi ne vieną tarmę ir dialektą, tad klausime ir apie šių tarmių skirtumus bei istorinę migraciją tarp vietos žydų bendruomenių ir kartu griausime su Lietuvos teritorija siejamos litviš jidiš tarmės kaip bendrinės jidiš tarmės mitą. Kadangi Lietuvoje apie žydų bendruomenę ir jos istoriją tokioje netolimoje Estijoje, kur gyvena laidos pašnekovė, žinome pernelyg mažai, pasinaudosime išskirtine proga išgirsti ir apie regionui netipiškos Estijos žydų bendruomenės ir jos naudotos jidiš tarmės istoriją.
Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė
Hier stehen die neuesten 40 von 192 Folgen. Ältere Folgen findest du im Feed des Podcasts.
Ähnliche Podcasts
Mehr Geschichte-Podcasts
Ist das dein Podcast?
Bestätige es mit einem Eintrag in deinem Feed: Du bekommst hier einen Code, trägst ihn als podcast:txt in den Kanal deines Feeds ein, und wir prüfen ihn. Danach steht dein Podcast als „verifiziert“ bei SoundNode.