Homo cultus. Istoriko teritorija
- Folgen
- 286
- Erscheint
- wöchentlich
- Letzte Folge
- 11. Nov. 2026
Über den Podcast
“Istoriko teritorijoje” bus galima susitikti su išskirtinėmis asmenybėmis, kurios rašo, piešia, groja, filmuoja, kuruoja parodas ir tuo pačiu metu įdomiai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. Taigi, “Istoriko teritorija” bus erdve, kurioje kalbėsis ne vien tik mokslininkai, bet patys įvairiausi žmonės, kuriems rūpi esminiai klausimai: Kokia mūsų buvimo laiko upėje prasmė? Ką, kaip ir kodėl mes prisimename? Kaip individualios ir kolektyvinės patirtys gali padėti mums gyvenant šiandienoje? Kokiu būdu derėtų pasakoti apie praeitį ir joje nutikusius dalykus nuolat skubančiam, niekam neturinčiam laiko XXI amžiaus žmogui?
Laidą veda Aurimas Švedas. Trečiadieniais 15.05 val.
Folgen 286
Aukštyn kojom svajoti: „Keistuolių teatro“ kasdienybės filosofija
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje publikuotame tekste, skirtame „keistuoliams“, galima rasti tokius žodžius „Įkurtas 1989 01 06 kaip kooperatyvas Teatras“. Kaip rūsčioje ekonominių pokyčių tikrovėje sugebėjo …
Shownotes
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje publikuotame tekste, skirtame „keistuoliams“, galima rasti tokius žodžius „Įkurtas 1989 01 06 kaip kooperatyvas Teatras“. Kaip rūsčioje ekonominių pokyčių tikrovėje sugebėjo išlikti pirmasis privatus teatras?
„Keistuoliai“ pirmiausiai kreipėsi į vaikus, pačią reikliausią publiką. Kas lėmė tokį rizikingą sprendimą?
1991 m. sausio 11-ąją, apie 12:00 val. dienos, sovietinė armija užėmė Spaudos rūmus. Kur laikinus namus susidaro „keistuoliai“, desantininkų išmesti iš savojo teatro patalpų?
Tais sunkiais mėnesiais gimė muzikinis spektaklis-žaidimas Donaldo Bisseto pasakų motyvais „Aukštyn kojom“. Kaip pasiryžimas „aukštyn kojom svajoti“ nugalėjo tragiškų 1991-ųjų sausio įvykių sukeltą skausmą, nerimą, netikrumą dėl ateities?
Pokalbis su „Keistuolių teatro“ kūrėjais ir aktoriais Ilona Balsyte, Aidu Giniočiu, Robertu Aleksaičiu.
Ved. Aurimas ŠvedasPrezidento Valdo Adamkaus misija: euroatlantinė Lietuva
Pokalbis apie šimtąjį gimtadienį švenčiantį Lietuvos Respublikos prezidentą Valdą Adamkų, sklaidant knygą „Sugrįžimas į Vakarus: Valdas Adamkus“ („Odilė“, 2026). Kaip prezidento Adamkaus epochoje Lietuvai …
Shownotes
Pokalbis apie šimtąjį gimtadienį švenčiantį Lietuvos Respublikos prezidentą Valdą Adamkų, sklaidant knygą „Sugrįžimas į Vakarus: Valdas Adamkus“ („Odilė“, 2026). Kaip prezidento Adamkaus epochoje Lietuvai pavyko ištrūkti iš Rusijos saugumo erdvės, įsilieti į transatlantinę erdvę ir kartu išspręsti strateginės vienatvės problemą? Kaip Lietuvos valstybė, įstojusi į NATO ir ES, savo naująjį statusą pavertė politine galia? Ko iš Adamkaus galėtų pasimokyti XXI amžiuje kuriantys Lietuvos veikimo tarptautinėje erdvėje gaires? Pokalbis su Kovo 11-osios signataru, ambasadoriumi, prezidento patarėju nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais per pirmąją kadenciją Albinu Januška, kultūros istoriku, prezidento pirmosios kadencijos komandos nariu ir patarėju dr. Dariumi Kuoliu, istoriku ir politologu, VDU prof. dr. Antanu Kulakausku.
Ved. Aurimas Švedas.Užupio respublika kaip idėja ir laisvos būties erdvė
Pokalbis apie Užupio respubliką kaip laisvos būties, žmonių bendrystės, džiaugsmingos kūrybos ir paradokso sklaidos erdvę. Kaip Užupio respubliką kūrę žmonės suformavo savitą pasaulį, su prasmėmis, vertybėmis …
Shownotes
Pokalbis apie Užupio respubliką kaip laisvos būties, žmonių bendrystės, džiaugsmingos kūrybos ir paradokso sklaidos erdvę. Kaip Užupio respubliką kūrę žmonės suformavo savitą pasaulį, su prasmėmis, vertybėmis, normomis, ryšiais? Nuo ko nepriklausomi norėjo būti užupiečiai paskelbę apie savo neprigulmybę 1998-ųjų balandžio 1 dieną? Kaip gimė Užupio respublikos Konstitucija – dokumentas, kurio pamatinis principas yra paradoksalus mąstymas? Ar nebuvo rizikinga Konstituciją kurti kaip atvirą įvairioms, dažnu atveju viena kitą neigiančioms, interpretacijoms tekstą? Koks dalykas gali įveikti visagalę mirtį? Pokalbis su poetu, kino režisieriumi ir Užupio respublikos kūrėju Romu Lileikiu.
Ved. Aurimas ŠvedasJerzy Giedroyc – žmogus, pakeitęs Lenkijos visuomenės požiūrį į Lietuvą
Pokalbis apie išskirtinę asmenybę – lenkų publicistą ir redaktorių Jerzy Giedroyc. Šis žmogus daugybę dešimtmečių gyvendamas šalia Paryžiaus esančiame Maisons-Laffite vadovavo Literatūros institutui (lenk …
Shownotes
Pokalbis apie išskirtinę asmenybę – lenkų publicistą ir redaktorių Jerzy Giedroyc. Šis žmogus daugybę dešimtmečių gyvendamas šalia Paryžiaus esančiame Maisons-Laffite vadovavo Literatūros institutui (lenk. „Instytut Literacki“) ir redagavo emigracijoje leistą žurnalą „Kultūra“ (lenk. „Kultura“), tapusį viena svarbiausių diskusijų apie Lenkijos ir Vidurio Rytų Europos ateitį erdvių.
Kaip J. Giedroyc ir žurnalui „Kultūra“ pavyko pakeisti Lenkijos visuomenės mąstymo stereotipus apie lietuvius, baltarusius ir ukrainiečius? Kaip šis mąstymo pokytis palengvino Vilniaus ir Varšuvos dialogą XX a. 10 dešimtmetyje?
Pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto docente, Švietimo tyrimų ir inovacijų instituto direktore, dr. Barbara Stankiewicz.
Ved. Aurimas ŠvedasKaip atgavusi Nepriklausomybę Lietuvos visuomenė vėl atrado šapokinį pasakojimą?
Lietuvos visuomenė, keliaujanti iš sovietinio į posovietinį būvį, jautė gyvą poreikį susivokti savojoje istorijoje, ieškojo naujų, originalių požiūrių į praeitį. Kaip paaiškinti anomalų Adolfo Šapokos ir jo …
Shownotes
Lietuvos visuomenė, keliaujanti iš sovietinio į posovietinį būvį, jautė gyvą poreikį susivokti savojoje istorijoje, ieškojo naujų, originalių požiūrių į praeitį. Kaip paaiškinti anomalų Adolfo Šapokos ir jo kolegų 1936 metais Kaune publikuotos „Lietuvos istorijos“ populiarumą XX a. 10-ajame dešimtmetyje? Ką atkūrus Nepriklausomybę buvo galima perimti iš pasaulio lietuvių, kurie sovietinės okupacijos metais mąstė ir rašė apie Lietuvos istoriją, įdirbio? Kokie istorikai ir kokios tuo metu besiformavusios istorinės mokyklos nepriklausomoje Lietuvoje sugebėjo suformuluoti įdomiausius atsakymus į visuomenę dominusius klausimus apie Lietuvos valstybės ir visuomenės istoriją? Ar tikrai XXI a. lietuvių istoriografija tapo labai politkorektiška, vengianti didžiųjų istorijos klausimų ir nuobodi? Pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju dr. Aurelijumi Gieda.
Ved. Aurimas ŠvedasGyvenimo prasmės dizaineriai: Naujoji komunikacijos mokykla
Kaip gimė Naujosios komunikacijos mokykla (NKM) – išgalvota institucija, kurios vienu iš svarbiausių tikslų buvo žaismingas, lengvas bendravimas, akcijos, mistifikacijos ir konceptualus pokštavimas? Kokios …
Shownotes
Kaip gimė Naujosios komunikacijos mokykla (NKM) – išgalvota institucija, kurios vienu iš svarbiausių tikslų buvo žaismingas, lengvas bendravimas, akcijos, mistifikacijos ir konceptualus pokštavimas? Kokios asmenybės sudarė NKM branduolį, kur buvo šios mokyklos būstinė? Kaip visuomenė priėmė NKM akcijas – parodas „Vampyrai“ (1991), „Pornografija“ (1992), „Grupė 48“ (1993), neegzistuojančios grupės „Moralės kontrolės komitetas“ koncerto reklamą, Franko Zappos esą siunčiamus sveikinimus Vilniui ir Lietuvai? Kaip buvo sugalvota apdovanojimų „Už lietuvių nacijos formavimą“ idėja?
Kaip Sauliui Paukščiui pavyko sujaukti tuo metu jau susiklosčiusias viešųjų erdvių įpaminklinimo taisykles ir 1995-ųjų gruodžio mėnesį Vilniuje pastatyti paminklą Frankui Zappai?
Pokalbis su menotyrininku Ernestu Parulskiu ir fotomenininku Sauliumi Paukščiu.
Ved. Aurimas Švedas.Knygų leidyba XX a. pabaigoje: misija, intelektualinis nuotykis, o gal avantiūra?
XX a. 10 dešimtmetyje leidybos pasaulyje ir lietuvių literatūros lauke vyko procesai pakeitę ką tik atgavusios Nepriklausomybę Lietuvos visuomenės požiūrį į knygas ir į skaitymą. Kaip pirmąsias privačias …
Shownotes
XX a. 10 dešimtmetyje leidybos pasaulyje ir lietuvių literatūros lauke vyko procesai pakeitę ką tik atgavusios Nepriklausomybę Lietuvos visuomenės požiūrį į knygas ir į skaitymą. Kaip pirmąsias privačias leidyklas įkūrę žmonės siekė naujos kokybės, kurios reikėjo tiek leidėjams, tiek ir skaitytojams? Kaip leidykla „Tyto alba“ 1993-aisiais pasiryžo rizikingam žingsniui - pirkti tuo metu visame pasaulyje populiarių knygų autorių teises? Kodėl šis pirkimo procesas tuo metu priminė turgų? Ką nuveikė leidykla „Baltos lankos“ aktyviai įsitraukusi į nuo 1992-ųjų įgyvendintą „Atviros Lietuvos fondo“ knygų leidybos programą? Kaip gimė užsienio kultūrą atitinkančių „Baltų lankų“ knygynų idėja?
Kokie knygų pardavimai XX a. pabaigoje leidėjų buvo vertinami kaip sėkmės istorijos?
Pokalbis su leidyklos „Tyto alba“ įkūrėja ir direktore Lolita Varanavičiene ir literatūrologu, leidyklos „Baltos lankos“ steigėju bei ilgamečiu vadovu Sauliumi Žuku.
Ved. Aurimas ŠvedasTvinpyksiška Klaipėda epochų sandūroje
Kaip tyrimas apie Klaipėdos meninius reiškinius 1985 - 2000 metais virto romanu „Potvynis Bohemoje“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025)? Kiek šiame romane brėžiama paralelė tarp XX a. 10 deš. Klaipėdos …
Shownotes
Kaip tyrimas apie Klaipėdos meninius reiškinius 1985 - 2000 metais virto romanu „Potvynis Bohemoje“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025)? Kiek šiame romane brėžiama paralelė tarp XX a. 10 deš. Klaipėdos ir kino režisieriaus Davido Lyncho vaizduotėje egzistavusio „Twin Peaks’o“ padeda atskleisti uostamiesčio tapatybę? Kas tokio tvinpyksiško buvo tuometinėje Klaipėdoje? Kokių aplinkybių sąveika kūrė šio miesto ir jo kultūrinių erdvių išskirtinumą tuo metu Lietuvoje vykusių procesų kontekste?
Pokalbis su muziejininke ir rašytoja, romano „Potvynis Bohemoje“ autore Sondra Simana bei įvairių kultūrinių projektų Klaipėdoje iniciatoriumi Henriku Žižiu.
Ved. Aurimas ŠvedasPrieštaringas ir unikalus laikas istorijų pasakojimui kine
Kodėl atkūrus Nepriklausomybę nutilo tuo metu savo kūrybinę brandą pasiekę kino režisieriai Arūnas Žebriūnas, Almantas Grikevičius, Marijonas Giedrys, Raimondas Vabalas?Kaip byrėjo visą sovietmetį funkcionavusi …
Shownotes
Kodėl atkūrus Nepriklausomybę nutilo tuo metu savo kūrybinę brandą pasiekę kino režisieriai Arūnas Žebriūnas, Almantas Grikevičius, Marijonas Giedrys, Raimondas Vabalas?
Kaip byrėjo visą sovietmetį funkcionavusi administracinė ir kūrybinė struktūra – Lietuvos kino studija – ir kaip kūrėsi pirmosios nepriklausomos, privačios kino studijos?
Kokios patirtys ir idėjos formavo „lūžio kartai“ priskiriamų kino režisierių kūrybinį braižą?
Kaip kine papasakoti istoriją be žodžių?
Kodėl pirmieji Nepriklausomybės metai buvo palankesni dokumentikai?
Pokalbis su kino režisieriais Audriumi Stoniu ir Arūnu Mateliu.
Ved. Aurimas ŠvedasIstorijos teatras
Kodėl daugelį taip traukia iš esmės tamsus, kupinas įtampos, tragedijų, netekčių laikas – XX a. dešimtasis dešimtmetis?Kodėl įvairūs menininkai prisimindami save ir savuosius darbus Nepriklausomybės pradžioje …
Shownotes
Kodėl daugelį taip traukia iš esmės tamsus, kupinas įtampos, tragedijų, netekčių laikas – XX a. dešimtasis dešimtmetis?
Kodėl įvairūs menininkai prisimindami save ir savuosius darbus Nepriklausomybės pradžioje imasi perrašyti istoriją?
Kokie įdomūs ir išskirtiniai dalykai gimė to meto teatrų scenose bei menininkų formuotose naujose kūrybinėse oazėse?
Kodėl 1993-aisiais įvykusį pirmąjį tarptautinį teatro festivalį LIFE su jo šūkiu „įleisti šviežio oro“ Lietuvos teatrų atstovai priėmė ne tik rezervuotai, bet ir su kaltinimais esą Rūta Vanagaitė su šiuo festivaliu nužudys Lietuvos scenos meną?
Pokalbis su teatro kritiku, pedagogu, publicistu Vaidu Jauniškiu.
Ved. Aurimas ŠvedasLenktynės su laiku: išsaugoti Nepriklausomybės istoriją ateičiai
Ką ir kaip renka bei saugo atminties institucijos siekdamos užfiksuoti Nepriklausomybės istorijos įvykius, procesus, ryškiausias asmenybes? Kaip ir kiek į istorijos ir atminties išsaugojimo, naujų pasakojimų …
Shownotes
Ką ir kaip renka bei saugo atminties institucijos siekdamos užfiksuoti Nepriklausomybės istorijos įvykius, procesus, ryškiausias asmenybes? Kaip ir kiek į istorijos ir atminties išsaugojimo, naujų pasakojimų apie mūsų visų bendrą patirtį kūrimo darbą, gali įsitraukti Lietuvos muziejininkai?
Šiuo metu sparčiai kuriama platforma e-kultūra, kurios naujienų skiltyje galima rasti žinutę, kad šios platformą formuojantys ekspertai didelį dėmesį skiria „Kovo 11-osios keliui: nuo pasipriešinimo iki valstybės atkūrimo...“ Kaip e-kultūros komandai sekasi skaitmeninti apie šį kelią pasakojančius šaltinius?
Pokalbis su Lietuvos vyriausiąja archyvare doc. dr. Inga Zakšauskiene, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja mokslui ir sklaidai dr. Giedre Mileryte–Japertiene, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore dr. Jolanta Budriūniene.
Ved. Aurimas ŠvedasAr viskas 1926-aisiais galėjo būti kitaip?
Specialioje „Istoriko teritorijoje“ dr. Aurimas Švedas ir dr. Artūras Svarauskas kalbėsis apie 1926 metų politinės sistemos lūžį: kodėl jis įvyko, kaip šiuos procesus suvokė visuomenė ir kokią ateities viziją …
Shownotes
Specialioje „Istoriko teritorijoje“ dr. Aurimas Švedas ir dr. Artūras Svarauskas kalbėsis apie 1926 metų politinės sistemos lūžį: kodėl jis įvyko, kaip šiuos procesus suvokė visuomenė ir kokią ateities viziją turėjo politiniai veikėjai, parėmę karininkų avantiūrą.
Laidoje taip pat bus klausiama, ar tuo metu būta alternatyvių valstybės valdymo kelių, ar perversmo padarinių recepcijos kontekste galime kalbėti apie pilietinės visuomenės egzistavimą ir ką apie 1926 metų įvykius Kaune iš Vilniaus galėjo pasakyti Jonas Basanavičius.
Ved. Aurimas ŠvedasKaip charkiviečiai kūrė pasaulinę fotografiją, įkvėptą Luckaus ir „Pink Floyd“
Charkivo fotografijos mokyklos ištakos – grupė „Vremia“ (liet. „Laikas“), susiformavusi šiame mieste 1971 m. Vienintelė šios menininkų grupės paroda sovietmečiu surengta Charkivo mokslininkų namuose 1983 m. Per …
Shownotes
Charkivo fotografijos mokyklos ištakos – grupė „Vremia“ (liet. „Laikas“), susiformavusi šiame mieste 1971 m. Vienintelė šios menininkų grupės paroda sovietmečiu surengta Charkivo mokslininkų namuose 1983 m. Per vos keletą valandų trukusią parodą paskelbtas manifestas ir pristatyta vadinamoji smūgio teorija.
Kas yra smūgio teorija ir kuo išskirtinė Charkivo fotografijos mokykla, sutelkusi keturias menininkų kartas? Kaip galima apibūdinti vieno svarbiausių šios mokyklos atstovų Boriso Michailovo kūrybą? Kokie ryšiai klostėsi tarp Ukrainos ir Lietuvos fotomenininkų sovietmečiu bei nepriklausomybės laikotarpiu?
Pokalbis su fotomenininku, parodos „Ukrainos svajotojai: Charkivo fotografijos mokykla“ kuratoriumi Dariumi Vaičekausku.
Ved. Aurimas ŠvedasLūžio kartos režisierius Stonys: filmavau avytę, kai aplink vyko didžiuliai dalykai
Pokalbis apie kino režisieriaus Audriaus Stonio kūrybos principus, ankstyvuosius jo filmus „Atverti duris ateinančiam“ (1989), „Baltijos kelias“ (1990), „Neregių žemė“ (1992), „Griuvėsių apaštalas“ (1993) …
Shownotes
Pokalbis apie kino režisieriaus Audriaus Stonio kūrybos principus, ankstyvuosius jo filmus „Atverti duris ateinančiam“ (1989), „Baltijos kelias“ (1990), „Neregių žemė“ (1992), „Griuvėsių apaštalas“ (1993), „lūžio kartą“ lietuviškajame kine, žmogaus su kino kamera galimybę užfiksuoti laiko tėkmę ir mūsų gyvenimų virsmą istorija.
Pokalbis su kino režisieriumi, pedagogu, profesoriumi Audriumi Stoniu.
Ved. Aurimas ŠvedasPirmosios Lietuvos Respublikos tarptautinio įvaizdžio kūrėja Magdalena Avietėnaitė
Pokalbis apie Magdaleną Avietėnaitę (1892-1984) – spaudos darbuotoją, diplomatę, įtakingiausią Pirmosios Lietuvos Respublikos politinio gyvenimo dalyvę moterį, besirūpinusią Lietuvos tarptautiniu …
Shownotes
Pokalbis apie Magdaleną Avietėnaitę (1892-1984) – spaudos darbuotoją, diplomatę, įtakingiausią Pirmosios Lietuvos Respublikos politinio gyvenimo dalyvę moterį, besirūpinusią Lietuvos tarptautiniu įvaizdžiu.
Kodėl M.Avietėnaitės profesinį augimą ir galimybes dirbti Lietuvai apribojo virš jos egzistavusios „stiklo lubos“?
Koks žvilgsnis į M. Avietėnaitės asmenybę padėtų išvesti ją iš Lietuvos istorijos periferijų į kanoninį pasakojimą? Kokiais pjūviais analizuodami jos biografiją naujomis prasmėmis galima išskaityti šios iškilios moters gyvenimo istoriją?
Pokalbis su knygos „Šviesa pro stiklo lubas: Magdalena Avietėnaitė (1892-1984) - tarpukario valstybės įvaizdžio kūrėja“ sudarytojomis ir tekstų autorėmis Kristina Stankaite, Violeta Karmalavičiene, Laimute Baltakoje.
Ved. Aurimas ŠvedasKuo ypatingas vaikų auginimas vienkiemyje?
Koks skirtumas tarp žodžių „namas“ ir „Namai“? Kaipgi reikia tvarkytis sodyboje klausantis uodų, žalčių beigi kitų gyvių patarimų?Kas įvyksta kai gyvenimą tiesėje pakeičia sukimasis ratu? Kokiais būdais įmanoma …
Shownotes
Koks skirtumas tarp žodžių „namas“ ir „Namai“? Kaipgi reikia tvarkytis sodyboje klausantis uodų, žalčių beigi kitų gyvių patarimų?
Kas įvyksta kai gyvenimą tiesėje pakeičia sukimasis ratu? Kokiais būdais įmanoma sulėtinti laiką? Kaip nustoti gyvenimą matuoti pralaimėjimų ir pergalių liniuote? Kuo ypatingas vaikų auginimas vienkiemyje? Kaip kasdieninį maistą savo šeimai gamina populiarių knygų apie augalus, natūralų rauginimą, atsargų ruošimą autorė?
Pokalbis su kultūros istorike, namų šeimininke, ūkininke, knygų „Natūralus rauginimas“, „Ką kanda šalna“, „Atsargų kamara“, „Šikamiškio kronikos“ autore Ieva Šidlaite.
Ved. Aurimas ŠvedasPirmoji MTV karta: kaip vaikinukai iš Vilniaus įtikino, kad roko muzikoje yra šviesos?
Kada ir kur įvyko pirmasis „Biplan“ koncertas? Kokia prasmė glūdi šios grupės narių žodžiuose - „mes buvome pirmoji MTV karta“?Kaip vyko pirmųjų dviejų „Biplan“ albumų „Banzai“ (1997) ir „Braškės“ (1998) …
Shownotes
Kada ir kur įvyko pirmasis „Biplan“ koncertas? Kokia prasmė glūdi šios grupės narių žodžiuose - „mes buvome pirmoji MTV karta“?
Kaip vyko pirmųjų dviejų „Biplan“ albumų „Banzai“ (1997) ir „Braškės“ (1998) įrašai?
Kaip jauni vaikinukai iš Vilniaus įtikino mus, kad roko muzikoje gali būti daug šviesos?
Kokia grupės „Biplan“, gyvuojančios jau trisdešimt metų, ilgaamžiškumo paslaptis?
Kaip Nepriklausomybės epochoje pasikeitė roko scena Lietuvoje?
Pokalbis su grupės „Biplan“ įkūrėjais ir muzikantais – Maksu Melmanu ir Olegu Sejev.
Ved. Aurimas ŠvedasMaisto kortelės, lito išėmimas ir prekių stygius: kaip sovietai žudė lietuvių verslumą
Ką sovietų valdžiai pavyko nuveikti griaunant Pirmosios Lietuvos Respublikos ekonomikos sistemą ir verslo modelį pirmaisiais Lietuvos okupacijos metais? Kodėl pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1944-1947 …
Shownotes
Ką sovietų valdžiai pavyko nuveikti griaunant Pirmosios Lietuvos Respublikos ekonomikos sistemą ir verslo modelį pirmaisiais Lietuvos okupacijos metais? Kodėl pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1944-1947 metų laikotarpiu sovietai keitė požiūrį į privačią iniciatyvą, smulkųjį verslą, piliečių ekonominę saviraišką? Ar visuomenė pasinaudojo jai suteiktu šansu? Kas tuo metu vyko šešėlinėje ekonomikoje?
1947 m. gruodžio mėnesį sovietai vėl ėmėsi ribojimų ir draudimų politikos. Už kokias šešėlyje esančias ekonominės veiklos formas sovietinė Temidė baudė rūsčiausiai vėlyvojo stalinizmo laikais?
Pokalbis su publicistu ir istoriku, knygos „Nužudyti verslumą. Sovietų kova su Lietuvos gyventojų verslumu 1940-1953 metais“ autoriumi dr. Dariumi Indrišioniu.
Ved. Aurimas Švedas.Modernaus šokio ritmu: Danutės Nasvytytės kūrybinė biografija
Ką šokis istorikams pasakoja apie žmonių ir visuomenių gyvenimo būdą, mentalitetą, emocinę būklę, jų lūkesčius, siekius, baimes? Kaip XX a. modernaus, išraiškos arba laisvojo šokio raida padeda suprasti moterų …
Shownotes
Ką šokis istorikams pasakoja apie žmonių ir visuomenių gyvenimo būdą, mentalitetą, emocinę būklę, jų lūkesčius, siekius, baimes? Kaip XX a. modernaus, išraiškos arba laisvojo šokio raida padeda suprasti moterų sąvivokos, saviraiškos, situacijos kaitą Europoje ir pasaulyje?
Kuo XX a. Lietuvos kultūros istorijoje svarbi modernaus, išraiškos šokio pradininkė Danutė Nasvytytė (1916-1983)? Kokie nauji šios asmenybės kūrybinės biografijos faktai bei jų interpretacija atsiveria knygoje „Nomadės šokis“?
Pokalbis su istorike, knygos „Nomadės šokis: išraiškos šokio pradininkės Danutės Nasvytytės kūrybinė biografija“ autore Emilija Tume.
Ved. Aurimas ŠvedasKelionės kaip lietuvybės tyrimo būdas
Kaip diplomuoti teisininkai, dirbę advokatų kontoroje, tapo keliautojais ir lietuvių pasaulio tyrinėtojais? Kuo keliautojas skiriasi nuo turisto? Ar kelionės padeda geriau suprasti savąją tapatybę, atsakyti į …
Shownotes
Kaip diplomuoti teisininkai, dirbę advokatų kontoroje, tapo keliautojais ir lietuvių pasaulio tyrinėtojais? Kuo keliautojas skiriasi nuo turisto? Ar kelionės padeda geriau suprasti savąją tapatybę, atsakyti į klausimą kas yra „lietuviškumas“?
Kokius pasaulio lietuvių istorijos ženklus ir atminties vietas per daugiau nei dešimt metų vykstančias ekspedicijas pavyko skirtinguose žemynuose surasti projekto „Gabalėliai Lietuvos“ įgyvendintojams?
Pokalbis su keliautojais, lietuvių pasaulio tyrinėtojais, projekto „Gabalėliai Lietuvos“ iniciatoriais ir svarbiausiais įgyvendintojais – Augustinu ir Aiste Žemaičiais.
Ved. Aurimas ŠvedasKodėl XXI amžiaus žmonėms reikia pasakų?
Kuo ypatingi yra istorinio žanro filmai? Kodėl vieninteliu istoriniu bataliniu lietuvišku filmu yra „Herkus Mantas“, režisieriaus Marijono Giedrio sukurtas dar 1972-aisiais metais?Kaip buvo nufilmuota finalinė …
Shownotes
Kuo ypatingi yra istorinio žanro filmai? Kodėl vieninteliu istoriniu bataliniu lietuvišku filmu yra „Herkus Mantas“, režisieriaus Marijono Giedrio sukurtas dar 1972-aisiais metais?
Kaip buvo nufilmuota finalinė meninės dokumentikos žanro filmo „Vabzdžių dresuotojas“ (2008) scena? Kaip kuriami filmai apie pirmuosius valstybės asmenis („Prezidentės portretas“ (2009); „Valstybės paslaptis“ (2019)? Kokias svarbiausias idėjas siekta išsakyti dirbant ties filmais „Tada Blinda. Pradžia“ (2011) ir „Emilija iš Laisvės alėjos“ (2017)?
Kodėl XXI amžiaus žmonėms reikia įkvepiančių mitų arba pasakų?
Pokalbis su kino režisieriumi Donatu Ulvydu.
Ved. Aurimas ŠvedasAr šiuolaikinis žmogus iš tiesų amžėja kitaip?
Kaip keitėsi žmogaus kūnas bėgant laikui ir kiek XXI amžiuje gyvenantis Lietuvos pilietis yra išoriškai panašus į žmogų, kuris gyveno karaliaus Mindaugo kuriamoje valstybėje XIII amžiuje?Istorikai, kaip …
Shownotes
Kaip keitėsi žmogaus kūnas bėgant laikui ir kiek XXI amžiuje gyvenantis Lietuvos pilietis yra išoriškai panašus į žmogų, kuris gyveno karaliaus Mindaugo kuriamoje valstybėje XIII amžiuje?
Istorikai, kaip taisyklė, apibūdindami Lietuvos visuomenės situaciją XXI amžiuje konstatuoja: „Niekada taip gerai negyvenome“. Kaip ši gerovė veikia mūsų kūnus?
Kokius svarbiausius raidos etapus išgyvena žmogaus kūnas? Ar mes, lyginant su savo protėviais, įgijome galimybių apgauti laiką ir pristabdyti amžėjimą?
Pokalbis su šeimos gydytoju Valerijumi Morozovu, kineziterapeute ir sporto trenere Tatjana Štopiene ir anatomu-antropologu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentu Andrejumi Suchomlinovu.
Ved. Aurimas ŠvedasUgnis ir tikėjimas: laiko ženklai operoje
Kokius pėdsakus laikas palieka operoje? Ir kaip opera įtakoja laikmetį bei jame gyvenančius žmones? Kokiu būdu operos Lietuvoje institucijos istorija susijusi su Lietuvos valstybės istorija? Ką opera davė …
Shownotes
Kokius pėdsakus laikas palieka operoje? Ir kaip opera įtakoja laikmetį bei jame gyvenančius žmones? Kokiu būdu operos Lietuvoje institucijos istorija susijusi su Lietuvos valstybės istorija? Ką opera davė lietuvių nacionalinei savikūrai? Ar egzistuoja lietuviškos „tautinės operos kodas“?
Kaip reikia rašyti apie akimirkos grožio raišką operoje, kurio išlikę šaltiniai (muzikos partitūros, scenografų piešiniai, nuotraukos, recenzijos), deja, nepajėgūs atkurti?
Pokalbis su kolektyvinės monografijos „Ugnis ir tikėjimas. Lietuvos istorija ir mitologija operos scenoje“ bendraautoriais, muzikologėmis prof. Rūta Stanevičiūte, dr. Jūrate Katinaite, menotyrininku prof. Helmutu Šabasevičiumi.
Ved. Aurimas ŠvedasImanuelis Kantas ir mes sustingusio laiko burbule
Kas yra teatro laikas? Kaip laikas valdomas rašant pjesę ir kaip jis teka aktoriui scenoje?Kaip gimė Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Kantas“ ir kaip ši pjesė virto Oskaro Koršunovo spektakliu Vilniaus mažajame …
Shownotes
Kas yra teatro laikas? Kaip laikas valdomas rašant pjesę ir kaip jis teka aktoriui scenoje?
Kaip gimė Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Kantas“ ir kaip ši pjesė virto Oskaro Koršunovo spektakliu Vilniaus mažajame teatre? Koks yra Kanto erdvėlaikis minėtame spektaklyje?
Kodėl žiūrėdami šią pjesę jaučiamės lyg būtume sustingusio laiko burbule kurio link artėja istorijos audra?
Kaip teatro žmonės susigyvena su skaudaus laikinumo jausmu?
Pokalbis su rašytoju ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi, aktoriumi Ramūnu Cicėnu ir dailininku bei scenografu Gintaru Makarevičiumi.
Ved. Aurimas ŠvedasGintautas Sakalauskas: laiko faktoriaus byloje neįvertinimas yra atsisukęs prieš valstybę
Kas yra teisininkų laikas? Ar valstybėse turinčiose skirtingas teisines sistemas teisininkų santykis su laiku yra skirtingas? Kokį poveikį skirtingos laiko dimensijos – praeitis ir ateitis – daro teisei ir …
Shownotes
Kas yra teisininkų laikas? Ar valstybėse turinčiose skirtingas teisines sistemas teisininkų santykis su laiku yra skirtingas? Kokį poveikį skirtingos laiko dimensijos – praeitis ir ateitis – daro teisei ir teisės instrumentams? Kokius teisės aktus galima laikyti „laiškais į ateitį“? Kuomet teisininkams tenka leistis į lenktynes su laiku?
Pokalbis su teisininku, kriminologu, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc.dr. Gintautu Sakalausku.
Ved. Aurimas ŠvedasKeliautojo laiko mašina pradžiamokslis
Kuomet fizikai prabilo apie keliones laiku kaip apie teoriškai įmanomą galimybę? Kaip galėtų veikti laiko mašina? Kodėl kelionę ateities link yra lengviau įgyvendinti nei šuolį į praeitį?Į kokį LDK laikotarpį …
Shownotes
Kuomet fizikai prabilo apie keliones laiku kaip apie teoriškai įmanomą galimybę? Kaip galėtų veikti laiko mašina? Kodėl kelionę ateities link yra lengviau įgyvendinti nei šuolį į praeitį?
Į kokį LDK laikotarpį istorikai rekomenduotų nusitaikyti pasiryžėliams keliauti laiku? Kokius namų darbus turėtų atlikti tokie nuotykių ieškotojai? Ką apie Viduramžių visuomenę derėtų išsiaiškinti prieš sėdant į laiko mašiną? Kur keliautojai laiku galėtų apsistoti, ką valgyti, su kuo jiems patartina (ne)bendrauti, kokių dalykų vengti?
Pokalbis su istorikais - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. Tomu Čelkiu, dr. Antanu Petrilioniu, doktorantu Povilu Andriumi Stepavičiumi bei fiziku, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Mindaugu Karčiausku.
Ved. Aurimas ŠvedasAr sugrąžintas iš nebūties mamutas būtų laimingas XXI amžiuje?
Kas yra geologinis ir biologinis laikas? Kokia yra geologinių ir biologinių įvykių trukmė? Kokiais „laikrodžiais“ šie įvykiai matuojami? Kodėl Lietuva laikoma unikalaus geologinio laiko archyvu? Kaip reikėtų …
Shownotes
Kas yra geologinis ir biologinis laikas? Kokia yra geologinių ir biologinių įvykių trukmė? Kokiais „laikrodžiais“ šie įvykiai matuojami? Kodėl Lietuva laikoma unikalaus geologinio laiko archyvu? Kaip reikėtų suprasti sąvokas „filogenetinis“, „sukcesinis“, „ontogenetinis“ ir „ląstelės“ laikas? Kaip interpretuoti mokslininkų bandymus biologinio laiko tėkmę pasukti atgal ir iš nebūties sugrąžinti išnykusias gyvūnų rūšis? Pokalbis su Gamtos tyrimų centro vyresniaisiais mokslo darbuotojais – geologu dr. Jonu Satkūnu ir entomologu dr. Eduardu Budriu.
Ved. Aurimas ŠvedasLapkričio 18-osios spąstai: Solvej Balle romanai „Apie tūrio apskaičiavimą“
Kodėl danų rašytojos Solvej Balle romanų ciklas „Apie tūrio apskaičiavimą“ tapo pasauliniu literatūros reiškiniu? Kaip galima intepretuoti rašytojos pasakojimą apie antikvarinių knygų pardavėją Tarą Selter kuri …
Shownotes
Kodėl danų rašytojos Solvej Balle romanų ciklas „Apie tūrio apskaičiavimą“ tapo pasauliniu literatūros reiškiniu? Kaip galima intepretuoti rašytojos pasakojimą apie antikvarinių knygų pardavėją Tarą Selter kuri sulūžus laiko tvarkai buvo įkalinta lapkričio 18-oje dienoje? Kaip ir kodėl žmonės realiame gyvenime patenka į laiko kilpas ir pradeda kartoti tuos pačius veiksmus, todėl nuolat pakliūna į tas pačias situacijas? Ar mes iš tiesų turime tvirtas garantijas, kad pasaulis yra tvarkingas ir prognozuojamas, o ateitis priklauso mums?
Pokalbis su vertėja Ieva Toleikyte, literatūrologe ir literatūros kritike Neringa Butnoriūte, jungiškos krypties psichoanalitike Agne Morkvėnaite-Vasiliauskiene, filosofu, Vytauto Didžiojo Universiteto filosofijos katedros vedėju Viktoru Bachmetjevu.
Ved. Aurimas ŠvedasGyventi laikrodžio tempu: kaip tekėjo laikas Antikoje, Viduramžiais ir dabar?
Kaip senovės graikai ir romėnai suprato laiką, bandė jį skaičiuoti, išgyveno laiko tėkmę? I a. pr. Kr. Romoje gyvenęs Horacijus byloja mums: „siela džiaugiasi dabartyje, ji neapkenčia ateities rūpesčių.“ Ar …
Shownotes
Kaip senovės graikai ir romėnai suprato laiką, bandė jį skaičiuoti, išgyveno laiko tėkmę? I a. pr. Kr. Romoje gyvenęs Horacijus byloja mums: „siela džiaugiasi dabartyje, ji neapkenčia ateities rūpesčių.“ Ar tikrai Antikos pasaulio žmonėms visų pirma rūpėjo dabartis?
Ką būtų galima pasakyti apie šių Viduramžių epochos žmonių santykį su laiku?
Kaip Naujųjų amžių žmonės supasaulietino, suasmenino, universalizavo ir suprekino laiką?
Modernus istorinis laikas (kaip ir modernus istorijos mokslas) visuomet mėgino pasaulio įvairovę susieti į vieną procesą, vieną pasakojimą, vieną laiko upę. Kaip istorikai bando šioje laiko tėkmėje įžvelgti skirtingas laiko tėkmes ir netgi judėjimo kryptis?
Kaip reikėtų interpretuoti prancūzų istoriko Fernand Braudel sukurtą trinarę laiko koncepciją?
Pokalbis su Vilniaus universitete Istorijos fakultete dirbančiais mokslininkais doc. dr. Eugenijumi Saviščevu, doc. dr. Tomu Čelkiu, dr. Aurelijumi Gieda.
Ved. Aurimas ŠvedasNuo Einšteino iki CERN laboratorijos: kaip tiksi fiziko laikrodis?
Kaip ir kokiais laikrodžiais laiką matuoja fizikai? Kaip mūsų požiūrį į laiką pakeitė Albertas Einšteinas? Ar laikas gali judėti skirtingais greičiais, nelygu kokiame žiūros taške jį matuojame?Ar tikrai …
Shownotes
Kaip ir kokiais laikrodžiais laiką matuoja fizikai? Kaip mūsų požiūrį į laiką pakeitė Albertas Einšteinas? Ar laikas gali judėti skirtingais greičiais, nelygu kokiame žiūros taške jį matuojame?
Ar tikrai egzistuoja begalybė skirtingų laikų, pasaulį valdo nepastovumo principas, todėl mes gyvename nuolatiniame vyksme ir įvykių chaose, o skirtumo tarp praeities ir dabarties nėra? Kaip suprasti fizikų teiginį, jog universali dabartis neegzistuoja?
Ar fizikų vaizduotėje įmanu mūsų visatoje surasti vietų, kur nebūtų laiko arba – kur laikas būtų pasibaigęs?
Pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkais prof. Miku Vengriu ir dr. Mažena Mackoit Sinkevičienė, o taip pat - Ženevoje, CERN laboratorijoje, dirbančiu fiziku dr. Gediminu Šarpiu.
Ved. Aurimas Švedas
Hier stehen die neuesten 40 von 286 Folgen. Ältere Folgen findest du im Feed des Podcasts.
Ähnliche Podcasts
Mehr Geschichte-Podcasts
Ist das dein Podcast?
Bestätige es mit einem Eintrag in deinem Feed: Du bekommst hier einen Code, trägst ihn als podcast:txt in den Kanal deines Feeds ein, und wir prüfen ihn. Danach steht dein Podcast als „verifiziert“ bei SoundNode.