Už Vilniaus
NeuTraktorių nuskandinęs Klaudijus – geriausias artojas: bėgdavau iš mokyklos dirbti ūkyje
- Folgen
- 291
- Erscheint
- wöchentlich
- Letzte Folge
- 21. Okt. 2026
Über den Podcast
Laidos tikslas - pasakoti apie mažesnius Lietuvos regionus (savivaldybes): jų politines aktualijas, geruosius ir bloguosius regionų politikos pavyzdžius; rinkti ir skelbti išskirtines už Vilniaus gyvenančių žmonių istorijas.
Ved. Edvardas Kubilius
Folgen 291
Traktorių nuskandinęs Klaudijus – geriausias artojas: bėgdavau iš mokyklos dirbti ūkyje
„Vos išsilaikęs teises sugebėjau traktorių prūde paskandint. Tėvas parvažiavo – jau galvojau, kad nulups mane tiek, kad nebenorėsiu nė gyventi“, – juokiasi 20-metis ūkininkas Klaudijus Norvilas, kuris šiandien …
Shownotes
„Vos išsilaikęs teises sugebėjau traktorių prūde paskandint. Tėvas parvažiavo – jau galvojau, kad nulups mane tiek, kad nebenorėsiu nė gyventi“, – juokiasi 20-metis ūkininkas Klaudijus Norvilas, kuris šiandien – geriausias Lietuvos jaunasis artojas, nors štai savo karjerą pradėjo nuskandinęs šeimos traktorių prūde.
„Paskutiniais metais mokytojai džiaugdavosi, kad ateidavau į mokyklą. Bėgdavau iš mokyklos, kad dirbčiau ūkyje, nes tiesiog patinka“, – sako Klaudijus.
Ved. Edvardas KubiliusGalvoje plyšus kraujagyslei Vaida kabinasi į gyvenimą: gydytojas netikėjo, kad išgyvensiu
„Gydytojas netikėjo, kad išgyvensiu. Sakė, kad aš buvau kaip dideliame gaisre, kuriame turėjau sudegti“, – sako Vaida Pupalaigienė, kraštovaizdžio ir apželdinimo specialistė iš Žaslių, kuri prieš ketverius …
Shownotes
„Gydytojas netikėjo, kad išgyvensiu. Sakė, kad aš buvau kaip dideliame gaisre, kuriame turėjau sudegti“, – sako Vaida Pupalaigienė, kraštovaizdžio ir apželdinimo specialistė iš Žaslių, kuri prieš ketverius metus nemirė, kai ją ištiko aneurizma – trūkus kraujagyslei į smegenis išsiliejo kraujas.
„Aš pradėjau mąstyti ilgiau, greitai nepriimu informacijos – reikia pagalvoti. Tuomet man buvo 43-eji. Iki tol visur manęs buvo pilna“, – prisimena.
Šiandien Vaida jaučiasi šiek tiek geriau. Džiaugiasi, kad po 5 operacijų vėl pamažu pradeda valdyti kairę ranką, dėlioja ateities planus.
Bet vis dar su liūdesiu prisimena 2024-ųjų spalį, kai iš Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros gavo laišką, kuris pranešė, kad ji, nors ir nevaldo vienos rankos, staiga tampa 100 proc. darbinga.
„Sukėlė tokį šoką. Netikėjau, kad taip gali pasielgti valstybė, nuskambėjo absurdiškai. Dėkoju Dievui, kad nors šeima buvo šalia ir galima buvo į ką atsiremti, nes kitu atveju – arba prie konteinerių, arba socialinės globos namai. Išeitis jau būtų buvusi tokia“, – sako Vaida.
Ved. Edvardas KubiliusKojos netekęs Romas iš Raseinių visur keliauja trirate mašinyte: ji – mano išsigelbėjimas
„Ji – mano išsigelbėjimas“, – sako 65-erių Romas Stulgys, Raseinių rajono gyventojas, kuris visur, kur jam reikia, keliauja nedidele trirate mašinyte su kabina.„Negreit ji važiuoja – apie 30 km/val. Nuvažiuoju …
Shownotes
„Ji – mano išsigelbėjimas“, – sako 65-erių Romas Stulgys, Raseinių rajono gyventojas, kuris visur, kur jam reikia, keliauja nedidele trirate mašinyte su kabina.
„Negreit ji važiuoja – apie 30 km/val. Nuvažiuoju ir į Kelmę, ir į Jurbarką“, – pasakoja.
Romo gyvenimas pasikeitė prieš 12 metų, kai jis, šokdamas iš malkomis pakrautos priekabos, susilaužė koją. Susigadino sąnarį taip, kad prieš metus jo koją išvis teko amputuoti.
„Sesers sūnus Raseiniuose turi mažesnį tokį elektrinį triratuką. Susimainom, įleidžia į parduotuvę, tai aš apsiperku“, – sako Romas.
Ved. Edvardas KubiliusNuo pasaulio vienkiemyje atsiriboję menininkai Staškauskai: kažkas negerai su mūsų mąstymu
„Mes dar prieš prasidedant karui Ukrainoje sakėme – kažkas negerai su mūsų mąstymu, su mūsų gyvenimo būdu, su visais tais dalykais ir politikoje“, – sako menininkai Rasa ir Gediminas Staškauskai, gyvenantys ir …
Shownotes
„Mes dar prieš prasidedant karui Ukrainoje sakėme – kažkas negerai su mūsų mąstymu, su mūsų gyvenimo būdu, su visais tais dalykais ir politikoje“, – sako menininkai Rasa ir Gediminas Staškauskai, gyvenantys ir kuriantys vienkiemyje Kretingos rajone netoli Darbėnų.
„Mes nedejuojame – čia nuo požiūrio priklauso. Lietuva negyveno niekad taip gerai, kaip mes dabar kad gyvename“, – atkerta.
Rasa ir Gediminas Staškauskai kuria iš akmens, medžio ir keramikos, jų kūriniai išsibarstę po visą pasaulį.
„Ir Amerikoje, ir Grenlandijoje, ir Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Olandijoje yra. Labai, labai daug kur yra – jau net negali suskaičiuoti“, – patys stebisi.
Ved. Edvardas KubiliusAbejoja, ar parama šeimoms ką nors pakeis: tai kad mūsų vaikai daugiau nenori, dejuoja
„Kaži, ar ką pakeis. Dabar vaikui reikia kompiuterių geriausių, telefonų geriausių. Jeigu mergaitė nuėjo į mokyklą su pigia kuprine, iš jos juokiasi. Jeigu jos ne firminiai džinsai, irgi ašarų pakalnė. Nu va …
Shownotes
„Kaži, ar ką pakeis. Dabar vaikui reikia kompiuterių geriausių, telefonų geriausių. Jeigu mergaitė nuėjo į mokyklą su pigia kuprine, iš jos juokiasi. Jeigu jos ne firminiai džinsai, irgi ašarų pakalnė. Nu va čia ir skirtumas yra“, – aiškina Sigita ir Antanas Vaitiekūnai, senjorai iš Girkalnio, patys užauginę 3 vaikus ir jau turintys 3 anūkus.
Vaitiekūnai vis dar su nostalgija prisimena vos už 3 km esantį vienkiemį, kuriame gyveno beveik 40 metų ir kur vaikus užaugino.
„Kai nuvažiuoji, tau kitaip ir tas oras kvepia. Vienkiemį seniai pardavėme – prieš 10 metų. Gaila. Buvo labai gaila. Iš pradžių važiuojant taip žvilgsnis į anuos namus krypdavo, kol atpratom“, – pasakoja.
Sigitą, kuriai 66-eri, ir Antaną, kuriam 70 metų, muzika lydi nuo pat vaikystės. Abu jie beveik 30 metų grojo Girkalnio kapeloje „Gojus“, kurios jau nebėra, yra garsiosios Respublikinės liaudiškos muzikos kapelų šventės „Girkalnio Griežynė“ vieni pradininkų.
Sigitai per gyvenimą su Antanu teko išmokti ir būgną mušti, ir kontrabosu griežti, nes tiesiog nebuvo kam groti.
„Mandriai aš ten labai jau nepagrodavau, kaip kiti ten tie pergrojimai visokie. O paprastai – bumci, bumci. Tai kas ten? Nieko nėr“, – juokiasi.
Ved. Edvardas Kubilius33-ejų Vaiva džiaugiasi gyvenimu vienkiemyje, bet kliūva pasirengimas karui: atsiliekame
„Laiminga, taip, nes Lietuvoje gyvenu – turiu savo šeimą, turiu savo aplinką, džiaugiuosi tuo, ką darau. Bet ta laimė ir yra, kurią aš susikūriau. Jei žiūrėtume į sąlygas, na, nėra gal viskas taip gražu ir …
Shownotes
„Laiminga, taip, nes Lietuvoje gyvenu – turiu savo šeimą, turiu savo aplinką, džiaugiuosi tuo, ką darau. Bet ta laimė ir yra, kurią aš susikūriau. Jei žiūrėtume į sąlygas, na, nėra gal viskas taip gražu ir laiminga toje Lietuvoje. Tačiau viskas mūsų rankose“, – sako 33-ejų Vaiva Bukauskienė, užaugusi Panevėžyje, studijavusi Kaune ir prieš dešimtmetį atsikrausčiusi į Raseinių rajoną.
Vaiva organizuoja kultūros renginius, vadovauja Girkalnio bendruomenei ir dirba gerai vertinamoje profesinėje Raseinių technologijos ir verslo mokykloje. Dirba saugos inžiniere.
„Kaip specialistė, turėčiau sakyti, kad neturėtume baimintis, turėtume turėti planą. Bet jei iš žmogiškosios pusės galvočiau, mes tikrai atsiliekame. Mes tik dabar kuriame teorinius planus, bandome gyventojams įteikti praktinius veiksmus, ką jie turėtų daryti, bet tų praktinių mokymų mums trūksta“, – aiškina.
Vaiva su vyru susipažino Kaune. Su savo dviem berniukais gyvena vienkiemyje, nors ieškojo buto Raseiniuose ir niekada apie gyvenimą kaime pagalvojusi nebuvo.
„Tiesiog banko darbuotoja pasiūlė paties banko parduodamą namą. Kadangi vyras medžiotojas, tai nuvykus apžiūrėti aš jau mačiau meilę jo akyse iš pirmo žvilgsnio. Ir supratau, kad turbūt čia reikės pradėti kurti savo ir savo vaikų gyvenimą“, – pasakoja.
Ved. Edvardas KubiliusŠventę Girkalnyje dėl audros atšaukę žmonės: labiausiai gaila bulvių, tai kepėm blynus
„Blogai. Labai blogai“, – pasakoja Kaimų bendruomenės „Girkalnis“ pirmininkė Vaiva Bukauskienė, kaip jaučiasi, kai dėl audros teko atidėti renginį, kuriam kruopščiai ruošėsi visus metus. Tradicinėje jau …
Shownotes
„Blogai. Labai blogai“, – pasakoja Kaimų bendruomenės „Girkalnis“ pirmininkė Vaiva Bukauskienė, kaip jaučiasi, kai dėl audros teko atidėti renginį, kuriam kruopščiai ruošėsi visus metus. Tradicinėje jau 22-ojoje Respublikinėje liaudiškos muzikos šventėje „Girkalnio Griežynė“ turėjo dalyvauti 11 kapelų iš įvairių Lietuvos kampelių, vakare buvo suplanuotas dar 3 popmuzikos grupių koncertas.
„Kai kapelos ėmė skambinti ir sakyti, kad dėl tokio oro neatvažiuos, supratome, kad šventę reikia perkelti”, – sako pirmininkė.
Maitinti šimtus šventės dalyvių buvo pasiruošusi vos už 7 kilometrų esanti Pramedžiavos kaimelio bendruomenė – žmonės jau iš vakaro buvo 9 kibirus bulvių priskutę, į mašinas katilus ir krosnis sukrovę.
„Gaila labiausiai bulvių, nes jų neišlaikysi. Vyrai išvažiavo rinkti palapinių, grįš pietų, blynų išsikepėm. Bet va muzikantai užvažiavo“, – pasakoja Rasa Rūkštelienė.
O kadangi šventės nėra, bet bulvių – per akis, tai tą patį šeštadienį renginį organizavę žmonės susibūrė Pramedžiavos bendruomenės namuose ir bent jau dalį nuskustų bulvių suvalgė, grojant „Girkalnio Griežynėje“ turėjusiai koncertuoti „Pramedžiavos vyrų“ kapelai.
„Mes kitaip negalime. Mes turime kažkaip sueiti, pasibūti“, – aiškina kapelos „Pramedžiavos vyrai“ vadovas Albinas Andriuška.
Ved. Edvardas KubiliusVilmantas iš Viekšnių 2 kartus nupirko namus nepasitaręs su žmona: bijojau, kad numuš ūpą
„Bijojau, kad gali numušti ūpą“, – sako 47-erių statybų meistras iš Viekšnių Vilmantas Lukauskas, 2 kartus savo šeimai nupirkęs namus nepasitaręs su žmona.Vilmantas labai norėtų padėti restauruoti Viekšnių …
Shownotes
„Bijojau, kad gali numušti ūpą“, – sako 47-erių statybų meistras iš Viekšnių Vilmantas Lukauskas, 2 kartus savo šeimai nupirkęs namus nepasitaręs su žmona.
Vilmantas labai norėtų padėti restauruoti Viekšnių bažnyčią, nes pats vaikystėje su broliu daug metų joje patarnaudavo per mišias.
„Mama tiek negaudavo atlyginimo, kiek mes gaudavome iš klebono. Daugiausia per dieną man klebonas yra 100 rublių davęs, kai mamos visa alga būdavo 80 rublių“, – prisimena.
Kai užaugo, Vilmantas, kaip pats sako, iš pradžių pilstė alų, tada išvyko į užsienį prie statybų padirbėti. Nors jų nemėgo, taip nutiko, kad vien Norvegijoje namus statė ar tvarkė 11 metų. Į Lietuvą grįžo prieš 12 metų ir čia labai sėkmingai toliau stato medinius namus.
Tiesa, problema su darbuotojais – jų nelabai yra, o, jei ir randa, jie ne itin noriai dirba.
„Dengėme stogą. Aš ant stogo. Man atneša skardos lapą. Sakau, gi stogą braižai, ar tau sunku pakelt? O jis sako – jei nepatinka, galiu išeiti. Ir ką jam gali pasakyt? Atrodo, kad nori tik dieną prastumti ir pinigus gauti“, – piktinasi.
Ved. Edvardas KubiliusDidžiulės aviacijos kolekcijos Akmenėje savininkas: pats netikiu, kad tiek visko surinkau
Už „Aš pats negaliu patikėti, kad per tiek metų surinkau tokią kolekciją. Tai yra labai brangus hobis. Jei reikėtų šiandien rinktis, tikriausiai nebepradėčiau.“, – sako 47-erių Vytautas Faberas iš Akmenės …
Shownotes
Už „Aš pats negaliu patikėti, kad per tiek metų surinkau tokią kolekciją. Tai yra labai brangus hobis. Jei reikėtų šiandien rinktis, tikriausiai nebepradėčiau.“, – sako 47-erių Vytautas Faberas iš Akmenės, aviacijos entuziastas, sukaupęs vieną solidžiausių kolekcijų, pasakojančių Lietuvos aviacijos istoriją.
Vytautas svajoja Akmenėje įkurto aviacijos muziejų – eksponatų turi užtektinai, reikia tik patalpų.
„Gal, sakau, užaugs nauja karta, kuri susidomės aviacija. Nes dabar labai mažai jaunimo žino, kas yra Antanas Gustaitis“, – svarsto.
Vytautas aviacija domisi nuo vaikystės, bet jau taip rimtai kolekcionuoja 16 metų.
„Matot, aš užaugau prie Akmenės aerodromo. Leisdavosi man palei stogą tie lėktuvai, sklandytuvai, parašiutiskai. Aviacija man yra viskas“, – pasakoja.
Vytauto gyvenimas jau 20 metų driekiasi tarp Lietuvos ir Norvegijos. Jis jau norėtų grįžti į Lietuvą, bet nelabai gali – onkologinę ligą gydosi Norvegijoje, kadangi ten daug metų mokėjo mokesčius.
„Viskas, mano gyvenimas jau kaip ir surištas su Norvegija. Ten ir gydytis tenka“, – sako Vytautas.
Ved. Edvardas KubiliusKapinių prižiūrėtojas: kai kurie dar gyvi paminklus pasistato – bijo, kad pinigus pragers
„Manęs klausia – o kas tu toks būsi? Sakau, šitos didelės valstybės mažas viršininkas. Iš tikrųjų – pakelkite tą valstybę, taigi iki Šiaulių turbūt būtų eilė žmonių“, – sako Albertas Jasaitis, Kelmės rajono …
Shownotes
„Manęs klausia – o kas tu toks būsi? Sakau, šitos didelės valstybės mažas viršininkas. Iš tikrųjų – pakelkite tą valstybę, taigi iki Šiaulių turbūt būtų eilė žmonių“, – sako Albertas Jasaitis, Kelmės rajono Šaukėnų miestelio kapines prižiūrintis daugiau kaip 30 metų. Per šį laiką prie Alberto akių palaidota apie 2 tūkst. žmonių, daugelį jų Albertas pats pažinojo.
„Mano senelio brolis yra irgi palaidotas, va, per vidurį, o dvi žmonos – iš kraštų. Čia man vienas davatka aiškino, kad čia yra grupinis seksas“, – juokiasi.
Albertas kapinėse daro viską, ką reikia, darbo valandų neturi, dažnai pats stebi, kaip duobkasiai kasa kapavietę, nes svarbu užtikrinti tvarką.
„Man 3 val. nakties duobkasiai paskambino, kad rytą renkasi kasti duobę. Matot, kapinėse čia – ne balius. Čia konkrečios datos nepasakysi, kad aš mirsiu tada ir tada. Stengiuosi ateiti. O kokia čia problema?” – pats stebisi.
Albertas sako, kad daugėja žmonių, kurie sutinka būti kremuojami. Tačiau yra ir tokių, kurie paminklą sau pasistato dar būdami gyvi.
„Oi, rupūže, sako, tie vaikai dar pinigus pragers, reikia susitvarkyti… Ir paminklus pasistato“, – pasakoja.
Skaudžiausia Albertui, kai tenka laidoti jaunus žmones.
„Pvz., jeigu aš sulaukčiau 100 metų, per mano laidotuves estradinis galėtų groti. O kai laidojame jaunus žmones, va, tada tai baisu“, – kalba.
Ved. Edvardas KubiliusDarija papuošalams gaminti akmenis vežasi iš Afganistano ar Vietnamo: čia yra nemaža kaina
„Afganistanas, Vietnamas, Mianmaras – čia yra akmenų rinka. Yra įstatymų niuansų. Ne viską galima parduoti, sprogdinti. Čia yra nemaža kaina“, – pasakoja Darija Vaičiuvienė, menininkė iš Akmenės, kurianti …
Shownotes
„Afganistanas, Vietnamas, Mianmaras – čia yra akmenų rinka. Yra įstatymų niuansų. Ne viską galima parduoti, sprogdinti. Čia yra nemaža kaina“, – pasakoja Darija Vaičiuvienė, menininkė iš Akmenės, kurianti visokius papuošalus iš akmens ir odos. Darija yra viena iš maždaug 20 Akmenės rajone kuriančių tautodailininkų.
Dar viena tautodailininkė – Simona Bijanskienė, irgi akmeniškė, užsiimanti karpiniais ir iš rugio šiaudų pinanti nuo paauglystės.
„Rugio šiaudas ilgiausias ir tvirčiausiais, bet šiandien rugių gauti yra labai sudėtinga. Nebe taip, kaip senais laikais, – pievose pasiskinti ir turėti. Kai gauname, visi pynėjai džiaugiamės“, – sako Simona.
Akmenės tautodailininkams vadovauja Vilija Narutavičienė, pati viską kurianti iš vilnos, pvz., juodai baltus paveikslus.
„Labai norėtume, kad jungtųsi jaunimas ir tęstų tradicijas, kurios jau praktiškai nyksta… Dauguma tautodailininkų dabar yra vyresni nei 60 metų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jaunoji karta buvo pamiršta“, – guodžiasi Vilija.
Ved. Edvardas KubiliusStebulių žmonės: jei vaikai į mokyklą atvykdavo nevalgę, direktorė pati juos pamaitindavo
„Klausdavau, Karoli, kodėl jūs iš Simno važiuojate į šitą Stebulių mokyklą? Sako, žinokit, ten labai geri mokytojai – kai mus atveža, tai direktorė pirmiausia paklausia, ar mes valgėme namie pusryčius. Jeigu …
Shownotes
„Klausdavau, Karoli, kodėl jūs iš Simno važiuojate į šitą Stebulių mokyklą? Sako, žinokit, ten labai geri mokytojai – kai mus atveža, tai direktorė pirmiausia paklausia, ar mes valgėme namie pusryčius. Jeigu nevalgėme, direktorė padaro sumuštinių, arbatos, pabūna, mes net pavėluojame į pirmą pamoką… Bet niekada nesėsdavo mokiniai šitoj mokykloj nepapusryčiavę. Tada direktore dirbo Vilija Padimanskienė“, – štai tokį nuoširdų rūpestį vaikais, kai Stebuliuose dar veikė mokykla, prisimena šio kaimo žmonės.
Lazdijų rajono Stebulių kaimas ką tik atšventė 100 metų gimtadienį. Žmonės šioje šventėje paminėjo ir Lietuvos radijo šimtmetį.
Kaip atrodo ši Stebuliams istorinė šimtmečio šventė? Kaip kaimas gyveno seniau ir dabar? Ir visgi kodėl Stebulių žmonės tokie geri kitiems?
Ved. Edvardas KubiliusIr žiemą besimaudantys Šaukėnų žmonės: visko prisiklausėm – kad kepenys išeis, numirsim
„Nuomonių visokių prisiklausėm. Sąnariai išeis, kepenys išeis, numirsim. O šiemet nė vienas iš mūsų nesirgo“, – pasakoja Šaukėnų gyventojai, jau metus kasryt – ir žiemą, ir vasarą – besimaudantys miestelio …
Shownotes
„Nuomonių visokių prisiklausėm. Sąnariai išeis, kepenys išeis, numirsim. O šiemet nė vienas iš mūsų nesirgo“, – pasakoja Šaukėnų gyventojai, jau metus kasryt – ir žiemą, ir vasarą – besimaudantys miestelio tvenkinyje.
Pasak vadinamuosius ruonius buriančios kūno kultūros mokytojos Kristinos Gotautienės, norinčiųjų maudytis būrelis vis plečiasi, šiuo metu kasryt maudosi apie 10 šaukėniškių. Ir jų tik daugėja.
Ved. Edvardas KubiliusSenas mašinas ardantis Aurimas: po II pensijų pakopos žmonės išprotėjo – išmetė ir kas važiuoja
„Kaimietis. Save aš laikau kaimiečiu. Lietuviai mes visi esame kaimiečiai. Kas tas mūsų Vilnius? Suvažiavę kaimiečiai. Bet didžiuotis tuo reikia“, – sako 42-ejų Aurimas Gelžinis, gimęs ir užaugęs Šiauliuose …
Shownotes
„Kaimietis. Save aš laikau kaimiečiu. Lietuviai mes visi esame kaimiečiai. Kas tas mūsų Vilnius? Suvažiavę kaimiečiai. Bet didžiuotis tuo reikia“, – sako 42-ejų Aurimas Gelžinis, gimęs ir užaugęs Šiauliuose, bet jau 16 metų gyvenantis mažyčiame Raseinių rajono Kilupių kaime su dar maždaug 50 žmonių.
Aurimas – seniūnaitis, prieš 7-erius metus praktiškai mirusiame kaime su bendraminčiais įkūręs bendruomenę.
„Pavyko puikią pirmininkę gauti. Ne iš mūsų kaimo, beje. Sutvarkėme buvusios mokyklos pastatą. Šiandien tikrai gražu pažiūrėti į mūsų bendruomenę“, – džiaugiasi.
Aurimas – ir verslininkas, jau daugiau kaip dešimtmetį turintis įmonę, kuri superka naudotus automobilius, juos išardo ir jų detales parduoda visame pasaulyje.
„Ypač po II pensijų pakopos atsiėmimo mes per 13 metų pirmąkart nebepajėgiame susitvarkyti. Žmonės išprotėjo – išmetė viską, kas gera, važiuoja, nevažiuoja“, – stebisi Aurimas.
Ved. Edvardas Kubilius24 kaimo parduotuvėms vadovaujanti Angelė: yra nuostolingų, bet jų neuždarome dėl žmonių
„Aš norėjau viename kaime uždaryti parduotuvę. Paskambino man viena močiutė ir sako – vaikeli, ką tu darai? Kurgi aš savo skarelę pravėdinsiu? Dabar žmonės į parduotuvę ateina susitikti su kaimynu. Plius, tos …
Shownotes
„Aš norėjau viename kaime uždaryti parduotuvę. Paskambino man viena močiutė ir sako – vaikeli, ką tu darai? Kurgi aš savo skarelę pravėdinsiu? Dabar žmonės į parduotuvę ateina susitikti su kaimynu. Plius, tos pačios pardavėjos – jos gi iš to paties kaimo ir jas visi pažįsta. Ir žino, kad jeigu Jolita pažadėjo atvežti kokią prekę, tai Jolita atveš. Yra juk ir mažos parduotuvėlės, kurios įmonei nepelningos, bet mes laikome jas būtent dėl tų kaimo gyventojų“, – sako 71-erių Angelė Andrikonienė, prekybininkė, daugiau kaip 20 metų vadovaujanti Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvui, kuris Ukmergės rajone valdo 34 parduotuves, „Ukmergės duoną“ ir restoraną „Vilkmergė“.
Ved. Edvardas KubiliusVyro netekusi Vilija namie kaime viską pasidaro pati: jei jaučiatės vieniši, eikit dirbt
„Visiems sakau – jeigu jaučiatės vieniši, eikit dirbt. Darbas viską išgydo“, – sako 62-ejų Vilija Kaškelytė-Narvydienė, nedidukė verslininkė, rašytoja, savo Ūdekų kaime Pakruojo rajone viena gyvenanti jau …
Shownotes
„Visiems sakau – jeigu jaučiatės vieniši, eikit dirbt. Darbas viską išgydo“, – sako 62-ejų Vilija Kaškelytė-Narvydienė, nedidukė verslininkė, rašytoja, savo Ūdekų kaime Pakruojo rajone viena gyvenanti jau 7-erius metus.
„Po vyro netekties, kadangi slaugiau, norėjau, kad jis išeitų ant mano rankų, atsirado labai daug laiko. Galvojau, ką veiksiu. Na, ir gyvenu čia, tvarkausi“, – pasakoja.
O tvarkosi taip, kad gražu žiūrėti ir net sunku patikėti! Namai – stilingi, už ūkinio pastato – du šiltnamiai, sodyboje – ąžuolinė skulptūra tėvams pagerbti, kieme – vien akmenys, tarp kurių – gausybė augalų iš įvairių pasaulio kampelių.
„Net iš Moldovos. Vaikščiodama pamačiau labai gražius augalus. Nusilaužtų šakelių, sudėjusi į mineralinį vandenį, parsivežiau ir užsiauginau“, – prisimena.
Vilija gimė, užaugo ir tebegyvena Ūdekų kaime. Kaip ir jos tėvai, jos sesuo ir sūnus.
„Neatsibosta šiame kaime. Man niekas neatsibosta. O čia, kaime, kai eini, kiekvienas žmogus tau kaip savo. Kam kokios bėdos, žinau, kad kreipsis į mane“, – džiaugiasi Vilija.
Ved. Edvardas Kubilius75-erių žinoma dainininkė Irena Ulvydaitė: dabar jaunimui būti žvaigždėmis yra labai gera
„Dabar jaunimui gyventi ir būti žvaigždėmis yra labai gera“, – sako Irena Ulvydaitė-Snabaitienė, 75-erių dainininkė, kurią myli daugybė Lietuvos žmonių.Sovietmečiu Irena buvo pagrindinė itin populiarios muzikos …
Shownotes
„Dabar jaunimui gyventi ir būti žvaigždėmis yra labai gera“, – sako Irena Ulvydaitė-Snabaitienė, 75-erių dainininkė, kurią myli daugybė Lietuvos žmonių.
Sovietmečiu Irena buvo pagrindinė itin populiarios muzikos grupės „Vaivorykštė“ atlikėja. Irena nėra mokiusis jokioje muzikos mokykloje, daug metų dainuoja su grupe „Vaivoras“.
„Sakyčiau, tai – Dievo dovana. Mano visas gyvenimas gavosi tik iš muzikos“, – prisipažįsta.
Kai Irenai buvo 12 metų, per porą mėnesių mirė abu jos tėvai.
„Džiaugtis aš sugebu, bet sugebu ir liūdėti. Kartais man viso pasaulio gaila“, – sako Irena.
Ved. Edvardas Kubilius105-erių rokiškietė įvertino padėtį Lietuvoje: palaida bala, linkiu nepykti ir nepavydėti
„Aplankė ir meras, ir kunigas, ir visi giminės. Esu labai laiminga ir pagerbta“, – džiaugiasi rokiškietė Janina Sakalauskienė, švenčianti 105-erių metų jubiliejų.Tremtį ir lagerį išgyvenusi Janina džiaugiasi …
Shownotes
„Aplankė ir meras, ir kunigas, ir visi giminės. Esu labai laiminga ir pagerbta“, – džiaugiasi rokiškietė Janina Sakalauskienė, švenčianti 105-erių metų jubiliejų.
Tremtį ir lagerį išgyvenusi Janina džiaugiasi gera pensija, kad ja kruopščiai rūpinasi abi dukros Dalia ir Irena, bet priekaištų dabartinei valdžiai negaili.
„Lietuvoj dabar kaip palaida bala. Valdžia ne tokia, derasi kaip turguje. Norėčiau, kad žmonės būtų nepikti, nesusiraukę, nepavydėtų“, – sako Janina.
Ved. Edvardas Kubilius640-metį atšventusių Nemakščių žmonės: jokio dugno nematome, mes kaip Bavarija Vokietijoje
„Jokio dugno mes čia nematome. Žmonės labai geri, vienas kitam padeda“, – sako Nemakščių seniūnas Remigijus Laugalis, miesteliui ir jo apylinkėms vadovaujantis jau 26-erius metus.Nemakščiai, kuriuose gyvena …
Shownotes
„Jokio dugno mes čia nematome. Žmonės labai geri, vienas kitam padeda“, – sako Nemakščių seniūnas Remigijus Laugalis, miesteliui ir jo apylinkėms vadovaujantis jau 26-erius metus.
Nemakščiai, kuriuose gyvena apie 600 žmonių, ką tik atšventė 640-ąjį gimtadienį.
„Baisūs buvo Nemakščiai. Galvojau, kad po metų dingsiu“, – prisimena Nemakščių gyventoja, mokytoja Živilė Lembutienė, dar sovietmečiu pagal paskyrimą atvykusi dirbti į Nemakščius ir čia pasilikusi iki pat šiandien.
Dabar Nemakščiai, Raseinių rajono miestelis prie pat automagistralės, dieviško grožio. Švarus, tvarkingas, su visų dėmesį kaustančia gražuole bažnyčia ir milžinišku entuziasto Leono Tamulevičiaus jau 20 metų puoselėjamu Aštuonračio muziejumi.
„Žmonės nuoširdūs. Jei bėda kam atsitiko, tuoj pat padeda. Čia mes kaip Vokietijoje Bavarija – atskiras kaimelis toks, viskas lietuviška dar“, – džiaugiasi Leonas Tamulevičius.
Ved. Edvardas Kubilius5 parduotuves turintis Romas ragina žmoną sustoti: čia ir numirsim prie tų prekystalių?
„Kaip tik reikia parodyti tą neišpūstą žmonių gyvenimą, tą žmonių paprastumą ir eiti į tuos paprastus žmones. Jie ne mažiau pasiekę už tuos, kuriuos mes ir išliaupsinam dėl kokio įvykio ar vieno darbelio“ …
Shownotes
„Kaip tik reikia parodyti tą neišpūstą žmonių gyvenimą, tą žmonių paprastumą ir eiti į tuos paprastus žmones. Jie ne mažiau pasiekę už tuos, kuriuos mes ir išliaupsinam dėl kokio įvykio ar vieno darbelio“, – sako rašytoja Vilija Kaškelytė-Narvydienė, ką tik parašiusi dar vieną – jau 6-ąją – knygą apie dar vieną šeimą.
Ta šeima – tai Genovaitė ir Romaldas Jaškuliai, Linkuvos gyventojai, užauginę du šaunius vaikus – Laurą ir Aurelijų.
„Net neįsivaizduoju, kad mes, tėvai, dirbami, paaukodami visas savo atostogas, dirbami daug darbelių, būtume neišugdę gerų vaikų… Tai čia būtų minusas didžiausias mums patiems“, – sako Genovaitė.
Jaškuliai – ir verslininkai, daugiau kaip 30 metų turintys prekybos verslą – šiandien kavinukę Linkuvoje ir penkias parduotuves skirtingose Pakruojo rajono gyvenvietėse.
„Labai norėčiau, kad mažėtų apimtys, nes jau pavargom. Jau ir metai nebe tie. Reikėtų truputį ir pailsėti“, – prisipažįsta Romaldas.
Ved. Edvardas KubiliusBūrį mezgimo entuziasčių Kaune subūrusi Inga: mezga ir vyrai, bet jie slepiasi
Megzti mėgstantys žmonės buriasi į klubus, rengia vėlyvuosius pusryčius, gilinasi į mezgimo subtilybes. Mezgėjų klubo Kaune istorija.Ved. Edvardas Kubilius
Brakonierius gaudanti pareigūnė Erika: aš miške normalesnė užaugau negu jūs tarp žmonių
„Žinot, kartais net juokauju, kad aš miške normalesnė užaugau negu jūs tarp žmonių“, – sako pakruojietė Erika Tribulaitė-Junevičienė, aplinkosaugos pareigūnė, kurios darbas – saugoti laukinius gyvūnus ir bausti …
Shownotes
„Žinot, kartais net juokauju, kad aš miške normalesnė užaugau negu jūs tarp žmonių“, – sako pakruojietė Erika Tribulaitė-Junevičienė, aplinkosaugos pareigūnė, kurios darbas – saugoti laukinius gyvūnus ir bausti tuos, kurie juos skriaudžia.
Gamta Erikai – labai rūpi, todėl kartais gaudyti pažeidėjų skuba ir nedarbo metu.
„Ko gero, daug aplinkosaugininkų yra fanatai. Įdėjau pyragą kepti ir gavau pranešimą, kad gaudomos žuvys draudžiamu laiku. Ir galvoju – man čia pyragą kepti ar važiuoti gaudyti? Ne, nu reikia važiuoti gaudyti, juk žmonės pranešė, negali būti kitaip“, – pasakoja.
40-metė Erika su vyru augina du paauglius – Jogailą ir Hubertą. Erika sako, kad ir vaikai atsakingai žiūri į gamtą. Kartą ir šeimos nariams yra tekę padėti gaudyti brakonierių.
„Buvo pastatyti tinklai. Su vedėju nužiūrėjome, kur tie tinklai. Jogaila buvo 4 metukų. Reikalinga pagalba, nes pažeidėjas gali pabėgti. Teko vyro paprašyti, kad priedanga pabūtų, vaiko nėra kur palikti. Ir mes bėgame su Jogaila… Jis sako – mama, kur tu taip greit bėgi? Sakau, žinai, visąlaik klausdavai, ar brakonieriai greitai bėga? O dabar, sakau, bėkim“, – pasakoja Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Erika Tribulaitė-Junevičienė.
Ved. Edvardas Kubilius.Po 7-erių metų Bridai vėl turi mėgėjų teatrą: tokio sugrįžimo nesitikėjome
„Jie tiesiog labai norėjo“, – sako Audronė Ratkutė, Šiaulių rajone, Briduose, vėl subūrusi mėgėjų teatrą.Nors formaliai šis teatras ir naujas, didžioji dalis jo aktorių ilgiau ar trumpiau mėgėjų teatre yra …
Shownotes
„Jie tiesiog labai norėjo“, – sako Audronė Ratkutė, Šiaulių rajone, Briduose, vėl subūrusi mėgėjų teatrą.
Nors formaliai šis teatras ir naujas, didžioji dalis jo aktorių ilgiau ar trumpiau mėgėjų teatre yra vaidinę, mat apskritai Briduose teatro tradicija – labai gili.
Vos prieš metus įsikūręs teatras gerai pasirodo konkursuose, vaidinti jį kviečia bendruomenės iš visos Lietuvos, o visi 9 teatro artistai bei režisierė gyvena būtent Bridų kaime.
Ved. Edvardas KubiliusPrie puodų stovinti 2 kavinių savininkė: su galva turi būti negerai, kad eitum į maitinimą
„Žmogui su galva turi būti negerai, kad jis nueitų į maitinimą. Sako, maitinime tu niekada nepaskaičiuosi, kiek tu ten kepsnių susideginsi. Maitinimas – tai nėra verslas. Tai yra gyvenimo būdas“, – sako 36-erių …
Shownotes
„Žmogui su galva turi būti negerai, kad jis nueitų į maitinimą. Sako, maitinime tu niekada nepaskaičiuosi, kiek tu ten kepsnių susideginsi. Maitinimas – tai nėra verslas. Tai yra gyvenimo būdas“, – sako 36-erių Ernesta Albrektė, verslininkė, turinti dvi kavines. Vieną – prie Kauno, kitą – prie Kėdainių.
„Jeigu tau vyras nupirko restoraną ir tu čia dabar nori padaryt verslą, jau iš karto nepaėjo. Čia tiesiog ilgų metų, daug kantrybės reikalaujantis darbas“, – aiškina Ernesta.
Ved. Edvardas Kubilius30 km į mokyklą važiuojanti 10-okė: esu laiminga, nes mokykla nėra visas mano gyvenimas
„Aš manau, kad esu ne tik laiminga moksleivė, bet ir laimingas žmogus. Bent jau mano aplinkoje tų laimingų moksleivių yra dauguma, nes mokykla vis dėlto nėra mūsų visas gyvenimas“, – sako Justina Jakaitytė …
Shownotes
„Aš manau, kad esu ne tik laiminga moksleivė, bet ir laimingas žmogus. Bent jau mano aplinkoje tų laimingų moksleivių yra dauguma, nes mokykla vis dėlto nėra mūsų visas gyvenimas“, – sako Justina Jakaitytė, 16-metė moksleivė, 10-okė, kuri kasdien į mokyklą Kėdainiuose iš nediduko Užvermenės kaimo važiuoja 30 kilometrų.
„Aš irgi buvau toks vaikas – bijodavau per pamoką pakelti ranką, mokytojai nunešti pinigus už pietus. Galbūt dėl to, kad bijoma, ką kiti pagalvos“, – aiškina.
Justina sako, kad patyčių mokykloje yra ir, matyt, jų visada bus, ypač socialiniuose tinkluose.
„Žmonės realiame gyvenime turi žiūrėti vienas kitam į akis“, – svarsto Justina.
Ved. Edvardas KubiliusVaiką priglaudusi buvusi Balsių mokyklos direktorė Jadvyga: man jis buvo gelbėjimosi ratas
„Darai tai, kas smagu, ir todėl senatvė yra žavi“, – sako 69-erių Jadvyga Bračiulienė, buvusi ilgametė Pakruojo rajono Balsių pagrindinės mokyklos direktorė.Jadvyga su jau anapilin iškeliavusiu vyru yra …
Shownotes
„Darai tai, kas smagu, ir todėl senatvė yra žavi“, – sako 69-erių Jadvyga Bračiulienė, buvusi ilgametė Pakruojo rajono Balsių pagrindinės mokyklos direktorė.
Jadvyga su jau anapilin iškeliavusiu vyru yra užauginusi berniuką iš globos namų, šiek tiek glaudė ir jo vyresnę seserį.
„Manau, kad vis tiek tokį gerą darbą padariau. Vaikai turėjo vaikystę. Ir dabar turi namus, į kuriuos gali bet kada grįžti. Turi žmones, į kuriuos gali atsiremti“, – svarsto.
Gyvenimas Jadvygai pamėtėjo ir daugiau išbandymų. Kai jai buvo maždaug 54-eri, per pusantrų metų mirė jos mama, vyras ir anyta.
„Iš tikrųjų buvo laikotarpis be galo sunkus ir tas vaikas, kuriam tada buvo 10 metų, kai vyras mirė, buvo gelbėjimosi ratas man. Ko gero, gal ir į depresiją būčiau puolusi“, – prisimena.
Nepaisant to, Jadvyga neprarado noro džiaugtis gyvenimu – sugebėjo vėl susirasti gyvenimo draugą, su kuriuo šiandien labai laiminga.
„Aš manau, kad žmogui reikia žmogaus. Reikia jo. Kiek tau metų bebūtų, reikia šalia žmogaus“, – aiškina.
Ved. Edvardas KubiliusMaisto karui sukaupę Stebulių žmonės grąžina talkas – suneš senjorų malkas, nukas bulves
„Norime rinktis. Kodėl mums rinktis tik dainuoti ir pavalgyti, kai galime dar ir darbą padaryti?“ – klausia viena Lazdijų rajono Stebulių bendruomenės lyderių, buvusi policininkė Rita Sabestinienė, sugalvojusi …
Shownotes
„Norime rinktis. Kodėl mums rinktis tik dainuoti ir pavalgyti, kai galime dar ir darbą padaryti?“ – klausia viena Lazdijų rajono Stebulių bendruomenės lyderių, buvusi policininkė Rita Sabestinienė, sugalvojusi, kad kaime reikia grąžinti talkas – sunešti vyresnių žmonių malkas, nukasti bulves.
„Žinokit, mūsų senjorai saugūs. Jie žino, kad jei kokia bėda, tuoj bendruomenė atlėks ir padės”, – džiaugiasi Rita.
Stebulių ateities bendruomenė išgarsėjo, kai buvo nominuota LRT metų apdovanojimuose, nes yra sukaupusi maisto atsargų, jei kartais prasidėtų karas.
Kaimas – nedidelis, jame gyvena tik apie 100 žmonių, bendruomenei priklauso apie 40 žmonių, nemaža dalis jų – kitų rajonų miestelių, miestų gyventojai.
„Mes čia patys ateiname, čia faini žmonės, smagios išvykos“, – sako ne vienas kitur gyvenantis Stebulių bendruomenės narys.
Ved. Edvardas KubiliusAlantos dvaro, kuriame vaidenasi, muziejininkės Jolanta ir Liuda sako: mums čia labai gera
„Mums čia labai gera. Tai – svajonių darbas“, – sako Alantos dvaro muziejininkės Jolanta Bimbirienė ir Liuda Pusvaškienė. Jolanta dvare dirba 10 metų, Liuda – beveik 5 metus. Alantos dvaras ypatingas tuo, kad …
Shownotes
„Mums čia labai gera. Tai – svajonių darbas“, – sako Alantos dvaro muziejininkės Jolanta Bimbirienė ir Liuda Pusvaškienė. Jolanta dvare dirba 10 metų, Liuda – beveik 5 metus. Alantos dvaras ypatingas tuo, kad jame tikrai vaidenasi.
„Rūsy, įjungiant šviesą, atrodo, kad su sijono kloste kažkas praeitų. Yra žmogus vienas išbėgęs visas baltas iš rūsio, nes jam kažkas pasivaideno. Viena moteris sakė, kad už plaukų kažkas tempė“, – pasakoja Jolanta.
Tačiau abi muziejininkės tikina šių pasivaidenimų nebijančios.
„Aš įsitikinusi, kad man nieko blogo negali padaryti, sugyvenu, jaučiuosi jų bičiulė. Net apsaugą jaučiu“, – juokiasi Liuda.
Ved. Edvardas Kubilius.Demencija sergančią mamą labai mylinti Rasa: pokalbiai praranda svorį, bet ne prasmę
„Aš viską priimu sveikai – kaip yra. Aš atmintį kažkur palikau po pagalve ir negalvojau, kad reikės“, – pokštauja 91-erių Aldona Ona Mikalonienė, kuri 7-erius metus serga demencija ir jau beveik metus gyvena …
Shownotes
„Aš viską priimu sveikai – kaip yra. Aš atmintį kažkur palikau po pagalve ir negalvojau, kad reikės“, – pokštauja 91-erių Aldona Ona Mikalonienė, kuri 7-erius metus serga demencija ir jau beveik metus gyvena Šiaulių miesto savivaldybės Globos namuose.
Aldoną nuolat lanko ir daug bendrauja jos dukra Rasa Puzinienė, kuri savo mamą labai myli, yra išleidusi mamos 3 poezijos knygas ir 3 knygeles vaikams.
„Pokalbiuose su žmogumi, kuriam ištirpsta atmintis, reikia turėti labai daug kantrybės, nes kartais tenka išklausyti 15 kartų tą patį“, – prisipažįsta dukra.
„Aišku, gal taip skauda sakyti, bet kartais tie pokalbiai praranda svorį. Nesakau, kad prasmę, bet tu supranti, kad kalbiesi, o vis tiek neprisimins“, – sako Rasa.
Laidoje – iki skausmo graži vienos mamos ir vienos dukros istorija.
Ved. Edvardas KubiliusAlmutė 4 metus mezga kojines Ukrainos kariams ir aukoja pinigų: kažkas turi tikėti gerumu
„Kažkas turi tikėti gerumu. Aš manau, kad gerumas, nuoširdumas, atjauta kitam žmogui išgelbės pasaulį“, – sako 64-erių Almutė Birutė Kiselienė, šiaulietė, kuri visaip, kaip tik išgali, padeda ukrainiečiams.Per …
Shownotes
„Kažkas turi tikėti gerumu. Aš manau, kad gerumas, nuoširdumas, atjauta kitam žmogui išgelbės pasaulį“, – sako 64-erių Almutė Birutė Kiselienė, šiaulietė, kuri visaip, kaip tik išgali, padeda ukrainiečiams.
Per ketverius metus yra numezgusi ir Ukrainos kariams perdavusi apie 100 porų vilnonių kojinių.
„Kai karas baigsis, megsiu su raštais – gražias. Dabar neišeina, nes reikia kuo daugiau ir kuo greičiau“, – pasakoja.
Almutė reguliariai aukoja Ukrainą remiančiai organizacijai „Blue/Yellow“. Karo pradžioje šeimos sodyboje buvo priglaudusi moterį su trim vaikais iš Ukrainos, savo rankomis remontavo Šiaulių bendrabutį, kuris buvo ruošiamas pabėgėliams iš Ukrainos apgyvendinti.
„Išgirdau per Šiaulių žinias, kad reikalingi savanoriai padėti sutvarkyti tą namą. Galvoju, kaip mamos su mažais vaikais atvažiuos į baisų, 10 metų neremontuotą kambarį?“ – sako Almutė.
Ved. Edvardas Kubilius
Hier stehen die neuesten 40 von 291 Folgen. Ältere Folgen findest du im Feed des Podcasts.
Ähnliche Podcasts
Mehr Gesellschaft und Kultur-Podcasts
Ist das dein Podcast?
Bestätige es mit einem Eintrag in deinem Feed: Du bekommst hier einen Code, trägst ihn als podcast:txt in den Kanal deines Feeds ein, und wir prüfen ihn. Danach steht dein Podcast als „verifiziert“ bei SoundNode.