Žaidžiam žmogų
- Episódios
- 227
- Publicação
- semanal
- Último episódio
- 29 out 2026
Sobre o podcast
Išskyrus išimtį, jei esate skaitantis šuo, turbūt jūs žmogus. Kaip sekasi juo būti? Su visomis žmogiškomis emocijomis, iššūkiais, dovanomis, ydomis. Kad ir kokia tema laidoje kalbėtume, visuomet grįšime prie žmogaus: o ką per tai galime apie save suprasti? Ir jei tikėsime, kad žmogus yra mažytė visata, tikimės ir šiek tiek suprasti pasaulį, visą šį įdomų žaidimą. Kiek leidžia jėgos, bandome žvelgti ir su empatija, ir su švelniu humoru. Nuo seksualumo iki socialinių temų, nuo estetikos iki kosmoso, nuo kūno iki psichologijos. Laida 2022 m. gimė iš dviejų klasiokių – aktorės Elžbietos Latėnaitės ir žurnalistės Tautės Šumskės – draugystės. Nuo 2025 m. rudens laidą gražiu sutarimu perima ir veda Tautė. Nauji epizodai pasirodo ketvirtadieniais, 16.00 val.
Episódios 227
Paskyros apie lietuviškumo šaknis sumanytoja: „Atrodo, kažkas kuria už mane“
„Kai gilinuosi į temą, noriu prikelti principą“, – sako Justina Muralytė-Kozlovė, paskyros „Seku seku“ pasakotoja. Tai projektas, savitai nagrinėjantis vidinius Lietuvos kultūros sluoksnius. „Ne grįžimas atgal …
Notas do episódio
„Kai gilinuosi į temą, noriu prikelti principą“, – sako Justina Muralytė-Kozlovė, paskyros „Seku seku“ pasakotoja. Tai projektas, savitai nagrinėjantis vidinius Lietuvos kultūros sluoksnius. „Ne grįžimas atgal. Grįžimas gilyn,“ – pristato pati Justina. Vasarą pasirodžiusio projekto žinutės iškart nuaidėjo. Kodėl iki šiol Justina cenzūruodavo savo trauką prigimtinei kultūrai? Pašnekovė dalijasi, kaip šaknų paieškos ją nuvedė į Dzūkijos miškus ir netgi prie naujų marketingo rūšių! Be kita ko, Justina yra kūrybos ir ženklodaros agentūrų bendraįkūrėja, strategė. Kokios įtakingų komercinių klientų reakcijos į lietuviškumo temas?
Ved. Tautė ŠumskėMokyklos įkūrėja Lauryna Varneckė: „Mokytojai turi rodyti, kaip galvoje atrodo mąstymas“
Pašnekovės mama Lauryną įspėjo: „Psichologija – pelkė, bet pedagogika – liūnas“. Neišgąsdino. Lauryna Varneckė prieš 11 metų įkūrė netradicinę mokyklą, kurioje taikė iš Vokietijos atsivežtą modelį. Jį grindė …
Notas do episódio
Pašnekovės mama Lauryną įspėjo: „Psichologija – pelkė, bet pedagogika – liūnas“. Neišgąsdino. Lauryna Varneckė prieš 11 metų įkūrė netradicinę mokyklą, kurioje taikė iš Vokietijos atsivežtą modelį. Jį grindė trimis principais: mažiau yra daugiau; pasitikėti; jokio streso. Ši mokykla perėjo kelis etapus, kurių vienas buvo – chaosas, kai mokiniai turėjo didžiulę laisvę. Šiandien mokykla „Forvardas“ jau atradusi ir rėmų grožį. Pašnekovė apie pedagogiką kalba užtikrintai ir vaizdingai – parinktos metaforos taikliai atskleidžia profesijos esmę. „Pedagogai turi būti multiinstrumentalistai“, – sako ji.
Ved. Tautė ŠumskėPoetas Gintaras Bleizgys: „Psichoterapijoje radau tai, ko neradau literatūroje“
Poetas ir ekonomistas Gintaras Bleizgys į gyvenimą žvelgia per eilėraščius ir įmonių balansus, o dabar – ir per geštalto psichoterapiją. Kas nutinka, kai savęs pažinimo kelias iš literatūros pasuka į …
Notas do episódio
Poetas ir ekonomistas Gintaras Bleizgys į gyvenimą žvelgia per eilėraščius ir įmonių balansus, o dabar – ir per geštalto psichoterapiją. Kas nutinka, kai savęs pažinimo kelias iš literatūros pasuka į psichoterapiją? Kalbamės apie jausmus, kuriuos literatūroje patiriame per Trečiąjį, apie vyrų (literatų) santykį su emocijomis ir kelią iš galvos į kūną. Du kartus pokalbio metu dingusi elektra paliko šiek tiek šnypštimo įrašo dalyje, o netrukus po keistų, laidos įrašų istorijai nebūdingų trikdžių kalba nuvingiavo prie Dievo temos. Galiausiai Gintaras priminė: „Žmogiškajam būviui geriau priartėti prie žmogiškojo būvio.“
Ved. Tautė ŠumskėEglė nemato, bet viena keliauja po pasaulį: „Dabar – mano geriausias laikas“
„Tau knygą reikėtų leist“, – nesusilaikė pokalbį įrašiusi Violeta, išgirdus Eglės istorijas. O aš turbūt daugiausia tinklalaidės istorijoje prilemenau „uau“.Klausantis Eglės užima kvapą. Ji nuo gimimo nemato …
Notas do episódio
„Tau knygą reikėtų leist“, – nesusilaikė pokalbį įrašiusi Violeta, išgirdus Eglės istorijas. O aš turbūt daugiausia tinklalaidės istorijoje prilemenau „uau“.
Klausantis Eglės užima kvapą. Ji nuo gimimo nemato, bet viena skrenda į Kanadą, JAV, išbando atrakcionus, šuolį parašiutu, tampa pirmąja nerege, apsilankiusia Kompiuterių istorijos muziejuje.
Eglė pasidalijo ir vidinėmis kelionėmis – kaip hipnoterapija padėjo išplėsti ribas, pripažinti savo homoseksualumą, išmokti džiaugtis kitų sėkmėmis. „Atsirado resursų“, – atvirai pasakojasi garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.
Pokalbis, galintis įkrauti baterijas sunkią dieną.
Ved. Tautė ŠumskėSomatinės seksologijos praktikė: vyrai nelabai žino, kaip save mylėti
„Sunku būti smalsiam, jei sąmonė bombarduojama stereotipų“, – atkreipia dėmesį somatinės seksologijos praktikė Virginija Vareikytė. O stereotipų apie vyrų emocinę artikuliaciją, ypač seksualumo temomis, yra …
Notas do episódio
„Sunku būti smalsiam, jei sąmonė bombarduojama stereotipų“, – atkreipia dėmesį somatinės seksologijos praktikė Virginija Vareikytė. O stereotipų apie vyrų emocinę artikuliaciją, ypač seksualumo temomis, yra daug: jie visada pasiruošę ar kad jie turi inicijuoti lytinį aktą ir panašių. Vyrų mažai kas klausia: o kaip tu nori būti liečiamas? Retai to paklausia ir jie. Epizode kalbamės seksualinio raštingumo temomis, daug dėmesio šįkart nukreipiant į vyrų erotinių poreikių temą, bet įžvalgos aktualios visoms lytims. Kokius įrankius pasitelkia somatinė seksologija, kas yra „šiltas seksas“ ir kokį galingą klausimą pasiūlo Sutikimo rato principas. (S)
Ved. Tautė Šumskė.Jaunimo mentorius Edvinas Rupšys „Vienu metu buvau barzdotas berniukas“
Gulėjo užkastas žemėmis. Baigė karo akademiją. Bijojo tėvui pasakyti, kad keičia kelią. Jaunimo mentorystės programų kūrėjas, atsargos karininkas Edvinas Rupšys nebe pirmą kartą šoka į nežinomybę. Šįkart …
Notas do episódio
Gulėjo užkastas žemėmis. Baigė karo akademiją. Bijojo tėvui pasakyti, kad keičia kelią. Jaunimo mentorystės programų kūrėjas, atsargos karininkas Edvinas Rupšys nebe pirmą kartą šoka į nežinomybę. Šįkart – baigdamas savo, kaip „Vyrų kalvės“ vadovo, etapą. Kas Edviną veda į priekį? Kodėl jam teko pažinti savo šešėlį? Beje, tai pirma laida, kurią įrašėme tamsoje. Panašu, kad Edvinas tikrai moka įnešti pokyčių.
Ved. Tautė ŠumskėIstorijų kūrėja Jogilė Ramoškaitė: „Nesąmonė man – šveñta“
Koks jūsų santykis su „nesąmone“? Niekniekis, gėda, ignoruoti? Kiek kasdienoje sau leidžiate pakvailioti? Jei sakysim, kad žmogus turi sąmonę ir pasąmonę, gal galim truputį turėti ir nesąmonės? Turinio kūrėja …
Notas do episódio
Koks jūsų santykis su „nesąmone“? Niekniekis, gėda, ignoruoti? Kiek kasdienoje sau leidžiate pakvailioti? Jei sakysim, kad žmogus turi sąmonę ir pasąmonę, gal galim truputį turėti ir nesąmonės? Turinio kūrėja Jogilė Ramoškaitė man ir įkūnija žmogų, kuris su dideliu atsidavimu kuria išgalvotas istorijas arba kasdienybės įvykius pakylėja iki spalvingo, komiško, kartais absurdiško pasakojimo. Kuriuose, jei nori, gali rasti mažyčių išminties ir įžvalgos inkliuzų ir puikaus įsiklausymo į žmogų. Kurios istorijos detalės tikros? Kartais tenka spėlioti, ir protas lieka palaimingai smalsus. Kokia yra žodingoji ir vaizduotės pilnoji Jogilė? Gal įsikvėpsite ir jūs vienai kitai nesąmonei?
Ved. Tautė ŠumskėVarjetė Lietuvai atvežanti šokėja Valerija Gneuševa: „Patirti nuostabą suaugus – prabanga“
„Anksčiau turėjau daug agresijos suaugusiųjų pasauliui, dabar jaučiuosi švelnesnė ir jau kaip pagrindinė savo gyvenimo veikėja“, – septynerių metų atkarpą apžvelgia šokėja Valerija Gneuševa. Ji – spalvingą …
Notas do episódio
„Anksčiau turėjau daug agresijos suaugusiųjų pasauliui, dabar jaučiuosi švelnesnė ir jau kaip pagrindinė savo gyvenimo veikėja“, – septynerių metų atkarpą apžvelgia šokėja Valerija Gneuševa. Ji – spalvingą kelią einanti kūrėja, nuo pramoginių šokių vaikystėje, šiuolaikinio šokio studijų užsienyje, egzotinių šokių ant stulpo pamokų, pasirodymų televizijoje, arenose iki dabar – vizijos parodyti Lietuvai pasaulinio lygio varjetė teatro. Kodėl įdomu pažinti save su kauke?
Ved. Tautė Šumskė„Mama – pirmieji mūsų santykiai“. Apie mamas ir dukras psichoterapeutė Inga Bogdzevičienė
„Vaiko tikslas tikrai nėra tapti geru savo mamai“, – akcentuoja egzistencinės krypties psichologė-psichoterapeutė Inga Bogdzevičienė. Kalbamės daugiausia apie mamos ir dukros ryšį ir keletą galimų nebrandžių jo …
Notas do episódio
„Vaiko tikslas tikrai nėra tapti geru savo mamai“, – akcentuoja egzistencinės krypties psichologė-psichoterapeutė Inga Bogdzevičienė. Kalbamės daugiausia apie mamos ir dukros ryšį ir keletą galimų nebrandžių jo modelių – pavyzdžiui, mama daugiau nei moteris ar moteris daugiau nei mama. Kaip tokie kraštutinumai gali reikštis ir veikti dukras? Palietėme ir tėčių vaidmenį tokiais atvejais, šiek tiek – mamos ir sūnaus ryšį. Aptarėme „vilties pykčio“ sąvoką, brandžią mamos meilę ir kaip galima gyti nepatyrus sveiko santykio su mama.
Ved. Tautė Šumskė„Patirti ribas – irgi emocinis poreikis“. Sveiko suaugusiojo paieškos schemų terapijoje
Kognityvinė elgesio terapija (KET) – viena paklausiausių terapijos rūšių mūsų dienomis. Tiesa, ji kinta, ir šiandien galima rinktis net iš kelių atšakų. Viena jų ¬– schemų terapija. Gydytojas …
Notas do episódio
Kognityvinė elgesio terapija (KET) – viena paklausiausių terapijos rūšių mūsų dienomis. Tiesa, ji kinta, ir šiandien galima rinktis net iš kelių atšakų. Viena jų ¬– schemų terapija. Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Adomas Bieliauskas pristato, kam ji tinka, kuo skiriasi nuo klasikinio KET‘o, kaip gali atrodyti schemų terapijos sesija, kas yra ribota pertėvystė. Aptariame terapino santykio trūkius, empatiškos konfrontacijos svarbą, įsitikinimo „aš esu nemylimas“ galimą raišką.
Ved. Tautė ŠumskėChemijos mokytojas dr. Romanas Voronovičius: „Klaidos – patirties vienetai“
„Pastebėjau: kas domisi chemija, domisi ir pasaulio sutvėrimu“, – dalijasi chemijos mokytojas dr. Romanas Voronovičius, vienintelis Lietuvoje mokslų daktaras, disertaciją skyręs chemijos didaktikai. Taigi jis …
Notas do episódio
„Pastebėjau: kas domisi chemija, domisi ir pasaulio sutvėrimu“, – dalijasi chemijos mokytojas dr. Romanas Voronovičius, vienintelis Lietuvoje mokslų daktaras, disertaciją skyręs chemijos didaktikai. Taigi jis giliai pažįsta ne tik chemiją, bet ir tai, kaip ir kokie žmonės ją perpranta. Ko chemija gali pamokyti apie gyvenimą? Kodėl mokantis taip svarbu nebijoti klysti? Apie mokymąsi, kvailumą, chemijos esmę ir paties Romano lėtą romaną su šiuo mokslu.
Ved. Tautė ŠumskėSenosios raštijos tyrėja dr. Eleonora Terleckienė: „Savęs paieškos nėra naujas reiškinys“
Kadaise termino „depresija“ nebuvo. Būdavo minima melancholija. Ir dažnai, jai užklupus, žmonės leisdavosi į kelią. Arba dėl kitų priežasčių – dvasinių ir ne tik. Vienas įdomus mūsų istorijos veikėjas buvo toks …
Notas do episódio
Kadaise termino „depresija“ nebuvo. Būdavo minima melancholija. Ir dažnai, jai užklupus, žmonės leisdavosi į kelią. Arba dėl kitų priežasčių – dvasinių ir ne tik. Vienas įdomus mūsų istorijos veikėjas buvo toks Radvila Našlaitėlis. Jis parašė pirmąjį tarptautinį LDK bestselerį apie savo dvejų metų piligriminę kelionę! Kas ten tokio visiems įdomaus buvo? Ką apie žmogų galime sužinoti skaitydami 400 metų senumo tekstus? Su senosios raštijos tyrėja dr. Eleonora Terleckiene ieškome atsakymų. Kokių jausmų rasime senojoje literatūroje? Kuo piligrimystė skiriasi nuo paprastos kelionės?
Ved. Tautė ŠumskėPsichologė Aurelija Auškalnytė: „Savo buvimu bandau plėsti erdvę kitoniškumui“
Kaip išsaugoti save ir jautrumą, kai daug metų kovoji už pokytį įtampos kupinose srityse? Pokalbyje su Aurelija Auškalnyte – psichologe, lygių galimybių ir emocinės sveikatos temų aktyviste – apie tai, kaip …
Notas do episódio
Kaip išsaugoti save ir jautrumą, kai daug metų kovoji už pokytį įtampos kupinose srityse? Pokalbyje su Aurelija Auškalnyte – psichologe, lygių galimybių ir emocinės sveikatos temų aktyviste – apie tai, kaip neperdegti nuo kovos ir kodėl kalbėjimas apie moterų teises visada yra daug didesnis pokalbis. Aurelijai pavyksta išsaugoti lengvumą ir toliau siekti tvarių permainų. Apie kasdienes patirtis: kūną, visuomenės lūkesčius, buitinius sprendimus. Vyriškumo ir moteriškumo kategorijas. Antakius kaip revoliuciją. Ir Gimbutienės tiltą.
Ved. Tautė ŠumskėMuzikos kritikė Emilija Visockaitė: „Snobiškumas mane gąsdina labiau nei popsas“
Emilija apie muziką rašo ne tik nusmailinta plunksna, bet ir su bagažu semiotikos žinių. Popreiškinių advokatė augo intelektualiuose namuose, taip susiformavo unikalus balsas, kurį Emilija Visockaitė pasitelkia …
Notas do episódio
Emilija apie muziką rašo ne tik nusmailinta plunksna, bet ir su bagažu semiotikos žinių. Popreiškinių advokatė augo intelektualiuose namuose, taip susiformavo unikalus balsas, kurį Emilija Visockaitė pasitelkia kurti neprėską ir nepėsčią žurnalistiką apie Lietuvos atlikėjus – savo tinklaraštyje „Ausis“ ir kituose kanaluose. Kur ji mato popso grožį? Ką patyrė Kanye Westo koncerte? Iš kur Emilija turi drąsos atvirai mėgti SEL‘ą, o po jo pasirodymo ramia širdimi eiti į ba. koncertą? Ko ši autorė pasigenda muzikos kritikoje Lietuvoje? Sužaidėme ir specialiai Emilijai skirtą žaidimą „Patiktukai“.
Ved. Tautė ŠumskėGailė Butvilaitė: „Rašant, net kančioje, kartais įvyksta gražiausi dalykai“
Daug kas Gailę žino kaip aktorę. Kiti – kaip turinio kūrėją, renginių vedėją. Bet neseniai ji atrado dar vieną kūrybos kryptį – rašymą. Baigusi TV ir kino scenarijaus rašymo magistro studijas Madride, Gailė …
Notas do episódio
Daug kas Gailę žino kaip aktorę. Kiti – kaip turinio kūrėją, renginių vedėją. Bet neseniai ji atrado dar vieną kūrybos kryptį – rašymą. Baigusi TV ir kino scenarijaus rašymo magistro studijas Madride, Gailė parašė filmo scenarijų ir teatro pjesę, pagal kurią jau pastatytas spektaklis Ispanijos sostinėje. Kokias istorijas ji nori pasakoti savo kūriniais? Gailė augo Venesueloje ir po birželio žemės drebėjimų daug dalijasi apie tragiškas šalies aplinkybes autoritarinio režimo akivaizdoje. Kokių Venesuelos spalvų ir patirčių mes nesuprantame?
Ved. Tautė ŠumskėPsichoanalizės teoretikė dr. Greta Kaluževičiūtė: „Psichoanalizė yra istorinė relikvija“
„Jaučiuosi kaip psichoanalizės kontrabandininkė“, – sako Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė dr. Greta Kaluževičiūtė. Vienas iš jos dėstomų dalykų – kūrybiškumo psichologija. Greta taip pat …
Notas do episódio
„Jaučiuosi kaip psichoanalizės kontrabandininkė“, – sako Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė dr. Greta Kaluževičiūtė. Vienas iš jos dėstomų dalykų – kūrybiškumo psichologija. Greta taip pat yra asocijuota dėstytoja Derbio universitete, garbės dėstytoja Esekso universitete ir viena iš psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programos lektorių Lietuvoje. Pokalbyje susipynė psichoterapijos subjektyvumo, psichoanalizės aktualumo, atvejo analizės, žaismės terapijoje ir kūrybiškumo temos. „Kūrybiškumo priešingybė yra prisitaikymas“, – priminė svarbią Donaldo Winnicotto mintį pašnekovė.
Ved. Tautė ŠumskėSavais ritualais gyvenanti menininkė Marija Garnak: „Šaknys retai būna vienaskaita“
Meninė akis pasaulį mato simboliškai. Marija Garnak savo magistro darbe tyrinėja gamtinius tikėjimus, apeigų svarbą, šaknis visomis prasmėmis. Jos pačios šaknys – ne iš vienos žemės. „Šiuo metu tūkstantį kartų …
Notas do episódio
Meninė akis pasaulį mato simboliškai. Marija Garnak savo magistro darbe tyrinėja gamtinius tikėjimus, apeigų svarbą, šaknis visomis prasmėmis. Jos pačios šaknys – ne iš vienos žemės. „Šiuo metu tūkstantį kartų sunkiau tapatintis su savo rusiškomis šaknimis“, – sako menininkė, kuri jau virš dešimtmečio gyvena senąja lietuvių tautosaka, mitologija, folkloru. Kaip taip nutiko? Kaip autoriniai ritualai padėjo gyti nuo depresijos? Kuo ūksmė skiriasi nuo pavėsio?
Ved. Tautė ŠumskėMokytojas Alius Avčininkas: „Būti pakankamai geru mokytoju man būtų išsilaisvinimas“
Prieš trejus metus Alius Avčininkas pasiekė ribą. Po dešimtmečio Užupio gimnazijoje jis uždarė klasės duris, išėjo iš darbo ir metams sustabdė įprastą ritmą. Keliavo, miegojo, ieškojo. Ne naujos profesijos, o …
Notas do episódio
Prieš trejus metus Alius Avčininkas pasiekė ribą. Po dešimtmečio Užupio gimnazijoje jis uždarė klasės duris, išėjo iš darbo ir metams sustabdė įprastą ritmą. Keliavo, miegojo, ieškojo. Ne naujos profesijos, o naujo santykio su savimi. Alius – Meilės Lukšienės premijos laureatas, vadovėlių autorius, mokytojas ekspertas. Šiandien jis vėl mokykloje. Ką davė metai atsitraukimo? Kokių spalvų mokytojas rado toli nuo skambučių? Ir kokį naują principą atsinešė, kad galėtų toliau dirbti mylimą darbą?
Ved. Tautė ŠumskėGimdymas neturi būti medicininė procedūra
Išgirsite legendą, kaip istoriškai susiklostė, kad moterys gimdo ant nugaros. Išgirsite, kas yra „mirusio kūdikio korta“. Sužinosite, kas yra bioenerginė analizė. Jums tai pasakos Lina Gabrijolavičienė – kūno …
Notas do episódio
Išgirsite legendą, kaip istoriškai susiklostė, kad moterys gimdo ant nugaros. Išgirsite, kas yra „mirusio kūdikio korta“. Sužinosite, kas yra bioenerginė analizė. Jums tai pasakos Lina Gabrijolavičienė – kūno psichoterapijos praktikė, ilgai dirbusi dula.
Ved. Tautė ŠumskėKlounada gali sudrebinti žmogaus pamatus
Leliukas? Apdegęs kūnas? Vaikas prieš pat operaciją? Niekada nežinai, ką rasi už uždarytų palatos durų, pasakoja Justė Liaugaudė – šiuolaikinės klounados ir fizinio teatro menininkė bei organizacijos „Raudonos …
Notas do episódio
Leliukas? Apdegęs kūnas? Vaikas prieš pat operaciją? Niekada nežinai, ką rasi už uždarytų palatos durų, pasakoja Justė Liaugaudė – šiuolaikinės klounados ir fizinio teatro menininkė bei organizacijos „Raudonos nosys“ meno plėtros vadovė. Klounai ligoninėse prieš 15 metų Lietuvoje buvo naujiena, šiandien jau įprasčiau. Justė dalinasi vaizdingomis istorijomis iš klounų patirčių palatose.
Ved. Tautė ŠumskėKeramikos menininkė Monika Dombrauskytė: „Laukinis molis – neprognozuojamas“
Molis Moniką gundė jau vaikystėje, kai tėtis statė šeimos namus. Suaugusi ji šią paslaptingą medžiagą atrado iš naujo. Pamažu pažinus molį, pradėjo gimti žmonės – skulptūrėlės, atskleidžiančios įvairias …
Notas do episódio
Molis Moniką gundė jau vaikystėje, kai tėtis statė šeimos namus. Suaugusi ji šią paslaptingą medžiagą atrado iš naujo. Pamažu pažinus molį, pradėjo gimti žmonės – skulptūrėlės, atskleidžiančios įvairias žmogiškosios egzistencijos būsenas. Apie vidinius sodus, sėklas ir sodininkus – su keramikos menininke, tapytoja, dailės terapeute ir edukatore Monika Dombrauskyte.
Ved. Tautė ŠumskėPatarėja jaunimo klausimais: „Palaikymas gali keisti paauglių gyvenimo trajektorijas“
Su Auguste Dudutyte – lygių galimybių eksperte, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja jaunimo politikos klausimais – pakalbėjome apie darbo su jaunimu svarbą, augantį ideologinį atotrūkį tarp …
Notas do episódio
Su Auguste Dudutyte – lygių galimybių eksperte, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja jaunimo politikos klausimais – pakalbėjome apie darbo su jaunimu svarbą, augantį ideologinį atotrūkį tarp vaikinų ir merginų, šiek tiek apie vyrosferą ir metaforiškus lošimus gyvenime.
Ved. Tautė ŠumskėŽmogus nėra išbaigtas. Apie pažeidžiamumo ir stiprybės jungtį su jungiste Egidija Šeputyte
„Kiek žmogaus mumyse telpa, tiek ir kito sutalpinsime“, – nuskambėjo pokalbyje. O kiek talpiname savo pačių trapumo? Apie pažeidžiamumo ir stiprybės jungtį per paradoksą – pokalbis su psichologe, jungiškosios …
Notas do episódio
„Kiek žmogaus mumyse telpa, tiek ir kito sutalpinsime“, – nuskambėjo pokalbyje. O kiek talpiname savo pačių trapumo? Apie pažeidžiamumo ir stiprybės jungtį per paradoksą – pokalbis su psichologe, jungiškosios krypties psichoanalitike ir poete Egidija Šeputyte. Kalbėjomės ir apie Karlo Gustavo Jungo žmogiškuosius ribotumus, neuroįvairovės vaidmenį šiandienos kolektyviniame gyvenime, taip pat – apie poezijos ir psichoterapijos sąlyčius bei dažnai nepamatytą jaunų žmonių gelmę. Kaip keičiasi žmogaus santykis su savimi, kai jis prisileidžia savo pažeidžiamumą?
Ved. Tautė Šumskė„Terapeute, myliu jus.“ Perkėlimo reiškinys psichoterapijoje su dr. Asta Adler
„Dabar galėsime eiti gerti arbatos“, – kartais užbaigus terapiją traukia ištarti klientus. Psichoterapijos kabinete gimstantis gilus ryšys – suprantamas, bet turi ypatumų. Pokalbyje su psichologe, jungiškosios …
Notas do episódio
„Dabar galėsime eiti gerti arbatos“, – kartais užbaigus terapiją traukia ištarti klientus. Psichoterapijos kabinete gimstantis gilus ryšys – suprantamas, bet turi ypatumų. Pokalbyje su psichologe, jungiškosios krypties analitike, Vilniaus universiteto docente dr. Asta Adler aptariame perkėlimo ir kontraperkėlimo fenomenus: kaip seni santykiai persikelia į terapiją ir ką terapeutams sesijose kylantys jausmai gali pasakyti apie klientų vidinį pasaulį? Kaip šie procesai reiškiasi santykiuose už terapijos ribų? Kodėl kartais vienas žmogus gali pajusti kito jausmus už jį?
Ved. Tautė ŠumskėMiesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec: „Miestas yra mūsų trečioji oda“
„Žalioji erdvė žmogui palanki tuomet, kai jis ten gali surengti iškylą“, – dalijasi japonų įžvalgomis apie žaliųjų erdvių ypatumus miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec. Kodėl žaluma mieste – strateginis …
Notas do episódio
„Žalioji erdvė žmogui palanki tuomet, kai jis ten gali surengti iškylą“, – dalijasi japonų įžvalgomis apie žaliųjų erdvių ypatumus miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec. Kodėl žaluma mieste – strateginis resursas? Kaip galime pritaikyti vietinį žinojimą ir pasirūpinti savo daugiabučių kiemų augalija, kad vietoj mylimo medžio vieną dieną ten nerastume tik kelmo? Ir kodėl pastaruoju metu gali norėtis „šlovinti šabakštynus“? Sodrus pokalbis apie žmogaus ir miesto žalumos bei betono santykių niuansus.
Ved. Tautė ŠumskėChoreografė apie tai, kaip šokis padeda save, savo kūną patirti skirtingais įsikūnijimais
„Man patinka žvilgsniu provokuoti žiūrovus“, – sako choreografė, šokėja ir šokio mokytoja Miglė Dudavičiūtė. Ji augo mažame Dzūkijos kaimelyje – Punioje, o šiandien turi savo šokių studiją sostinėje ir moko …
Notas do episódio
„Man patinka žvilgsniu provokuoti žiūrovus“, – sako choreografė, šokėja ir šokio mokytoja Miglė Dudavičiūtė. Ji augo mažame Dzūkijos kaimelyje – Punioje, o šiandien turi savo šokių studiją sostinėje ir moko šokio su aukštakulniais, bet dar labiau – drąsos. Ką žmogui duoda pastanga mokytis choreografijos, struktūros?
Ved. Tautė ŠumskėStriptizo ir šiuolaikinio šokio menininkė: perkamas intymumas nenuvertėja
„Kūnas yra nuolatinėse derybose su aplinka“, – pastebi Ieva Navickaitė, šiuolaikinio šokio ir striptizo menininkė. Profesionalų šokėjos kelią ji pradėjo baigusi „Idyllwild Arts Academy“ (JAV). Švedijoje Ievą …
Notas do episódio
„Kūnas yra nuolatinėse derybose su aplinka“, – pastebi Ieva Navickaitė, šiuolaikinio šokio ir striptizo menininkė. Profesionalų šokėjos kelią ji pradėjo baigusi „Idyllwild Arts Academy“ (JAV). Švedijoje Ievą pakerėjo tai, ką pamatė žymiame striptizo klube, ir jau 10 metų pati užsiima šia veikla. Ko žmonės iš tikro ieško striptizo klubuose? Kaip gali atrodyti santykiai su klientais ir kur čia feminizmas? (S)
Ved. Tautė Šumskė.Algoritmas nevaldo mūsų, sako skaitmeninės rinkodaros specialistas Domantas Širvinskas
Kiek skaitmeninėje erdvėje svarbus žmogiškumas ir kaip jį apibrėžtume būtent virtualybės kontekste? Kaip naviguoti soc. medijų chaose su savo žinute? Kokia pagrindinė emocinė grąža socialiniuose tinkluose? …
Notas do episódio
Kiek skaitmeninėje erdvėje svarbus žmogiškumas ir kaip jį apibrėžtume būtent virtualybės kontekste? Kaip naviguoti soc. medijų chaose su savo žinute? Kokia pagrindinė emocinė grąža socialiniuose tinkluose? Pokalbis su Domantu Širvinsku – skaitmeninės rinkodaros ir socialinių tinklų komunikacijos specialistu, kuris pradėjo užsiimti šia veikla prieš 16 metų, kai daugelis dar nė žalio supratimo neturėjome, kuo tai virs.
Ved. Tautė ŠumskėKultūros pasakotoja internete Dalia Elena: „Jaučiuosi labiau personažas nei žmogus“
„Mane vėl paėmė juokas,“ – taip galima nusakyti šio epizodo pašnekovės, Vilniaus paveikslų galerijos gidės ir interneto veikėjos Dalios Elenos Kaladinskienės laikyseną. Nors rimtų temų ji nevengia – studijavo …
Notas do episódio
„Mane vėl paėmė juokas,“ – taip galima nusakyti šio epizodo pašnekovės, Vilniaus paveikslų galerijos gidės ir interneto veikėjos Dalios Elenos Kaladinskienės laikyseną. Nors rimtų temų ji nevengia – studijavo filologiją, semiotiką, filosofiją, teologiją, egzistencinę psichoterapiją ir sukasi tarp ryškių kultūrai bei mokslui nusipelniusių žmonių. Pavyzdžiui, yra viena iš filosofo Algio Mickūno redaktorių ir vertėjų. Kaip sako, „verčiau Mickūną į Mickūną“. Žaisdamas mylėk – tokia viena jos mantrų.
Ved. Tautė ŠumskėIntymias paslaugas teikusi Ofelija: „Jaučiausi galios pozicijoje“
„Jie išsitraukdavo iš maišiukų perukus, stringus ir norėdavo žaisti drauges. Neįsivaizdavau, kiek daug vyrų Lietuvoje slepia savo homoseksualumą,“ – ¬¬dalijasi Ofelija (vardas pakeistas). Moteris sako, kad nuo …
Notas do episódio
„Jie išsitraukdavo iš maišiukų perukus, stringus ir norėdavo žaisti drauges. Neįsivaizdavau, kiek daug vyrų Lietuvoje slepia savo homoseksualumą,“ – ¬¬dalijasi Ofelija (vardas pakeistas). Moteris sako, kad nuo mažens jos seksualumas buvo smalsus ir negėdinamas. Vienu gyvenimo etapu Ofelija nutarė teikti intymias paslaugas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje. Kas atveda žmones į šią sritį? Tiek teikti paslaugas, tiek gauti. Ką apie žmones ir gyvenimą suprato Ofelija, metus padirbėjusi seksualinio darbo srityje? (S)
Ved. Tautė Šumskė
Aqui estão os 40 episódios mais recentes de 227. Os mais antigos estão no feed do podcast.
Podcasts parecidos
Mais podcasts de Sociedade e cultura
Este podcast é seu?
Confirme com uma entrada no seu feed: você recebe um código aqui, adiciona como podcast:txt no canal do seu feed e nós verificamos. Depois disso, seu podcast aparece como “verificado” no SoundNode.